QUOTE(rasyte @ 2006 03 22, 12:44)
Apie vaikeli ir as pamislindavau, taciau baugina kitas dalykas, kad mano kraujo chalera neatsigautu, va sia tai dilema

Hematologai lyg ir nerekomenduoja jau pastot, be to ir pastot ne taip paprasta man, o va ginekologai rekomenduoja, labai dviprasmiska situacija, na bet turiu dar gera pusmeti - ka nors sugalvosiu, bandau vyra ikalbet, jis labai bijo, bijo, kad neuzsilenkciau po to, mama taip pat rekia, kad nebereikia man vaiku, zinau jie nori mane apsaugot, bet...
Dieve jei gyvenime butu viskas taip paprasta, bet musu gyvenimas pazenklintas ir jau nepaprastas.
Ačiū už atsakymą, žinau, kad labai nori antro mažylio, todėl ir paklausiau. Iš tikrųjų, kad viskas gyvenime taip būtų paprasta, kad žinotum iš anksto kaip pasirinkti. Man nuo pačių pirmutinių negalavimų, kurie prasidėjo maždaug prieš 3 metus vis teko rinktis, aplankiau begales gydytojų, gydžiausi įvairiausiai papildais ir vitaminais, fizioterapinėmis priemonėmis, ligos ilgai nenustatė, maitinau savo vėžiuką didžiulėmis vitamino B dozėmis, atlikau daugybę masažų ir limfodrenažų ir vis kirbėjo galvoja klausimas gal vėžys, kelis kart registarvausi į onkologinį ir nenueidavau, nes buvo gėda šeimos gydytojos prašyti siuntimo, buvau aš jai tiek įkyrėjusi, kad siūlė eiti pas psichoterapeutus, apsilankiau ir ten, bet ne onkologiniam. Po vaikščiojimo nuo vieno pas kitą per du metus ir išlindo, pasirodo vidinis balsas neapgavo * vėžys.
Vyras patarinėjo spjauk į viską savaime praeis - reikėjo paklausyti jo žodžių, bent nebūčiau maitinusi. Deja, nežinai ir kai reikia rinktis, bijai suklysti.
Yra viena tokia moteris Živilė, serganti agresyvia krūties vėžio forma, jai nustatė piktybinį auglį, kai buvo nėščia, 3 mėn. Gimdė. Vaikelis jau virš metų, tai pirmas Lietuvoje vaikutis, kurio mama gavo chemiją, jos apsisprendimą gimdyti palaikė chemoterapeutė Juodžbalienė ir dar nežinau profesorės pavardės, vaikučių gyytoja. Atvažiuoja į dienos chemoterapinį abu, mama toliau gydosi, mažylis sveikas ir guvus, toliau prižiūrimas profesorės (minėjo ji pavardę, bet man neaktualu buvo. Pamiršau.) Labai daug vaikiukas teigiamų emocijų suteikia aplinkiniams, o mamai, ką ir bekalbėti. Kiekvienas nori jį pakalbinti, drąsus toks, džiugus. Živilė sako, kad labai padeda kabintis, optimistė neišpasakyta. Tai va. Amerikoje gimdo moterys, daktarės Juodžablienės parsivežta patiris padėjo ir šiam mažyliui ateiti į pasaulį.
Tu esi jauna, palauk, sustiprėsi įvertinsit visus už ir prieš, tikiu kokį sprendimą ateityje bepriimsit jis bus teisingas.