Tikėsiu Stebuklų būna, ir ne tik per Kalėdas
Arūne, džiaugiuosi, kad jau turit naują draugą. Ruduo toks nedėkingas metas. Orai, tamsa, dar tas nenormalus laikrodžio sukiojimas...Taigi net gydytojai pripažįsta, kad yra rudeninė depresija...Aš irgi per darbus (kuriuos dar dėkui Die turiu) šviesios dienos nematau.
Vaikams per rudens atostogas negalėjau dėmesio skirti. Vieną kiek laisvesnę dieną su mažąja pabuvau, kartu į darbą nusivežiau, tai vaikas paskui džiaugėsi, kad mama su ja dieną praleido. Taip širdį suspaudė. Dirbu, parlekiu iš darbo, gerai, kad dar esam įpratę kartu pavalgyt - ir vėl dažnai prie kompo sėdu....Man ruduo - pats darbymetis. Vis guodžiuosi, kad gal pavasarį bus kiek lengviau...Kalėdas pajaučiu (jau kokie treji metai taip) tik kai pradeda kvepėti mandarinai...
Tipa kad merginos, be didelių problemų galėčiau papildyt ašarojančių būrelį (nors dar šiemet ne taip baisiai, bet gi dar iki švenčių pusantro mėnesio )
QUOTE(Rimantes @ 2009 11 04, 16:59)
Sveikos mergaites,
noreciau pasiteitauti tu, kurios susidure su plauciu veziu.
As antri metai gydziausi kruties (4 operacijos, 6 chemoterapijos, spinduliavimas), o vasara atsirado metastazes kepenyse ir plauciuose. Bet as is tu nepataisomu optimisciu.. Meldziuosi ir zinau kad issikapstysiu. Turiu uzaugint vaikiukus.
Stiprebes visoms meldziuosi kasdien uz jus.
noreciau pasiteitauti tu, kurios susidure su plauciu veziu.
As antri metai gydziausi kruties (4 operacijos, 6 chemoterapijos, spinduliavimas), o vasara atsirado metastazes kepenyse ir plauciuose. Bet as is tu nepataisomu optimisciu.. Meldziuosi ir zinau kad issikapstysiu. Turiu uzaugint vaikiukus.
Stiprebes visoms meldziuosi kasdien uz jus.
Jei iš krūties metestazavo, tai Jūsų ligelė nėra plaučių vėžys - visgi gydoma pagal pradinį naviką. Tikėk, viskas turi būti gerai
O dėl plaučių - jei sėkminga operacija, tai ir prognozės neblogos. Gal jau rašiau, kad tolimam giminaičiui daugiau kaip prieš 2 metu išpjovė dalį plaučio, chemijos gavo tik vieną kartą - inkstai ar kepenys nepakėlė. Ir kruta iki šiol, aną ligą beveik pamiršdamas (kitokių bėdelių dabar turi)...
QUOTE(Liutukeee @ 2009 11 04, 21:03)
Mes bandem patekt pas Bloznelyte.Ji turi privatu kabineta,bet jos asistente musu neregistravo,pasake,kad Bloznelytes gydymas ekspermentinis,todel ji gydo tik"nurasytus"ligonius,kuriu ligos istorijoje yra irasas,kad gydymas nebetaikomas.Mane irgi domina ar imanoma [pas ja patekt jei vis dar yra taikomos chemoterapijos.Cia kitos lyg ir rase,kad reiktu bandyt.Bet kai mums taip nesiseka,visur pries nosi uztrenkiamos durys-tai net nebekyla rankos kazka daryt.
Ai,kazkokia as pesimiste paskutinem dienom,dar depresija isivarysiu-tai visai nekas bus.
Ai,kazkokia as pesimiste paskutinem dienom,dar depresija isivarysiu-tai visai nekas bus.
Liutukeee, gi žinai turbūt, kad gyvenimas - zebras. Vienas dryžis baltas, kitas juodas...Nulipsi nuo to juodojo, patikėk. Pas Bloznelytę kančių kelius nuėjus patekti įmanoma (ji pati labai savotiškai bendraujantis žmogus - bent jau taip esu girdėjusi). Bet kiek žinau, ji imasi tikrai tik tuos, kuriems jau nieko kiti nebesiūlo. Ir kai kurioms ligoms tai efektyviau (kiek žinau, odos), o kitiems - ne taip....
Adis, gal net ryt galim susimatyti - ryt mamą guldom lašinimui, kraujas atsistatė tik su vaistukais - chemija atsidėjo savaitei...
Rasų lanka, kas Jūsų fronte? Kiek suprantu, darbai nelabai džiugina. Betgi turite tėvelius, dar krutuliojančius Tuo ir pasidžiaukit
Sveta, Gabija, bbg23, vi_, Pinacea, saulėlydis*, ugn*Ine ir kitos, čia paminėtos - mes kartu, ir todėl mes jėga