dėl to sakymo ligoniui/artimiesiems - manau kad gydytojai galėtų atsižvelgti ir į ligonio psichologiją.... nes tai, kas vienam - natūralu, kitam - mirtinas smūgis... dar - tonas, dar kuris gydytojas sako - gydantis ar konsultuojantis, geri/blogi santykiai...
mano mama ramiai priėmė palatos gydytojo pirmąją žinią apie piktybinį auglį, (Po biopsijo) bet palūžo nuo "konsultantės" žinios - pažodžiui " o ko jūs dar norit? šitiek metastazių..."
o gydytojų abejingumas - tiesiog žlugdantis....
mano mama kai sirgo veziu gydesi kauno klinikose, tai buvo labai patenkinta visais, niekam nieko nedejo i kisene, nes neturejo ka duot, bet sulauke is visu daug rupescio, demesio ir pagalbos...
gaila, kad as mazai nutuokiau apie vyzi, nes mama nieko tada nesake is seses isgirdau, tai man neatrode, kad tai kazkas baisaus, liga ir tiek sau masciau, o mama niekada nedejuodavo, kad jai blogai, atrodo nieko jai neskaudedavo...prasirgo tris metus, du metus gydytojai nepastebejo...pamate, tik kai jau buvo paskutine stadija...
dziaugiuos, kad mano mama buvo stipri, turbut stipriausia pasaulyje, ji paskutinias dienas mane guode, jai nieko neskaudejo, tik kazka maude, nors jau nieko nebuvo like is pilvo...paskutine savaite dar pati ejo apsipraust, nes kazkokia slauge apsauke palatoj gulincia senute, kad nesiprausus, tai mamai buvo nesmagu, tai puole praustis vos paeidama
***** kaip man buvo sunku matyti ja nykstancia, negalejau patiketi, juk ji tokia stipri, kaip jinai gali pasiduoti kazkokiam prakeiktam veziui
man gydytoja patare lankytis kas metus ir tikrintis, visada daktarams sakyti, kad mamos netekau del vezio, bet as bijau, jauciu kaip visas mamos ligas pasisavinu, bijau tirtis, kad nesuzinociau kazko baisaus ai nebegaliu daugiau rasyti, laikykites visos, as su jumis 
gaila, kad as mazai nutuokiau apie vyzi, nes mama nieko tada nesake is seses isgirdau, tai man neatrode, kad tai kazkas baisaus, liga ir tiek sau masciau, o mama niekada nedejuodavo, kad jai blogai, atrodo nieko jai neskaudedavo...prasirgo tris metus, du metus gydytojai nepastebejo...pamate, tik kai jau buvo paskutine stadija...
dziaugiuos, kad mano mama buvo stipri, turbut stipriausia pasaulyje, ji paskutinias dienas mane guode, jai nieko neskaudejo, tik kazka maude, nors jau nieko nebuvo like is pilvo...paskutine savaite dar pati ejo apsipraust, nes kazkokia slauge apsauke palatoj gulincia senute, kad nesiprausus, tai mamai buvo nesmagu, tai puole praustis vos paeidama
***** kaip man buvo sunku matyti ja nykstancia, negalejau patiketi, juk ji tokia stipri, kaip jinai gali pasiduoti kazkokiam prakeiktam veziui
man gydytoja patare lankytis kas metus ir tikrintis, visada daktarams sakyti, kad mamos netekau del vezio, bet as bijau, jauciu kaip visas mamos ligas pasisavinu, bijau tirtis, kad nesuzinociau kazko baisaus
ai nebegaliu daugiau rasyti, laikykites visos, as su jumis
QUOTE(dange @ 2005 11 13, 12:25)
Patikslinsiu: ligonis, pasirasydamas sutikimo formą gydytis, turi atsakyti į klausimą " Ar norite būti pilnai informuojamas apie savo būklę... ir tt".Giminėms ir artimiesiems galima teikti informaciją, jei ligonis sutinka. 
