As manau, kad pranasiski sapnai - Dievo dovana ir , kad tokius sapnus sapnuojame ypac retai. Juk sapnai yra musu pasamones mozaikos ir juose dazniausiai jokiu pranasysciu nebuna.
As pati tik viena karta gyvenime sapnavau tikrai labai pranasiska sapna... ir jis kaip tik buvo susijes su tuometiniu mano nestumu...
Buvau 26 savaite nescia. Sapnavau, kad tolumoje esanciame name vyksta laidotuves. Aplink ta nama daugybe zmoniu. Ir as isleto einu link to namo. Mane pasitinka mano mama ir mano mociute (mamos mama) ir mes kazka kalbedamos einam link to namo. Paskui is to namo isbega maza mergaite ( kokiu 3 metuku amziaus) ir puola man i glebi. As priglaudziu ta mergaite sau prie krutines... Ir pajutau labai pazystama ir sava kvapa... Pasiziurejau i ta mergaite, o ji turejo mano proseneles (mano mamos mociutes) veida... Jai per skruosta riedejo asara....
Po poros savaiciu mano dukrele mire...
iki mmm dar beveik 4 dieneles bet po tokio sapno vos pabudus nulekiau testintis 
.....NT parode vaiduokliuka 
vadinasi sapnas pranasiskas 
nenoriu prisiminti tu sapnu, nes labai jau liudni kazkokie, o streso nestumo metu ir taip pakanka 
