Aisku, cia gal tik mano tokia patirtis, bet... suvokiau, kad nevertejo ta jo neistikimybe istverinet. Reikejo pasisut tada ir skirtis, nes tip prasitampem kelis men, o tolko jokio -kruva asaru ir sugadintu nervu bandant taisyti padeti. To nebedaryciau...
Sveiki. Pasidalinsiu ir as savo išgyvenimais ir karčia patirtim...... Pries 10 metu išgyvenau skyrybas, širdis sruvo krauju (vyras buvo daug kartu neistikimas, bet vis atleisdavau, kadangi auginome sūneli, be to buvome galima sakyti vienas kitam pirmoji meile). susipazinome labai anksti, kai vienam buvo 15 metu o kitam 17. po keliu metu jis isejo i armija ir as jo laukiau. Jam sugrizus netrukus susituokem ir po metu gime sūnelis. vaikui nebuvo ne puses metu kai suzinojau, kad jis man neistikimas. Taigi, jo neistikimybes seke viena paskui kita, kol viena karta mano gyvenime atsirado guodejas, kuris mane suprato, palaikė, moke buti stipria, ragino kuo greiciau nutraukti skausmingus santykius ir pradeti gyvenima is naujo. jis uz mane buvo 11 metu vyresnis, kaip pats sake isgyvenes nelaimingą santuoka. jis neslepe, kad jo zmona gyvena uzsienyje, kad su ja bendru vaiku neturejo, taip pat pasisake, kad uzsienyje gyvena ir jo mazametis sūnus, kurį jam pagimde kita moteris, taciau jam ir su ta moterimi nepasisekė, buvo "jauna, kvaila". atrode, kad sis zmogus turintis didele karcia patirti yra protingas, tvirtai zino ko nori gyvenime. Prizadejo aukso kalnus, prikabino makaronų ir as viskuo sventai tikejau. taip mes apsigyvenome kartu. as jam nieko nejauciau, tik tiek, kad man tuo metu buvo gera. netrukus persikrausteme pas jo tevus. na va o tada ir prasidejo mano "gyvenimas". jo tevai ir sesuo manes nekente ir nekencia , kadangi visi svetimi zmones yra blogi : marcios, zentai yra ne gimines - jie yra niekas. visos moterys su kuriomis gyveno mano brangiausias buvo blogos. pirmoji - oficialioji jo zmona, su kuria jis zenotas ir dabar, buvo bloga nes ji turejo 2 savo vaikus is pirmos santuokos, toji moteris su kuria mano brangiausias susilaukė sunaus, bet jos taip ir nevede, kadangi neissiskyre su savo pirmąja, buvo bloga, nes buvo jauna, gyveno pas jos motina ir pasak mano "gerosios" anytos "net ėst nemokėjo daryt". as taip pat neisimtis tapau bloga, nes neatsinesiau i tuos namus turtų - pinigų, o tik savo kelis daiktus ir sūnelį. prasidėjus rutinai atsirado trintis, konfliktai, tapau *****, čiukcia, o mano sūnelis - benkartas myžalais apgirdytas. kadangi pirmaisiais bendro gyvenimo metais savo bendru vaiku neturėjom, tapau ir bergždžia karve negalinčia pagimdyti vaiko. o kai po triju metų gimė bendras vaikas - sūnelis, jis tapo chuibeibinas. šioje šeimoje berniukai ne vaikai - cia vertinamos tik mergaitės. beje mano brangiausias kai laukiausi irgi norejo mergaitės o ne sūnaus. negaliu pasakyti kad jis nemyli savo sūnaus, bet geriau būtų buvę, jei būtų gimusi mergaitė. taip as gyvenu jau 10 metu, ir kitokiu zodziu savo atzvilgiu negirdziu. mes iki siol nesusituoke, kai pasiūlau jam skirtis su savo oficialia zmona, su kuria jis negyvena apie 15 metu, jis man atsako "o man nereikia". praėjus gal 3 metams po vaiko "pakabino " 22 metų mergaitę, jai taip pat pribūrė visokiu nesamonių. kai as suzinojau, kad jis turi kita moteri, paskambinau jai ir mes viską išsiaiškinom, ji su juo atsisakė bendrauti. tačiau mano brangiausias viską neigė, nors jam ciatavau jo rasytas zinutes tai mergaitei. Jis toks zmogus - gali nusaut bet neprisipazins, tokia ir visa jo seima. dar po po keliu metu atkakliai bandė pakabinti draugo zmonos draugę, taciau ji nepasirasė, o dabar ir vėl zinau, kad jis susirado "guodėją - -seimyniniu problemu patarėją". bendravau su ja, sakė ji viską zino, kad turiu seimyniniu problemų, neigė turinti artimus santykius su mano vyru, taciau su manim susitikti ir pasakyti man tai į akis kazkodėl nepanoro. Suprantu, kad mano brangiausias nepasikeis, situacijos kartosis. savijautos nemoku nupasakoti, bandau įtikinti save, kad sioje mano gyvenimo istorijoje jau reikia padėti taška ir kaip bebūtų skaudu vėl viską bandyti iš naujo. tikiuosi, kad pasitvirtins rusiskas geras posakis "Bus ir mūsų gatvėj šventė".
