Aš irgi savo žiedelį pamečiau

Po vestuvių nepraėjo nei mėnuo, o aš jau jo nebeturėjau. Labai liūdna, bet ką padarysi. Ramiau tik dėl to, kad kažkur prie namų žolėje pamečiau, bet deja, deja niekaip napavyksta rasti, o aš kaip kvailė vis dar neprarandu vilties, kad jį rasiu

Praeinu pro tą vietą ir kaskart vis dairausi ir tikiuosi - o gal kur sužibės

Svarbu man ne tai, kad auksą pamečiau, o dėl to, kad su tais žiedeliais mes sujungėm savo gyvenimus, prisiekėm prieš visus, ir kunigas juos palaimino, ir vaizdajuostėje jie įamžinti, ir jie yra mūsų meilės ir ištikimybės simboliai - vien dėl to aš noriu rasti tą žiedelį, nes jis man labai brangus visom šiom prasmėm
Ir kokių tik aš nesąmonių prisigalvojau
Net apie metalo detektorių - tik kažin ar Lietuvoje juos kas nuomoja Bet jei nerasiu tai pirksim arba darysimės kitus.
P.S. Jei vienas iš sutuoktinių pameta žiedą, tai kitas taip pat turi pasidėti ir nenešioti. Girdėjau taip kalbant, bet nežinau ar tai, kažkas labai rimto.