Onkologinės ligos 19

Tai iš ankstesnių forumų patirties.

Imbiero tabletės

GVAZDIKĖLIAI
1.Nuo pykinimo:2 arbatinius šaukštelius gvazdikėlių pakepinti,supilti į puodelį verdančio vandens.Pamirkyti 30 min.Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 - 4 kartus per dieną.(Gal pakepinti ir nebūtina? )Bet taip tik aš sakau.
2.Nuo vėmimo:Pakepinti puse arbatinio šaukštelio gvazdikėlių miltelių,sumaišyti su 1 valgomu šaukštu medaus.Po truputi valgyti.
gvazdikėlių aš nebandžiau.Čia kitų patirtis.

Prašykit išrašyti didesnę dozę nuo pykinimo.Juos kompensuoja.Ir dar primenu, leistis kol dar nepradėjo pykinti.

bet labai toksiškų chemo pykinimas išlieka net su vaistais.Svorio kritimas neišvengiamas. ,an buvo 12 kg , prie 74 kg.
Čia dar forumų išminties.
Razinos turi daug kalio. Vemiant, viduriuojant, prakaituojant - t.y. netenkant skysčių, prarandama ir kalis. Dėl kalio trūkumo gali sutrikti širdelės veikla. Razinos mano išsigelbėjimas. Kalio man dažnai trūksta, ypač gydantis. tirpalą Sesutė patarė nakčiai užsimerkti razinas, ryte išgeri skystį ir razinas suvalgyti. Padėjo.
Magnio turi džiovinti abrikosai. Daug kalio turi džiovintos slyvos, džiovinti obuoliai. Džiovintos slyvos gerai, jei nuo zofrano ar chemijos užkietėja viduriai. Todėl šių vaisių kompotas puikiai tinka. Aš dar valgydavau keptus obuolius, su jais taip pat gauni kalio ir skysčių, sureguliuoja žarnyną.

Visiškai vėmimo išvengti jei toksiška chemo nepavyks.

bbg23, del anoreksijos tikrai nepergyvenkite, ti psichologine liga, kai zmogus bijo priaugti svorio ir save kankina.
Zinoma, sunku, kai esi ligonis ir valgyt nenori/negali, nors zinai, kad reikia.

labas
sios dienos "Moters savaitgalyje" (Nr 44) yra tema apie vėžį
yra patarimukų... bet čia esančioms profėms jie - tik želmenėliai, na bet gal kam įdomu

Labas vakaras! Jau girdejau apie ta aparata o dabar radau kur paskaityti

http://nordeurope.kp...ne/news/556305/

***********
shaiba, trumpa pertrauka, gaila, kur bus chemija: Kauno klinikose ar Vilniuje?
[/quote]

Išsiuntė į Vilnių,tai ir lieku,nors buvo minčių grįžti į Kauno onkologinę,nes ten yra paliatyvusis skyrius,bet dar spėsiu...

Dabar skaitau temas ir ieškau informacijos apie chemijų poveikį ,gaila,kad dar nežinau,kokius vaistus gausiu.Tingėjau,o gal tikėjausi kad nereiks,susitraukti reikalingą informaciją,tai dabar turiu užsiėmimą.
********
rasų lanka,kur dingai?ar atostogos?ar" tamsusis"metų laikas veikia,kad nerašai?Trūksta tavo gražių pasisakymų,man miela skaityti,kaip rūpiniesi artimaisiais,truputėli pavydu ,norėčiau,kad manim taip rūpintusi
********
raganez,landžiodama po SM,radau tavo vyrų nuotraukas,fantastiški berniukai , ir labai panašūs į mamą

Sveikutės , mieliausios Mergaitės, Laikykitės ir būkit stiprios, sveikit ir patirkit kuo mažiau nemalonių akimirkų ir jausmų. Na, o jei jų bus - tai tebūna jie todėl, kad reikalingi, kad paskui laaaaabai gerai būtų.

***


Shaiba, brangute - stipriai apkabinu trumpos atostogytės, bet jos buvo... Nesakysiu tau - užjaučiu, o pasakysiu - sėkmės gydymęsi ir stiprybės įveikti šį etapą. O jos tu tikrai turi. Tai jau įrodei - ir sau ir pasauliui . Sako - nebegali operuoti - ne kas. Skiria chemiją - puiku.... Gal bus kita shema, kitas vaistukų derinys - tas , kurio tau taip reikia.

Ir taip ačiū už gražius žodžius - per skambūs jie....