Jetus jetus, ner nei ka pasakyt Nu kur jusu galva, moterie??? Nemylejot, apsigyvenot, leidotes zeminama ir darkoma jo issigimusiu giminaiciu, nesulauket uztarimo is vyrelio, patyret neistikimybiu n, nei santuokos, nei kazkokiu garantiju gyvenime ir dar vaika pagimdet jam Aisku, jau saukstai po pietu, isibridot iki liemens i suda, bėt gal dar ne viskas prarasta. Esat verta kitokio gyvenimo ir niekas neturi teises jusu koliot ar kitaip terorizuot. Ar suprantat, kad papuolet i nesveiku ir issigimusiu padaru irstva, kurie net vaiko mylet nesugeba. Neskit vilnas is uosvijos, nes jusu vaikai ne siuksles ir neleiskit niekam su jais taip elgtis.
Waita, brangioji, bėkite iš ten jei tik turite kur KUO GREIČIAU. Tašką reikėjo jums padėti jau tada, kai jūsų vyrelis, leido jus žeminti savo monstrų šeimynėlei.. Ar nepakankamai jūs ir jūsų vaikai nuo tų išgamų prisikentėjot? Kelkit, moterie aukštyn galvą, patikėkite jūs tikrai sugebėsite atsitiesti. Mes moterys - stiprios ir gajos būtybės. Kaip jūs sakote, ateis ir į jūsų kiemą šventė, tik pati leiskite jai ateiti. Nes dabartinis kiemas tai tikrai skirtas toli gražu ne linksmybėms
atsiprasau, kad mano istorijoje buvo panaudoti necenzuriniai zodziai, bet pasakojimas tikrai nebuvo pagrazintas ar sutirstintos spalvos. tokia yra realybe. visa beda, kad nelabai yra kur begti. artimiausi zmones cia yra man tik vaikai. mama gyvena kitame Lietuvos gale. dziaugiuosi, kad dirbu ir gaunu minimalias pajamas, vaikai lanko ugdymo istaigas, esame visi trys sveiki. nuomotis buta mano pajamos per mazos, kad galeciau su vaikais isgyventi. o pavasari dar neaisku kaip bus su mano darbu, esu priimta laikinai, kol moteris sugris is vaiko auginimo atostogu. grizti pas mama su vaikais ir atsisesti jai ant sprando as negaliu. o rasti kita darba, kuris atitiktu mano galimybes (mazasis lanko darzeli) siais laikais sunku. jauciuosi nepilnavertis, sugniuzdytas, kompleksuotas zmogus (as nieko nemoku: nei pasakyt nei padaryt, esu niekam tikusi, kaip neseniai mano brangiausias man pasake (perspejau, kad paskambinsiu jo guodejai) : " хамыдла" buvai "хамыдла" ir liksi. va taip dienos ir slenka.