Aciu bandziusioms patart, bet as labiau klausiau, ar gydytoja turi pasakyti teise, kad pacientei liko metai laiko, cia jau gal aukstesniojo rankose, gydytoja tik diagnozuoja... ir gydo liga, o neapsrendzia, kiek kas gyvens. Net jei tai yra numatoma, tai gal galima, kaip nors kitaip, ne taip tiesmukiskai, nepaliekant jokios vitlies...
nezinau ar gydytoja turi tokia teise, bet as noreciau zinoti kiek man liko.kai susitaikai su ta mintim, tvarkai teisinius ir kitus reikalus jei yra noro, mano mama taip ir padare nors nezinojo kiek mazdaug jai liko, bet turbut jaute...
Labas visoms, buvau išvykusi į Birštono sanatoriją Tulpė - atgauti jėgų po krūties pašalinimo operacijos - jėgas atgavau, bet kad žinotumėt kaip Jūsų pasiilgau! 
Ką tik perskaičiau tai, ką Jūs parašėte, kol buvau išvykusi. Labai smagi žinia iš Siracusos. SVEIKINU- LAIMĖS-SVEIKATOS JUMS!
Pasidalinsiu savo patyrimu dėl papildų ir vitaminų: geriausia pasitarti su onkologais: mano vyras buvo nuvykęs pas Ruolią -fitoterapeutą- parinko man papildus atsižvelgiant į mano dabartinę būseną. Rekomenduoja medikai taip: jokių vitaminų chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu, gydymas turi atlikti savo darbą. Tarpe gydymo galima stiprinti imunitetą: mano atveju, spindulinė greičiausia bus po Naujųjų metų, dabar šį tarpą ir naudosiu skirtus vitaminus ir papildus. Chemoterapijos metu leido vartoti vitaminą C, dėl burnoje atsiradusio stomatito.
Gydausi Kauno klinikose, galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Operavo daktarė Čepulienė ir Boguševičius. Iš gydytojos Čepulienės sulaukiau labai daug gerų žodžių ir padrąsinimo... Man buvo nustatyta IV krūties, gydyta smūgine chemoterapija, po sėkmingo gydymo praėjus labai trumpam laikui atsinaujino vėl toje pačioje krūtyje, tada pašalinta visa krūtis.
Daktarė Čepulienė labai maloni gydytoja, tai mano nuomonė, drąsino ir šypsena ir geru žodžiu, sakė, kad žmogaus galios nežinomos nei medikams, nei pačiam žmogui. Keista girdėti priešingą nuomonę...
Iš Šiaulių pabėgau todėl, kad nebuvo kalbama su manim nei apie ligą nei apie gydymą. Aš stengiuosi nekelti tokių klausimų kiek man liko gyventi, laikas ir ateitis parodys. Ar gali kas nors į tai atsakyti ir kam išgirsti atsakymą, kuris gali išmušti tikėjimą ir pagrindą iš po kojų, jei klausi , manau visuomet bus atsakyta, bet jei neklausi, nelabai tikiu, kad medikas pultų tau aiškinti, kad tavo dienos suskaičiuotos. Prieš klausdamas, pagalvok ar nori žinoti tikrą atsakymą...Ar turėsi jėgų jį išgirsti...
Pasidalinsiu savo patyrimu dėl papildų ir vitaminų: geriausia pasitarti su onkologais: mano vyras buvo nuvykęs pas Ruolią -fitoterapeutą- parinko man papildus atsižvelgiant į mano dabartinę būseną. Rekomenduoja medikai taip: jokių vitaminų chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu, gydymas turi atlikti savo darbą. Tarpe gydymo galima stiprinti imunitetą: mano atveju, spindulinė greičiausia bus po Naujųjų metų, dabar šį tarpą ir naudosiu skirtus vitaminus ir papildus. Chemoterapijos metu leido vartoti vitaminą C, dėl burnoje atsiradusio stomatito.
Gydausi Kauno klinikose, galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Operavo daktarė Čepulienė ir Boguševičius. Iš gydytojos Čepulienės sulaukiau labai daug gerų žodžių ir padrąsinimo... Man buvo nustatyta IV krūties, gydyta smūgine chemoterapija, po sėkmingo gydymo praėjus labai trumpam laikui atsinaujino vėl toje pačioje krūtyje, tada pašalinta visa krūtis.
