QUOTE(in vino @ 2011 02 09, 15:16)
Siaip butu visai smagu kada visoms susibegti O as tai prisidirbau Ir juokas ima, ir pikta - zodziu niekada nedazau plauku dazais is pardes, visada tik kirpykloje... O va siandien sumasciau o kodel gi ne - juk juos perka kitos, dazosi ir liuks buna.... Patikkeit -s edziu as kaip visciukas geltona - tragedija Vyras nugrius pamates... Tai gerai kad nereikai i koki darba eiti, o tai isvis butu ...Guodzia tik viena mintis, tikiuos kad greit prasiplaus spalva ir neatrodysiu taip baisiai... ir koks biesas mane paviliojo.... Na kita vertus pasimokaiu - nereikai listi ten, kur nezinai bet atrodau tai tragiskai...
Va mazius dar sloguot pradejo - gerai kad be temp, bet jau pavargau nuo nuolatinio zirzimo - noriu mamos , mamyte ir tt... zodziu niekas jam nepatinka ir netinka, bet ka jam daryti - maziukui sunku tai ir zirzia... tik ir as zmogus - kartais pasivargsta...Pas mus kieme labai slidu - truputi pasivaiksciojom, nuvaziavom i parduotuve ir namo... Jau kaip laukiu pavasario... kai bus silta ir ledu, balu ebus tokiu baisiu...o tai dabar sniegas kruvose visas juodas (visai nesniegiskai atrodo), tamsu... zodizu galoi prasideti pavasarine depresija...
Va mazius dar sloguot pradejo - gerai kad be temp, bet jau pavargau nuo nuolatinio zirzimo - noriu mamos , mamyte ir tt... zodziu niekas jam nepatinka ir netinka, bet ka jam daryti - maziukui sunku tai ir zirzia... tik ir as zmogus - kartais pasivargsta...Pas mus kieme labai slidu - truputi pasivaiksciojom, nuvaziavom i parduotuve ir namo... Jau kaip laukiu pavasario... kai bus silta ir ledu, balu ebus tokiu baisiu...o tai dabar sniegas kruvose visas juodas (visai nesniegiskai atrodo), tamsu... zodizu galoi prasideti pavasarine depresija...
Užuojauta dėl nesėkmingo plaukų dažymo Gal jau kiek nusiplovė? Paskutiniu metu girdėjau daug atvėju, kai mažesnių vaikelių mamos nesėkmingai nusidažo (ružavai, oranžine spalva ir pan. vietoj šviesių atspalvių), ir kirpyklose taip nutinka... Dar pagalvojau, ot rastų savo rinką dažai nėštukėms, žindyvėms ir šiaip išbalansuoto hormoninio fono turėtojoms
Daugiau niekas nenorėtų susibėgti?
Na ir dar - gal kam buvo kažkas panašaus? Gal kieno nors vaikeliui buvo nustatyti širdies ūžesiukai, bet jau vyresniam amžiuje, ne nuo gimimo?
Mes šiandien buvom poliklinikoje TA (Bartužis priaugo 1 kg ir 5 cm). Gydytoja, kaip visados, klausė širdelės ir plaučiukų, buvo matyti, kad jai nepatiko tai, ką išgirdo. Sakė, ūžesiukai. Išrašė siuntimus kardiogramai ir pas vaikų kardiologę širdutės echoskopijai. Anot kardiologės, kiek jai pavyko pažiūrėti, viskas gerai, jokių žymių patologijų nėra; bet kadangi normaliai nepavyko (apie tai dar parašysiu, jei mažasis nepabus), dar ateisim pas ją, kai sueis metukai.
Na, o medikė, dariusi kardiogramą, manau, verta atskiros pastraipos. Atėjom prie kabineto, išsiaiškinom, kas eilėje paskutinis, laukiame. Išeina pacientas, medicinos darbuotoja pakviečia užeiti kitą ir uždarydama duris pamato mus. Paklausia, kiek vaikui laiko. Devyni mėnesiai. O kiek laukiat? Penkias minutes- Ai, tai dar palauksit, gerai?. Po kurio laiko ateina mūsų gydytoja, palieka kabinete mūsų kortelę. Išėjus pacientui, pakviečia užeiti mus. Užeinam. Liepia iki pusės nurengti vaiką. Palieku Bartužį tik su pėdkelnėm, paguldau ant odinės kušetės, užtiestos popierium. Paklausia vardo-pavardės. Pasakau. Perklausia. Pakartoju. Liepia numauti pėdkelnes. Numaunu, vėl paguldau, jis jau nebesišypso. Medikė jungia prie jo laidus ir daviklius, visą tą aštunkojį (kai man darė kardiogramą, dėjo žymiai švelniau). Kai Bartas įsiverkia, ji taria: Paprastai medikų vaikai ramiau reaguoja. Sakom, bet mūsiškis gi ne medikų vaikas. O tai aš galvojau, kad jus tos gydytojos giminaičiai.... Ne, ji mūsų vaikų gydytoja. O tai kas ji tokia? Ji čia dirba? Čia, šitam pastate? (trisdešimt metų ji dirba toje poliklinikoje) <...> Visą tą laiką Bartužis klykia (aišku, mes jį kalbinam be jokių rezultatų), ta tetulė sako, jog reikia garsais nukreipti jo dėmesį ir kad suplos delnais sau virš galvos staigiai. Vaikas užsiklykia nauja banga, užsimerkęs; ji sau ploja, beldžia per metalinį aparato stovą, bėga kardiogramos eilutės. Galiausiai išjungia aparatą, nuplėšo daviklius, nueina prie stalo. Paklausia vaiko vardo-pavardės. Pasakau, perklausia. Pakartoju skiemenimis. Atduoda rausvą lapelį su žodžiais: Na, išsirinks sau kokį nors gabaliuką (kol nešiau jį iki gydytojos kabineto perskaičiau išvadas anglų kalba, dabar tiksliai nebepamenu, bet kadangi vaikas ir judėjo, ir krūpčiojo, ir verkė procedūros metu, visokių ekstra patologijų tem buvo prirašyta).
Žodžiu, priverkė mūsų Bartulis už visus devynis mėnesius. Kardiologės kabinete paguldytas ant tokios pat odinės kušetės klykė, muistėsi; žodžiu, pažiūrėjo kaip išėjo ir paleido mus. Dar ėjom per kelis gydytojus, bet tai jau buvo vieni juokai, kadangi nereikėjo bernužio guldyti, galėjau laikyti ant kelių. Tei va, ir nuo ryto neišeina niekuo kitu užimti mintis rolleyes.gif