Iš pat pradžių, Pikkolo - užjaučiu. Viskas bus gerai, nepaleisk tik vairo
O dabar papliurpsiu apie pirmąją savo ilgą kelionę SAVARANKIŠKAI. Nepaisant fakto, kad beveik visą laiką šalia sėdėjo "šturmanas" MB, "reguliavęs" man eismą ir komentavęs ženklus bei vairavimo kultūrą.
Pirmas sėdimas prie vairo - autonuomos punktas Vilniuje. Visoms, norinčioms pavairuoti, tačiau neturinčioms mašinos, rekomenduoju busikas.lt Jie nuomoja auto ir neturintiems vairavimo stažo (kas mums, naujai iškeptoms vairuotojoms yra aktualu). Brangus malonumas, bet kartais reikia... Išsirinkau Opel Corsa, įsimylėjau beveik - mažalitrė pupulė, labai gražiai važiavosi, džiaugiaus ir džiaugiaus, net su mašina kalbėjausi
Aga, susimoku, rakčiukai, sutartėlė. Užsikišu klevo lapus, dėl šventos ramybės. Važiuoju. VIENA. Pirmas išsukimas į kelią - blinkt, užgesau
o toliau jau kaip per sviestą. Daugmaž. Iš Laisvės pr. pasukus į Justiniškių g. prie šviesoforo supratau, kad ne toj juostoj "sėdžiu", reikia persirikiuot. Aga, tuoj - o juk raudona jau dega. Rodau posūkį, kažkoks dėdulė palieka tarpą - įlendu, netgi padėkoju su avariniu
Iki namų parvažiavau be problemų.
Susikraunam daiktus, įsisodinu MB - lekiam. Mieste kaip mieste. Su visokiais bl..t ir kitais žodelyčiais. Išvažiuojam į magistralę. Minu 90 km/h. Nestresuoju, viskas ok. Tik visa įraudus kaip burokas
Pasiekiam Kauną. Em, nenoriu nieko sakyti, bet kauniečiai yra kauniečiai - pirma stresinė situacija: prieš pat nosį persirikiuoja šūstras Peugeot, net neatsimenu, ar pristabdžiau jį pamačiusi - kad išsigandau, tai faktas.
Už Kauno vėl viskas ok. Dar viena situacija - greitėjimo juosta iš lėto važiuoja sena Audi. Aš - pirmoj juostoj, mano greitis 80-90 km/h. Išlenda - ajopšikmedis, aš ant stabdžių, sankabą-bėgis. Staigiai lėtinu. Į antrą juostą negaliu lįst - užimta. Atsilaisvina - aplenkiu Audi. Po manevro matau, kaip dėdulė grįžta atgal į greitėjimo juostą
ir kas tokius perdylas į kelią leidžia...
Už Kryžkalnio nusukam link Šilalės. Nesakysiu, kad dariau savo pamėgtą klaidą - posūkį daryt išminta sankaba. Thpu, vos įsipaišiau. MB tik pastėro (P.S. Į kelionės pabaigą ši klaida buvo sėkmingai išgydyta)
Ir tada prasidėjo "esktremalūs pojūčiai" - miesteliai, kaimeliai... nežinomi keliai. Šturmanas tik diktuoja: į kairę, į dešinę.. O mano akys diiidelės diiidelės. Iki Ventės rago likus ~30 km, sutemo, tai važiavau vos 40 km/h. Tik įjungiu ilgąsias, tuoj priešpriešiais mašina atvažiuoja. Išjungiu - pačios žinot, kiek daug kelio matosi. Taip ir važiavau siauru keliu su medžiais grioviuose. Juokingiausia, išjungiant ilgąsias sugebėdavau parodyti posūkį, tos jautrios svirtelės nežinau, ką kiti vairuotojai galvojo
Paskui buvo dar viena situacija, kurios pavojingumą supratau tik vėliau - važiuoju, o dešinėj pusėj oplia iš griovio lipa stirna. Atsimenu, kad dešinė koja iškart pametė akseleratorių, bet ką veikė kairė - nežinau
tik spėjau pasigėrėt - vau, kokia graži stirna. Aga, graži, jei būtų nesustojusi ir šokusi per kelią - būčiau apturėjus BUMPT
Tai dabar dėkoju tai stirnelei, kad neišdrįso lįsti po ratais, kad sustojo ir mane praleido.
Atvažiavom. Prisiparkuoju. Laimei kiemas didelis, mašinos tik trys. Kitą dieną pasivažinėjau, kaip niekada - kaimo keliai, žvyrkeliai, staigūs posūkiai, statūs tiltai (tas didelis tiltas Rusnėje labai įsiminė, kai važiavau, MB sakiau: "Skrendam!"), o kur dar keliai, kur važiuojant bijojau, kad netektų su kuo prasilenkti - tokie siauri. Susidraugavau su mašina, nors ji ir taip labai miela. Pagavau save, kartais nepastebinčią ženklų - Šilutėje lindau į tiltą, nors buvo priešpriešinio eismo pirmybė (gerai, kad MB pastebėjo), o Ventės rage vos po ženklu "Eismas draudžiamas" nenuvažiavau
Išvažiuojant iš pamario krašto (šiandien) dar švietė saulė. Sumanėm važiuoti pro Klaipėdą. Pradėjo lyti. Jakų žiede lietus pylė taip, kad ojojoj. Štai tau ir pirmosios pamokos, kas yra akvaplaningas - jausmas, kad mašina kone čiuožia, nėra labai malonus. O kur dar kariavimas su valytuvais... Lietui pasibaigus - kita pamoka buvo šoninis vėjas. Aga, jaučiasi, kaip mašinytę meta į šoną atvirame lauke. Turėjau jauduliuko truputį.
Toliau nieko ypatingo. Visi lenkė, nei vienas nepypino. Užgesau kelis kartus, pasisekė, kad nei karto sankryžoje, o tik aikštelėje bemanevruojant. Niekur nieko nekliudžiau, mašinos nesupyliau. Grąžinau sveiką ir... purviną
Per savaitgalį nuriedėjau ~800 km. Praktika neįkainuojama. Noriu dar
po teisių gavimo nepraėjo net mėnuo
P.S. Savo mašiniuko dar neturim, bet tikiuosi, kad vairuoti teks greičiau, nei po pusmečio
galite rašyti į pradedančiųjų vairuotojų sąrašą - teises gavau 2009.09.10
). Pats jis irgi yra padaręs panašiai avariją, tai dabar mes lygiaverčiai.
) jau atvažiavus prie universiteto atsipalaidavau ir aišku.. užgesau 
