QUOTE(Renatina @ 2010 01 28, 10:28)
Žodžiu mums nepavyko iki galo išryškinti šio rankų miklumo pratimo,
bet, Smaugliau, kartais keistos patirtys kažkaip moko atsargumo...
bet, Smaugliau, kartais keistos patirtys kažkaip moko atsargumo...
Būna visokių fokusų. Esu turėjus D&G Light Blue, tikrai ne poddielką, bet situacija analogiška jūsiškei - ne tik normaliai nesipurškė, bet ir kažkur "pratekėjimas" buvo, prisipurkšdavau pilnus delnus. Kadangi išsipakavau kvepalus grįžus iš kelionės, tai aišku negalėjau į parduotuvę atgal nubėgt. Tai buvo elementarus gamyklinis brokas - pasitaikyt gali bet kam. Va, mano vyras turi Berlyno Hermes butike pirktus Terre d'Hermes - sunkiai dangtukas nusisuka, kiekvieną kartą tenka vos ne su dantimis atsukinėt. Ta prasme pakuotės mechaninis brokas dar neįrodo falsifikato buvimo. Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad čia labai išpopuliarėjęs "šiaudukų pozicijos" kriterijus - viso labo spėlionė.
Rašydama apie "slapukus" turėjau galvoje visai ką kitką. Kiekviena kompanija turi tam tikrus ženklinimo kriterijus (jie yra komercinė paslaptis), kurių nežinodami falsifikatoriai tiesiog jų nepadaro. Kai kurie mados namai, tarkim Chanel ar Guerlain jų neatskleidžia visiškai. Atitinkama Lietuvos tarnyba, įtarusi, kad "paėmė" falsifikatų partiją, siunčia pakuočių ir buteliukų nuotraukas į Chanel produkcijos kontrolės tarnybą ir gauna atsakymus: falsifikatas arba ne. Jokių argumentų, jokių paaiškinimų kodėl. Kitos kompanijos žaidžia su kodavimu. Viena (negaliu atskleisti brendo) visus gaminius koduoja skirtingai, t.y. negali būti vienos partijos 2 buteliukai su vienodais kodais. Kitos deda "slapuką" kaip dalį kodo, ir t.t
Žodžiu, vienintelis šansas - pirkti pas patikimus tiekėjus. Visada perkant iš "vieno pažįstamo" yra didelis šansas nusipirkti falsifikatą - ir tas žmogus nebūtinai žinos ką parduoda.