Daktarė Čepulienė labai maloni gydytoja, tai mano nuomonė, drąsino ir šypsena ir geru žodžiu, sakė, kad žmogaus galios nežinomos nei medikams, nei pačiam žmogui. Keista girdėti priešingą nuomonę...
Iš Šiaulių pabėgau todėl, kad nebuvo kalbama su manim nei apie ligą nei apie gydymą. Aš stengiuosi nekelti tokių klausimų kiek man liko gyventi, laikas ir ateitis parodys. Ar gali kas nors į tai atsakyti ir kam išgirsti atsakymą, kuris gali išmušti tikėjimą ir pagrindą iš po kojų, jei klausi , manau visuomet bus atsakyta, bet jei neklausi, nelabai tikiu, kad medikas pultų tau aiškinti, kad tavo dienos suskaičiuotos. Prieš klausdamas, pagalvok ar nori žinoti tikrą atsakymą...Ar turėsi jėgų jį išgirsti...
Buvau šiek tiek dingus iš Lietuvos. Kai pamačiau vyrą po keleto savaičių, tai pusės plaukų jau nėr 
Todėl spindulinė kaip tik dar labiau jo galvą praplikino nei chemija. Tikriausiai gavo didelę dozę, nes nei barzda auga, o kaklo oda tai visa sutrūkinėjus (dabar tepu visokiais kremais, bet jam baisiai skauda). Ar greit sitie nudeginimai išgis? Gal kokiais dar kompresais bandyt gydyt? Imunitetą stiprint maniškis neleidžia, nes po mėnesio eis pas gydytoją tyrimų darytis. Bijau tos dienos kaip niekad 
Vaikai jaučia, kad tėtis derga, tai dabar kaip niekad geri pasidarę, tik myluoja, bučiuoja
Sergančius turiu nuraminti, kad medikų pasakymai, kiek tau liko gyventi ne visada yra tikslūs. Kaip pavyzdys, gali būti mano vienos pažįstamos tėvas, kuriam dėl leukemijos davė gybenti tik metus, o pragyveno visus šešis (čia kalbu apie tikrai retą ir labai piktybišką leukemijos rūšį), be jokio ypatingo gydymo. Todėl svarbiausia - kabinti į gyvenimą ir nepasiduoti.
Todėl spindulinė kaip tik dar labiau jo galvą praplikino nei chemija. Tikriausiai gavo didelę dozę, nes nei barzda auga, o kaklo oda tai visa sutrūkinėjus (dabar tepu visokiais kremais, bet jam baisiai skauda). Ar greit sitie nudeginimai išgis? Gal kokiais dar kompresais bandyt gydyt? Imunitetą stiprint maniškis neleidžia, nes po mėnesio eis pas gydytoją tyrimų darytis. Bijau tos dienos kaip niekad Vaikai jaučia, kad tėtis derga, tai dabar kaip niekad geri pasidarę, tik myluoja, bučiuoja Sergančius turiu nuraminti, kad medikų pasakymai, kiek tau liko gyventi ne visada yra tikslūs. Kaip pavyzdys, gali būti mano vienos pažįstamos tėvas, kuriam dėl leukemijos davė gybenti tik metus, o pragyveno visus šešis (čia kalbu apie tikrai retą ir labai piktybišką leukemijos rūšį), be jokio ypatingo gydymo. Todėl svarbiausia - kabinti į gyvenimą ir nepasiduoti.
