Oj, mergaitės, savaitgalį apturėjau nerealų mergvakarį. Žinojau, kad bus smagu, bet kad taip...
Visų pirma tai iš vakaro pašto dėžutėje radau laišką, tokį ant gražaus popieriaus atspausdintą. Ten instrukcija- kada ryt turiu keltis ir tt. Viskas juoko formoj.
Ryte atskėlus, sėdžiu ir laukiu
Ir netikėtas dalykas- skambutis. Skambino iš proginių suknelių nuomos, kur atradau savąją, skambina ir ta moteriškė sako, jog nutiko nelaimė ir mano užsakyta suknelė sugadinta, turiu atvykti matavimui, kad naują siūtų. Žinoma, tą akimirką visa tai priėmiau už gryną pinigą ir kuo greičiau moviau ten.
O ten manęs laukė antras laiškas:) Su 2,5 lt mikriukui ir adresu kur toliau vykti, neva į grožio saloną
Nuvykau ten, išplovė galvą, draugės mama makiažą padarė, sušukavo gražiai ir davė apsirengti man pasiūtą mergvakario suknelę, kuri atitiko visą mūsų vestuvių temą. Ai, dar prieš tai draugės mama persirengė tokia bobute- bandė atkalbėti nuo vedybų, galiausiai įteikė kočėlą, prijuostę ir dar vieną vokelį.
Ten buvo parašyta kad manęs laukia baltas limuzinas. Išeinu į lauką, pasitinka vyriškis su karininko kepure ir vedasi į surūdijusį baltą mašiniuką išpuoštą kaspinais.
Nuvežė prie Kauno pilies, įdavė dar vieną vokelį ir liepė išlipt
Toliau ieškojau Maironio statulos, ten radau dar vieną vokelį- su taksofono kortele, turėjau paskambinti pasakyti tokį eilėraštuką ir tada damos pasisakė kur esančios
pagaliau visos susitikom, nes nelabai jauku buvo vienai išsipuošusiai vaikščioti
Toliau sekė įvairios tradicijos - ir vainiką pyniau su svajonėmis, leidau i Nemuną, ir merginos man plaukus šukavo, ir kelią iki Rotušės nusišlaviau, ir priesaiką sakiau. Tiesa ta priesaika buvo tokio dydžio (Anklodės užvilkimas), kad visa Rotušė įskaitė
Dar prie tos anklodės gavau dovanų pagalvės užvilkimą su Būsimojo nuotrauka
Užmovė ir keliaraištį. Vėliau važiavom į sodybą. Ten jau linksminomės iki paryčių
Žodžiu, buvo nepakartojama
Visko čia ir neišpasakosi...