QUOTE(Apokaliptika @ 2011 07 20, 13:45)
.. As ziauriai buvau nusizeminus, prasiau, kad susivoktu ka daro.. Siaip ne taip, jis liko su mumis.. Aisku, nepasakyciau, kad labai tryksta laime..
Na zinokit nesuprantu jau nieko... Praset, maldavot kad liktu, bet tuo paciu ispejot, kad cia paskutinis kartas

Kazkaip man atrodo, kad save apgaudinejat, kas siaip jokia naujiena gyvenime. Dangstotes noru lipdyti seima, vaiko meile, dar velniai zino kuo, bet greiciausiai tai tiesiog baime. gal ekonomine priklausomybe. bet labai abejoju ar meile.
man cia net nelabai vietoje atrodo diskusija verta ar neverta atleisti neistikimybe. kad tas neistikimasis, kaip suprantu, gal labiau gailisi kad liko, o ne kad kazkur puse metu nuklaidziojo. suprantu jei tai butu kazkoks uztemimas, del kurio gailetusi. tada jums nereiktu klausineti kaip susigrazinti vyro meile - jis pats ta meile spinduliuotu - tikra, ar isivaizduojama, bet noretu pamirst kas buvo, atgaivint jausmus ir bla bla bla. o dabar vaiksto vos ne kankinio mina prikisaamai su savo "garbingu pasilikimu" ... nzn... man tai cia juokingai atrodo noras kazka lipdyti.
Manau sekmingai galima gyvent ir po visokiu neistikimybiu, bet ABI puses turi to noreti. Be to turi sieti kazkas daugiau, nei pareigos ir "garbingi pasilikimai".