Sveikutes Nenoriu but kategoriska,del gydytoju pasakymo apie svekatos bukle ligoniams,bet manau,nei vienas gydytojas nera dievas ir negali pasakyt kiek kam liko.Tai priklauso nuo daugelio dalyku:ligos progresavimo,organizmo reakcijos i vaistus,psichologinio nusiteikimo ir dar daugelio veiksniu.Gydytojas gali prognozuoti,bet nenulemti ligos baigti.Gal ir gerai,kad zmogus gali numanyti kiek jam liko,kad gydydojas taktiskai padeda orentuotis,tvarkantis ivairius teisinius ir materialinius reikalus.Bet kas,jai ne pats ligonis ,tai geriausiai jaucia?Saulutes tetos atzvilgiu,manau,gydytoja pasielge taip,kaip nedera.Ir duok dieve jai sveikatos,kad gydytojos prognoze nepasitvirtintu.Gal ta gyd. ir gera specialiste,kaip cia kazkuri raso,bet prie viso to butu gerai,kad ji ir kruopele uzuojautos irsupratimo turetu.Manau,nors ji kasdien susiduria su mirtim,i tai turetu ziuret pagarbiai.Atleiskit,cia mano nuonone,bet as noreciau,kad dievulis nusprestu,kiek man liko,o ne gyd.Ir dar prisiminiau,kai po mamytes mirties,tetis papasakojo,kad po operacijos(mamytei irgi buvo kruties vezys)gydytojas pasake,jog tai vezys,o paklausus kiek gyvens ,pasake:gal 5,gal10,o gal20metu,as negaliu pasakyt,bet darysim ka galesim.Ji gyveno 7m.Galejo ir Saulutes tetai taip pasakyt.Manau visada geriau suteikt vilti.O iseisim visi tada kai pakvies,svarbu,kad tai atsitiktu kuo veliau.Sveikatos visoms ir vilties 
Nenoriu but kategoriska,del gydytoju pasakymo apie svekatos bukle ligoniams,bet manau,nei vienas gydytojas nera dievas ir negali pasakyt kiek kam liko.Tai priklauso nuo daugelio dalyku:ligos progresavimo,organizmo reakcijos i vaistus,psichologinio nusiteikimo ir dar daugelio veiksniu.Gydytojas gali prognozuoti,bet nenulemti ligos baigti.Gal ir gerai,kad zmogus gali numanyti kiek jam liko,kad gydydojas taktiskai padeda orentuotis,tvarkantis ivairius teisinius ir materialinius reikalus.Bet kas,jai ne pats ligonis ,tai geriausiai jaucia?Saulutes tetos atzvilgiu,manau,gydytoja pasielge taip,kaip nedera.Ir duok dieve jai sveikatos,kad gydytojos prognoze nepasitvirtintu.Gal ta gyd. ir gera specialiste,kaip cia kazkuri raso,bet prie viso to butu gerai,kad ji ir kruopele uzuojautos irsupratimo turetu.Manau,nors ji kasdien susiduria su mirtim,i tai turetu ziuret pagarbiai.Atleiskit,cia mano nuonone,bet as noreciau,kad dievulis nusprestu,kiek man liko,o ne gyd.Ir dar prisiminiau,kai po mamytes mirties,tetis papasakojo,kad po operacijos(mamytei irgi buvo kruties vezys)gydytojas pasake,jog tai vezys,o paklausus kiek gyvens ,pasake:gal 5,gal10,o gal20metu,as negaliu pasakyt,bet darysim ka galesim.Ji gyveno 7m.Galejo ir Saulutes tetai taip pasakyt.Manau visada geriau suteikt vilti.O iseisim visi tada kai pakvies,svarbu,kad tai atsitiktu kuo veliau.Sveikatos visoms ir vilties
Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, gal kam pravers.
Man, kai darė biopsiją buvau iškarto įspėta, kad biopsija gali nepavykti, gali ją tekti kartoti. To labai bijojau, nes tada būtų atidėtas gydymas dar kelioms savaitėms. Todėl skambindavau ir klausdavau gydytojos ar jau gautas atsakymas, tai dariau kelis kart per savaitę, gydymą pradėjo praėjus 17 d. po biopsijos. Tiek užtruko jos atlikimas. Dabar po operacijos praėjo beveik mėnuo - patalogų atsakymo nėra, bet aš žinau priežastį: trūksta reagentų... Metų pabaiga, pas medikus ji prasideda nuo spalio, o gal ir rugsėjo mėnesio.
Skiriami tyrimai: visuomet užsirašykite, kur, kada, pasitikslinkite ar tikrai buvote gydytojos užregistruoti ar jūs pati gerai supratote paskyrimą, yra telefonai. Gydytojai per darbus kartais pamiršta; aš jai primenu ir nematau tame tragedijos.
