QUOTE(Elika @ 2009 11 02, 22:42)
Šįvakar prisikirtau duonelės tokios visai nestandartinės spintoje aptikau miltų mišinį picai. Apžiūrėjau galiojimo laiką, o gi jis baigiasi po poros dienų. Kadangi neplanavau artimiausiom dienom kepti picą, tai truputį sukau galvą kaip čia panaudot, kad nereikėtų išmesti (gi gaila ) ir, aišku, galvoje sukirbėjo mintis, kad reikia pabandyt iškept duonelę su mintim "jei nesigaus, tai bent nebus išmesti miltai net nepabandžius" Pagal nurodymus įpyliau vandens, aliejaus, subėriau miltų mišinį ir įjungiau programą, skirtą jau paruoštiems miltų mišiniams. Kol maišė, šaldytuve radau rūkytos dešros galiuką. Jį supjausčiau ir po signalo subėriau į tešlą Kvapas buvo nenupasakojamas išlindusi iš vonios tiesiog, skrajojau padebesiais skanaudama dar karštą duonelę užteptą svietu ir užgerdama arbata man joje tik sūrio trūko Taip nejučia viena pati sukapojau pusę kepaliuko duonos
Saunule Neatsimenu kada taip juokiausi beskaitydama. Visi, patys geriausi pasaulio receptai gimsta tokiu budu. (Sorry, namuose neturiu kompe LT raidziu).