QUOTE(Wildberry @ 2009 10 14, 21:10)
Man kaip mamai iškilo keletas klausimų:
Ar mergaitė psichologiškai pasiruošusi būti motina ir prisiimti atsakomybę už mažą vaikelį?Prieš ką nors darant-gal reikėtų pačios mergaitės atsiklausti ar ji nori ir sugebės auginti kūdikėlį?
Atsiprašau, jai ką papiktins mano postas, bet aš tikrai linkiu ir mamytei ir vaikeliui pačio geriausio.Bet juk ji visą laiką negyvens vaikų namuose, kažkada teks išeiti ir būtų liūdna jai jiems tektų jausti didelį nepriteklių. Gal atsirastų šeima , kuri kūdikį įsivaikintų ir užaugintų ,kaip savo...
Esu susidūrusi su nepilnamete mama, tai galiu nuo širdies prisipažinti, dar tokio apleisto kūdikio nesu mačiusi...Aišku čia bus auklėtojos, kurios padės, paaiškins...Bet...
Jei mamytė neatsisakė savo vaikelio, važinėja vos ne kasdien į kūdikio namus pas mažylę, renka informaciją kaip augint, ką daryt...man atrodo tai daug ką pasako
Dėl sugebėjimo augint, na čia labai įdomus klausimas...ar nors viena mama žinojo kad sugebės augint? Pas visus buvo abejonės, dvejonės kad nesusidoros, juk kai vaikas gimsta, prie jo nieks neprideda naudojimo instrukciją
Ne, negyvens visą gyvenimą vaikų namuose, bet kai išeis, vaikui bus beveik du metukai, galės eit į darželį, mamytė eit dirbt/mokytis, ir dar, pas ją yra vyresni broliai, kurie padės jai
Ir ne kokia kita šeima negalės atstot mamos meilė, rūpestį, nors tai ir jauna mama
Ir nereikia ligint iš vienos matytos mamos kitas, nes daug yra ir geru pavyzdžiu, svarbiausia padėt reikiamu momentu
Gyvenime visada bus problemų. Bet jūsų teisė rinktis: galite skųstis, o galite jas spręsti.