Susitikusi gydytoja man iš kart pasakė, kad aš niekam neįdomi kaip asmenybė ir aš tą puikiai suprantu esu statistinis vienetas. Esu svarbi tik sau ir kiek sugebėsiu bendradarbiauti su medikais priklausys tik nuo manęs pačios. Į susitikimą su medikais einu iš anksto apgalvojusi klausimus ir juos susirašau, kad nepamirščiau, arba lengvo streso apimta galiu ne taip suformuluoti klausimą. Iškart patikslinus diagnozę, buvau informuota apie esamą situaciją ir stadiją, bei gydymo metodiką. Dėl to kiek liko gyventi galvos nesukau ir nesuku, statistika teigia, kad iki 5 m. išgyvena vienetai, tikiu, kad būsiu vienu iš Jų. Mano tikėjimo nepakeis nei medikai nei žmonės iš pašalies, chemoterapijos metu, sanatorijoje buvo, kad kažkas bando apie tai kalbėti, nenoriu girdėti tokių kalbų ir tiesiog keičiu temą. Tokios kalbos tikrai nepridės man tikėjimo savimi, kodėl aš jų turėčiau klausyti...Jei medikas ir pasakytų , kad liko labai mažai - tikėčiau stebuklu. Viluosi, kad niekad to neteks išgirsti, o tiems, kam pasakė linkiu davsios stiprybės ir proto aiškumo, kiekvienas kiek įmanoma susikurkite savo tikėjimą, kad JUMYSE yra sava jėga pasveikti. Šiuolaikinė medicina ir jūsų viltis,tikėjimas siekis, noras pasveikti... Skaičiau patarimuose, kad reikia turėti realią tikrą apčiuopiamą svajonę, o gal ir ne vieną. Mano tokia, kai pasveiksiu važiuosiu su vyru į Prancūziją. Ir jokių jei pasveiksiu, o tik KAI PASVEIKSIU. Į vėžį žiūrėkite kaip į sunkią ligą, kuri yra pagydoma, jei kažkas mirė- tai jo toks likimas. Viena moteris pasakė, kad nepadės ir geriausi vaistai, jei netikėsi savo jėga, o ją rasti galime kiekvienas iš šalies niekas to mums neįdės. Gal ir kartojuosi, nepamenu, ką anksčiau rašiau...
Gal ir atsibodau, bet mintimis pasidalinti paskatino vienos iš jūsų žinutė į asmeninę dėžutę. Ačiū jai.
Man, kai darė biopsiją buvau iškarto įspėta, kad biopsija gali nepavykti, gali ją tekti kartoti. To labai bijojau, nes tada būtų atidėtas gydymas dar kelioms savaitėms. Todėl skambindavau ir klausdavau gydytojos ar jau gautas atsakymas, tai dariau kelis kart per savaitę, gydymą pradėjo praėjus 17 d. po biopsijos. Tiek užtruko jos atlikimas. Dabar po operacijos praėjo beveik mėnuo - patalogų atsakymo nėra, bet aš žinau priežastį: trūksta reagentų... Metų pabaiga, pas medikus ji prasideda nuo spalio, o gal ir rugsėjo mėnesio.
Skiriami tyrimai: visuomet užsirašykite, kur, kada, pasitikslinkite ar tikrai buvote gydytojos užregistruoti ar jūs pati gerai supratote paskyrimą, yra telefonai. Gydytojai per darbus kartais pamiršta; aš jai primenu ir nematau tame tragedijos.
