QUOTE(bbg23 @ 2009 11 01, 22:27)
Mano mamai baigesi 5 d chemoterapija. Treciadieny ir ketvirtadieny buvo itin prastai, bet vat penktadieny jau buvo geriau. Jau syspsosi, jau kalba, kad lapkricio men puseseres gimtadienis ir kad jinia jau ateis..
Liudna tik, kad jniai nesiklia is lovos.. Labai norisi, kad is visu jegu stengtusi judeti, o visai nenori..
Aš irgi taip manau, kad mamytė jėgų neturi ir visi blogumai nuo chemijos. Bet žiūrėkit - jau penkta
![bigsmile.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/bigsmile.gif)
... Tipu tapu , tipu tapu - su pagulėjimais ir blogumais - bet vis tiek į priekį. Žiūrėsit, kad ir paskutinė chemija jau netoli.
O nesikelti ji gali irgi dėl vaistukų...
![g.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/g.gif)
Na, tai mano nuomonė. Su mamyte mano taip buvo - tai tarsi savotiška apatija užeina. Gulėdavo - tik valgyti atsikeldavo. Išeiti laukan po truputi pradėdavo tik kai tėtukas ar mes griežtai pasakydavome...
![blush2.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/blush2.gif)
O pasivaikščiojusi pusvalanduką, grįžusi į kambarį sakydavo - ach, kaip gerai, dabar kiekvieną dieną eisiu pasivaikščioti... Ateidavo kita diena ir vėl gulėjimas, savo iniciatyvos jokios. Eidavo su mamyte ir tetukas į lauką. Kadangi jėgelių nebūdavo, tai tas vaikščiojimas būdavo apie savo namą, sodelį, keliais žodeliais su kaimyne per tvorą persimesdavo. Paskui, kai viskas išgaravo , mamytė pasakojo, kad tada jai pradėjo patikti nieko neveikti
![blush2.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/blush2.gif)
Truputi praeidavo blogumas, ir atrodė, kad gulėjimas pats maloniausias dalykas ir kai liepdavom keltis ir eiti su mumis į lauką, tingėdavo net pagalvoti , kad reiks laiko kol apsirengs ir t.t. Man kažkodėl atrodo, kad tai truputi susiįję su psichika po vaistukų dozės, bet gal aš klystu... Na, gal reikia tokio labai švelnaus spustelėjimo ar įkalbėjimo iš artimųjų.
Sveikatėlės ir kuo didžiausios stiprybės ir, be abejo , kantrybės tavo mamytei...