QUOTE(Bridget @ 2009 10 08, 12:58)
Gimdziau daugiau kai pries du menesius. Vyras atveze mane i klinikas, vandenys buvo jau nubege,gimdos kaklelis asidares 8cm, skausmai. Taciau priemime pasake kad nera vietos. Pradejau rektikad vestu greiciau kur nos kitur,nes sremiai buvo be galo skausmingi,praktiskai jau nebe paejau. Bet po to sako kad viena gimdykla atsilaisvino.Nuvede mane i gimdykla, pagulde, as guliu , aimanuoju ir iena akusere Girniene...jos pirmi zodziai - nu..ka cia issidirbineji. Liepe stotis,patiese po kojom palute, bet per saremi as atsiklaupiau ant zemes ir pakruvinau ne ant palutes o ant grindu. Kaip ji pradejo ant manes staugti,kad isterliojau grindis. Visa laika ji prie manes kabinejos, tyciojos. As aimanuoju per saremi, kartais net rekt pradedavau, o ji istisai sedi ir varo:Pvz.: Tai turbut vienturte lepunele busi kad cia aimanuoji; Gimdai kaip mazvaike. Ko papradydavau, ji atsakydavo- cia ne pageidavimu koncertas. Buvo kartu ir mano vyras,jis siaip nedaleidzia kad kas taip elgtusi, bet ji visa laika jam kalbejo, kad cia visiskai nera skausminga, as tik noredama jo demesio cia aimanuoju ir apsimetukad skauda,irstisai sneino ji apie visokias nesamones, apie masinas, pati pasakojo kazka apie savo zenta, zodziu bande uzkalbeti danti mano vyrui. Kuomet jau prasidejo gimdymas atejo vyresnioji budinti daktare su usais. Stumiau tikrai is visos jegos,tai truko apie 45min. Na akusere pasake- atsibodo, einu atsinesti vakuma. Tuomet vyras uzriko ant jos,kad jokio vakumo. Na pagimdziau nuostabia mergyte. Plysau dar ir kirpo ir gimdos kaklelis suplyso. Na rezidente mane susiuvo,vat ji vienintele elgesi kaip zmogus. Paliko mane guleti, po kurio laiko atejo, atklojo, spustelejo pilva, kaip dejo fontanas kraujo,iskviete vedeja, paziurejo ekoskopu kad kazka paliko, kazko neisvale. Pakviete anestezologa,ta usuota ziuriu sedi man palei kojaskojos priristos ir dedasi iki alkuniu pirstines. Nuo narkozes kau po biski pradejo galva svagri, bet nebuvau pilnai praradusi samones. O ta usuota net nelauke kada atsijungsiu emesi darbo. Vat tada skausma pajutau beprotiska.
Pirmom savaitem nuolatos per miega pasokdavau susapnavusi ta diena. Daug kas man sako kad apskusti tas isgamas. Kiti sako kad pati kalta kad i klinikas vaziavau, nes ten eina konvejeriu ir tos akuseres ir daktares elgiasi kaip su mesos gabalais.
Taigi tokia buvo ta diena kuomet atejo i pasaul mano brangiausias zmogus.
perskaičius šitą postą, man peršasi tik viena mintis, kad reikia tartis su gydytojais prieš gimdymą
kad nebūtų jokių netikėtumų
ir atvažiavus gimdyt netektų girdėti tokių dalykų, kaip "nėra vietų", "važiuokit kitur" ir t.t. ir pan.
jei susitari su gydytoju ir jei TIKRAI NĖRA vietų, vietų atsiras
ir gydytoja taip grubiai nesielgs ji bus gatava, pati už jus pagimdyti, jei tik jai sumokėsit
va