atsiprasau, kad mano istorijoje buvo panaudoti necenzuriniai zodziai, bet pasakojimas tikrai nebuvo pagrazintas ar sutirstintos spalvos. tokia yra realybe. visa beda, kad nelabai yra kur begti. artimiausi zmones cia yra man tik vaikai. mama gyvena kitame Lietuvos gale. dziaugiuosi, kad dirbu ir gaunu minimalias pajamas, vaikai lanko ugdymo istaigas, esame visi trys sveiki. nuomotis buta mano pajamos per mazos, kad galeciau su vaikais isgyventi. o pavasari dar neaisku kaip bus su mano darbu, esu priimta laikinai, kol moteris sugris is vaiko auginimo atostogu. grizti pas mama su vaikais ir atsisesti jai ant sprando as negaliu. o rasti kita darba, kuris atitiktu mano galimybes (mazasis lanko darzeli) siais laikais sunku. jauciuosi nepilnavertis, sugniuzdytas, kompleksuotas zmogus (as nieko nemoku: nei pasakyt nei padaryt, esu niekam tikusi, kaip neseniai mano brangiausias man pasake (perspejau, kad paskambinsiu jo guodejai) : " хамыдла" buvai "хамыдла" ir liksi.
va taip dienos ir slenka.
O varge vargeli, jis naudojasi jūsų keblia padėtimi O jūsų vyras dirba? Gauna kokias pajamas? Šiaip kokie jūsų santykiai su mama? Kodėl nenorite, kad ir laikinai ten grįžti? Yra ir ten mokymosi įstaigų ir darželių.. Susirastumėte ten kokį darbelį, už minimumą tikrai manau rastumėte, prisiteistumėte alimentus ir galėtumėte sau gyventi ramiai, nežeminama. Darbo vietos dabartinėje jūsų gyvenamojoje vietoje šiaip ar taip greitai nebeturėsite.Vyresnėlis kaip matau pas jus aplamai jau išaugęs - visas vyras. Šiaip ar taip greitai kels sparnus. Visą padėtį labai apsunkina, kad pati jaučiatės nepilnavertė, sugniuždyta ir kompleksuota. Būkite protinga, nenuvertinkite taip savęs. Ta šeimynėle tik ir naudojasi tuo O ką darytumėte, jei jūsų vyriškis nuspręstų jus paprasčiausiai išvaryti? Ką tada darytumėte? Juk sprendimą kokį nors visteik rastumėt Tai, kad nosį aukštyn. Pažiūrėkite į veidrodį ir pamatysite jame protingą, gražią moterį, tik pavargusią nuo tokio gyvenimo ir norinčią jį iš esmės pakeisti, Ir ryžkitės pagaliau priimti tą sprendimą, kokį priimtumėt jei staiga tų namų, kuriuose jūs šiuo metu gyvenate durys, jums šiaip ar taip prieš nosį užsidarytų..
Neklausykit jus to vistgaidziuko, ne vyras ten tikrai. Gal meginkit ieskot darbo visais frontais ten, kur gyvena mama. Tikiu, kad ne siandien, ne ryt, bet tikrai rasit. Teiskites tada alimentus ir tegul jie ten sau gyvena ir koliojas toj savo velnio irstvoj. Neleiskit terorizuot saves ir vaiku, nesileiskit zeminama, juk tikrai nesat tokia, kaip jie jus vadina.
Man net plaukai ant rankų pasišiaušė. Waita, bėkit kol galit. Juk visas gyvenimas Jums prieš akis, o su tokiais išsigimėliais (atleiskit už mano kalbą, bet jų kitaip ir nepavadinsi) tik į kapus nuvarys. Siaubeli kaip pasauly būna.
Būkite protinga, nenuvertinkite taip savęs. Ta šeimynėle tik ir naudojasi tuo 
Tai, kad nosį aukštyn. Pažiūrėkite į veidrodį ir pamatysite jame protingą, gražią moterį, tik pavargusią nuo tokio gyvenimo ir norinčią jį iš esmės pakeisti, Ir ryžkitės pagaliau priimti tą sprendimą, kokį priimtumėt jei staiga tų namų, kuriuose jūs šiuo metu gyvenate durys, jums šiaip ar taip prieš nosį užsidarytų.. 