Susitikusi gydytoja man iš kart pasakė, kad aš niekam neįdomi kaip asmenybė ir aš tą puikiai suprantu esu statistinis vienetas. Esu svarbi tik sau ir kiek sugebėsiu bendradarbiauti su medikais priklausys tik nuo manęs pačios. Į susitikimą su medikais einu iš anksto apgalvojusi klausimus ir juos susirašau, kad nepamirščiau, arba lengvo streso apimta galiu ne taip suformuluoti klausimą. Iškart patikslinus diagnozę, buvau informuota apie esamą situaciją ir stadiją, bei gydymo metodiką. Dėl to kiek liko gyventi galvos nesukau ir nesuku, statistika teigia, kad iki 5 m. išgyvena vienetai, tikiu, kad būsiu vienu iš Jų. Mano tikėjimo nepakeis nei medikai nei žmonės iš pašalies, chemoterapijos metu, sanatorijoje buvo, kad kažkas bando apie tai kalbėti, nenoriu girdėti tokių kalbų ir tiesiog keičiu temą. Tokios kalbos tikrai nepridės man tikėjimo savimi, kodėl aš jų turėčiau klausyti...Jei medikas ir pasakytų , kad liko labai mažai - tikėčiau stebuklu. Viluosi, kad niekad to neteks išgirsti, o tiems, kam pasakė linkiu davsios stiprybės ir proto aiškumo, kiekvienas kiek įmanoma susikurkite savo tikėjimą, kad JUMYSE yra sava jėga pasveikti. Šiuolaikinė medicina ir jūsų viltis,tikėjimas siekis, noras pasveikti... Skaičiau patarimuose, kad reikia turėti realią tikrą apčiuopiamą svajonę, o gal ir ne vieną. Mano tokia, kai pasveiksiu važiuosiu su vyru į Prancūziją. Ir jokių jei pasveiksiu, o tik KAI PASVEIKSIU. Į vėžį žiūrėkite kaip į sunkią ligą, kuri yra pagydoma, jei kažkas mirė- tai jo toks likimas. Viena moteris pasakė, kad nepadės ir geriausi vaistai, jei netikėsi savo jėga, o ją rasti galime kiekvienas iš šalies niekas to mums neįdės. Gal ir kartojuosi, nepamenu, ką anksčiau rašiau...
Gal ir atsibodau, bet mintimis pasidalinti paskatino vienos iš jūsų žinutė į asmeninę dėžutę. Ačiū jai.
QUOTE(boruzelee @ 2005 11 15, 20:33)
Nenoriu but kategoriska,bet manau,nei vienas gydytojas nera dievas ir negali pasakyt kiek kam liko.
vienas gydytojas pasake,jog tai vezys,o paklausus kiek gyvens ,pasake:gal 5,gal10,o gal20metu
vienas gydytojas pasake,jog tai vezys,o paklausus kiek gyvens ,pasake:gal 5,gal10,o gal20metu
labai gerai pasake, ir šiaip, labai pritariu boruželei, su jos pasisakymu.pvz. aš buvau labai rami, darė biopsiją, buvau prisiskaičiusi kokia liga gali grėsti ir labai supykau, kad man nesakė gydytojas kokia liga. pasakė artimiesiems savo įtarimus, tai va, buvo mano močiute, tai vos infarkto negavo
ot ir gydytojai... tuo tarpu man pasakė, tai aš ramiai viską, kur gydytis,kaip čia planuotis, kas pirmiausiai dabar manęs laukia pradėjau organizuotis. tuo tarpu artimieji verkė, kodėl ta liga ne jiems, o man, tokiai jaunai, ax ax dar labai pritariu ADIS
. parašei mudviejų su Rasyte mintis- mes pačios sau gydytojos pasidarėm, pasiskambinam gydytojoms, domimės viskuo, užsiregistruojam, primenam kada koks tyrimas, gražiai paprašom kad surašytų viską į kortelę (pvz siuntimą) ir viskas eina kaip sviestu patepta.. nes visgi šiuo metu tikrai labai gydytojai yra užsiėmę, turi per daug ligonių, plius dar tos kelionės, kursais, neribotos atostogos.. gydaisi pats ir rūpiniesi savimi.sveikatytės jums visoms
labai pasiilgau, seniai bebuvau užsukusi čionai 
buvau pažadėjusi vienam žmogui aprašti vieno vizito rezultatus. tai va, pradedu pasakoti. čia informacija tinka daug maž kiekvienam paliestam vėžio, bet ypač- hodžkino ligos paliestiems..