***

"Prisiduodu" : - Shaiba jau parašė , kur dingau... pati to nežinodama Esu atostogose - šiais laikais vadinamose - nemokamose... šiek tiek... Ir šiaip kažko patapau "psichiškai išderinta" - šis tas darbelyje, šis tas šen, šis tas ten, šiek tiek prilaikau fantazijos... ir kažko "batareikos nusėdo". Gerai, kad turiu šalia savęs nuostabų žmogų, kuris mane pareguliuoja . Bet ką čia man kalbėti - atleiskit...
Mamytei slogos baigėsi, bet kaip kosėjo (jai visada su kosuliu būdavo blogai, bet kiek darydavo rentgeną - nieko nerodydavo, vis bronhitas... ) Tai tikiuosi, kad ir šį kartą praslysim. Jau šiek tiek geriau. Dabar užsikoso tik kai pagulėjusi atsikelia, ar kai sušyla, bet kosulys nėra sausas ir atsikosti.... Na, o tetukui tai visaip. Vakar vežėme pirmai kardiostimuliatoriaus patikrai. Jam vistiek užeina širdaplakis ir mažas kraujo spaudimas pasidaręs. Tai gydytojai vakar jį valandą pralaikė kabinete, ir stimuliatorių žiūrėjo ir pro nosį zondavo kardiogramą ar dar kažką ten , ir susipyko tarp savęs nes išsiskyrė jų nuomonės dėl dar vienos operacijos, ir vėl taikėsi. Na, žodžiu, vyko drama. Kompiuteriu pakoregavo stimuliatorių, parašė vaistukų ir paleido iki antradienio. Antradienį vėl važiuojam - parai uždės Holterį (įrašantį širdies darbą), Trečiadienį vėl važiuojam - jį nuims ir žiūrės , ką rodo ir vėl spręs... Taigi, gyvename beveik ant ratų... O čia dar į tarpus nuvažiuojame kapelių mylimųjų aplankyti, žvakelių uždegti. Šiandien pabuvome ant vyro tėvelio kapo Šiauliuose... Išsiskyrėme prieš du mėnesius - taip laikas eina... Ir sapnuose jau ir savo žmoną aplankė, ir mano vyrą - linksmas pas visus, nors gyvenime toks ne visada buvo, ir su abiem kojelėm, visiškai sveikas. Na, tikim, kad dabar jau jam tikrai gerai....

***
Ramios naktelės. Myliu visas, už Jūsų viską, ką turite ir ką dovanojate kitiems - nebūtinai materialiame pavidale... net nežinodamos, kad tai yra dovanos...

Laba diena,
Adis, tavo draugei pagal Vinorelbiną savaitei atidėjo lašinimą, nes blogas kraujas. Dabar važiuosiu ateinantį antradinį. Džiaugiausi, kad limfmazgiukai virš raktikaulio mažėja, bet pradėjo labiau skaudėti kaklą link ausies ir jis man kažkoks pasidarė kreivokas, nors echoskopijos metu toje vietoje nieko niekas nematė. Tiesa, gydytoja papasakojo tokį atvejį apie Vinorelbiną. Jį skyrė moteriai su metastazėmis plaučiuose tik tam, kad kažką skirti, tačiau vaistai taip suveikė, kad moteris turėjo remisiją tris metus (kad mums taip).
Gal gali man parašyti į AŽ, noriu info apie Avastiną.
Ramaus visoms savaitgalio...

Ačiū, Rasų lanka, kad parašei. Tikrai jautėsi, kad tave kažkas stipriai slegia, kad nerašai. Dabar aišku, kad "batareikos..." Manau, susitvarkysi, tu juk gali...

Mes šiandien kapelius aplankėm - dukros senelio ir katinulio amžino poilsio vietas aptvarkėm. Dukra laiškus abiem parašė... , nunešė. Ryt eisime žvakutę uždegt.

Visoms po balionėlį ir ramybės širdelėse

Aš pamenu, kaip angelas sparnus pametęs
Nukrito žemėn lyg žvaigždė.
Jis atsistoti negalėjo, nes jautėsi išsekęs
Ir dar jis nesuprato kieno gi čia kaltė.
Gulėjo šitaip angelas gal dieną, o gal dvi,
Bet niekas jam padėti negalėjo!
Galvojo jis: "Nejau visam žmonių būry nėra nė vieno angelėlio?"
Dar kelios valandos, ir angelas akis užmerks.
Pagalbos jam suteikt negali niekas.
Dėl šito angelo tikriausiai nieks neverks.
Jo kūnas čia be sielos lieka.
Dar gali atsikvėpt jis tris kartus
Ir užsimerks jo akys amžiams...
Bet kas gi čia? Prie jojo stovi nuostabus žmogus
Kurs angelo pasitikėjimą žmonėm nustojo laužęs.
Tai buvo moteris, su angelo sparnais,
Ji rado juos prie rožių krūmo.
Pati prisiminė, kaip buvo angelas kadais
Tarnavo ji dievams prie aukso rūmų.
Uždėjo angelui ji sparną,
Po to ir kitą kuo greičiau.
Jis panašėjo ne į angelą, bet varną,
Kuriam reikėjo padėkot skubiau.
Kai angelas jėgas atgavo
Norėjo padėkot gražiai,
Bet tos moters jis šalia nerado.
Suprato kad jį,dangaus angelą saugo ir žemės angelai...

JUS VISOS ŽEMĖS ANGELAI
Labai labai ačiū JUMS VISOMS

Aš bandau TIKĖTI ....
Ir tikiu kad šis šviesos spindulėlis man padės...


Ir visom jum siunčiu po lai jis atneš nors po mažą dalelę sveikatos ir stiprybės
AČIŪ JUMS VISOM

TIKESIU,kaip šaunu tave matyti ,nemoku net parašyti,net džiaugsmo ašara ištryško Kaip tu?

TIKESIU