Buvau aš pas fitoterapeutą J.Ruolią. tai va, labai malonu vizitas, žmogus labai
gilinasi, visiems patarčiau apsilankyti, visgi žolėmis gydoma žymiai ilgiau, nei vaistais
ką man pasiūlė: valgyti daug pektinų- obuoliai ir morkos kepti orkaitėje, šviežių vaisių ir sulčių geriau vengti, nes tipo- maitinamas pats navikas
tiap pat, papildai- jokių vitaminų, nors man visi buvo pridovanoję ir tikėjausi po gydymo pradėt juos vartot, bet teko juos išdalinti- aš jų negalėsiu niekad bet yra tokie papildai, kur daugiau mineralinių medžiagų: TRIOVIT. šitą rekomendavo. tiap pat HEPAVIT- kepenų funkcijai žadinti, kad apsivalytų nuo toksinų, nes gi jos pagrindinės neutralizatorės mūsų chemikalų, kurie plaukioja kraujyje ir naikina žnypliuotąsias ląsteles hepavite yra didžiosios ugniažolės, kuri labai rekomenduojama.. tiap pat galima įvairius nuovirus jos naudoti, bet recepto man nepasiūlė, taigi mielosios, tai irgi jūsų kūrybai palieku
dar išrašė seleną, galium heel(homeopatinius vaistus).
ką sukritikavo- esu gėrusi VILCACORA- tai padeda stiprinti imunitetą, bet pas mane imuninė liga, tai negalima tiesiogiai jos veikti.
Kordyceps'a- vartoti leido, bet pasakė kad jo veikimas labai silpnas, taigi vos ne kaip homeopatinis..
lyg ir viskas nepamenu daugiau.. bet nežinau kiek visa tai vartosiu, nes mėnesiui gaunasi labai brangu, viską gerti du kart dienoj po vieną tabletę.
ir dar.. liepė gerti kuo daugiau vandens
ne sulčių, negazuotų, tiesiog paprasto filtruoto ar šiaip švaraus vandenuko. sveikatytės jums
Buvau aš pas fitoterapeutą J.Ruolią. tai va, labai malonu vizitas, žmogus labai
gilinasi, visiems patarčiau apsilankyti, visgi žolėmis gydoma žymiai ilgiau, nei vaistais
ką man pasiūlė: valgyti daug pektinų- obuoliai ir morkos kepti orkaitėje, šviežių vaisių ir sulčių geriau vengti, nes tipo- maitinamas pats navikas
tiap pat, papildai- jokių vitaminų, nors man visi buvo pridovanoję ir tikėjausi po gydymo pradėt juos vartot, bet teko juos išdalinti- aš jų negalėsiu niekad
bet yra tokie papildai, kur daugiau mineralinių medžiagų: TRIOVIT. šitą rekomendavo. tiap pat HEPAVIT- kepenų funkcijai žadinti, kad apsivalytų nuo toksinų, nes gi jos pagrindinės neutralizatorės mūsų chemikalų, kurie plaukioja kraujyje ir naikina žnypliuotąsias ląsteles hepavite yra didžiosios ugniažolės, kuri labai rekomenduojama.. tiap pat galima įvairius nuovirus jos naudoti, bet recepto man nepasiūlė, taigi mielosios, tai irgi jūsų kūrybai palieku dar išrašė seleną, galium heel(homeopatinius vaistus).
ką sukritikavo- esu gėrusi VILCACORA- tai padeda stiprinti imunitetą, bet pas mane imuninė liga, tai negalima tiesiogiai jos veikti.
Kordyceps'a- vartoti leido, bet pasakė kad jo veikimas labai silpnas, taigi vos ne kaip homeopatinis..
lyg ir viskas
nepamenu daugiau.. bet nežinau kiek visa tai vartosiu, nes mėnesiui gaunasi labai brangu, viską gerti du kart dienoj po vieną tabletę.ir dar.. liepė gerti kuo daugiau vandens
ne sulčių, negazuotų, tiesiog paprasto filtruoto ar šiaip švaraus vandenuko. sveikatytės jums
Kaip gerai,kad parasei apie TRIOVITA.Man irgi liepe ji vartot,kai rado cistas kruti,bet as pagalvojau,jog jis per pigus,kad galetu but veiksmingas. Pasirodo.ne viskas,kas brangiausia-geriausia.Nors geriau juos,reiks vel atsiprasyt ir pagert.Aciu uz imformacija
Pasirodo.ne viskas,kas brangiausia-geriausia.Nors geriau juos,reiks vel atsiprasyt ir pagert.Aciu uz imformacija
