Onkologinės ligos 3

BETELGEIZ, sveikinu tikrai pavasaris kol kas geras zinias nesa

Džiugu čia jau kurį laiką matyti šviesų ruoželį, kai liūdesys ir baimės, tikėsimės ilgam, yra nustumti šonan. Taip ir laikykitės!

Pas mus, deja, nėra linksma. Ne, nieko baisaus (tfu-tfu-tfu per kairį petį ir 3k tuk į medį) kol kas neįvyko. Tiesiog, reikia laiko, kad susitaikyti su tuo, kas jau dabar yra. Labiausiai maniškį liūdina fizinis bejėgiškumas ir tai, kad protas verda ne taip, kaip anksčiau. Išoriškai jis laikosi gan gerai, tačiau matau, jog viduje tai visai kitas žmogus. Nepalūžęs, tačiau labai arti lūžio ribos... Apie vėžį nenori net kalbėti, tad iki šiol nepavyko jį nuvaryti nei pas tikrą onkologą, nei pas J.Ruolią. Šviesele, o kaip taviškis laikosi? Gal jau pamatė šviesą tunelio gale, ir ėmė nuožmiau kabintis į gyvenimą?

Adis, kažkaip nustojai pasakoti apie pasiekimus tavo kovos fronte. Kokia dabar padėtis?

Turbūt girdėjot, jog vėžys užpuolė ir Jurgą Ivanauskaitę. Čia galima paskaityti jos laišką apie tai, kaip ji dabar laikosi:

http://www.bernardin...x.php?624577108

Galima tik pavydėti tokio dvasios tvirtumo. Be to, dar sykį įsitikinau, jog liga ne tik atima, bet ir duoda. Kartais duoda tai, ko ieškojai visą gyvenimą.

Labas, Vi , seniai bebuvai užsukusi, pasigedau. Tai, kad nėra blogų naujienų, jau yra gera naujiena. Liga brandina, tai patirtis, kuri nori nenori tave keičia, ką jau bekalbėti apie fizinę pusę, Taviškis nepalūžęs, tai jau šaunu, patikėk, atsities, priims save tokį, koks yra, tikriausiai išmintingas žmogus yra. Jūsų atvejis tikrai nelengvas. Sunku save tokį priimti, nuolat pavargstantį, kai visai neseniai su vėju lenkčių eidavai, reikia laiko, daug laiko. Ne tik vyrai nenori kalbėti ir galvoti apie savo ligą. Pažįstu ir moterų, kurios nieko nenori girdėti ir žinoti, geriausia, akimirka ta, kai pamiršta, kad serga. Gal ir reikia leisti užsimiršti? (Aišku proto ribose).

Skaičiau anksčiau Jurgos laišką, tikra tiesa, taip mes sergantieji jaučiamės (bent jau aš radau daugybę paralelių), ir kiekvienas truputį kitaip, nesvarbu vyras ar moteris, gal tik taip savo baimių ir susitaikymų, savo ieškojimų nemokame perteikti. Daug kas Jurgos laiške iki skausmo pažįstama. Svarbiausia, kad nebūtų širdyje pykčio ant savęs, aplinkinių ir viso pasaulio, taip pat ir ant gydytojų. Žmonės jie - ne visažiniai, ne visagaliai, ne visi geranoriški, klystantys, deja...

Kas dėl vyrų dar: paprašiau, kad Jurgos laišką perskaitytų ir maniškis. Spėk, jis visai kitus aspektus pamatė. Ach tie vyrai, vyrai...Realistai.

Pasveikink savo realistą, šaunuolis, kad nesiduoda ligos sudorojamas. Sėkmės visiems.

Sveikutes Nusprendziau parasyti, nes labai sunku man siuo momentu, norisi pasidalinti isgyvenimais Mano mama neseniai Kauno onkologinej isoperavo. Pasalino is vienos kruties guzeli, kuris gydytoju nuomone, buvo pakankamai didelis. Atlikus tyrimus paaiskejo, kad jis nera piktybinis, nors kai kurie to guzelio deriniai gydytojams nelabai patiko. Jau kaip ir apsidziaugem, kad nepyktybinis, viskas gerai, bet gydytoja chemoterapeute pasiule 4 chemoterapijios kursus, kad sunaikinti kazkoki tai nepatikusi hormona, kad ateity, atseit, nepasikartotu. Suleidus pirma chemoterapijos doze, antra savaite mamai nuslinko plaukai, sveikata pasidare nekokia, uzpuole depresija. Visaip bandau itikinti, kad plaukai ataugs(jie jai labai svarbus), siulau nusipirkti peruka, bet ji sedi uzsidariusi, ir net nenori girdeti Jau ir paciai nuo nervu sveikata sustyreikavo, patarkit, prasau, kaip jai padeti?

Kas su daktare kalbėjote mama ar tu? Man atrodo, jei mama, tai kažin ar ji sako tiesą, plaukai slenka nuo stipriosios chemijos, ji leidžiama, esant vėžinėms ląstelėms. Duok dieve, kad aš klysčiau. man atrodo harmonai nenaikinami, o slopinami. Gal čia didžioji depresijos priežastis. Gal kas nors dar atsilieps, nes čia yra moterų, kurioms nustatytas harmoninio tipo augliukas. Jos gal paaiškins pilniau.
Perukų yra labai gražių ir įvairių, brangesni, kokybiški yra Kaune yra UAB „Plaukų magija“
www.perukai.lt
A.Juozapavičiaus 82a, Kaunas
(837) 341 607
Patirtis (nuo 1994 m.) dirbant su žmonėmis turinčiais sveikatos sutrikimų
Nuolaidos: 10 proc.

Mano mamai nustate nuline stadija ir gavo tik svitinima, one chemo. O cia jei nepiktybinis, jos neturejo taikyti. Nebent ir man info truksta. Duok Dieve, kad taip ir butu.

Man buvo sokas, kai suzinojau, kad mamai leis chemija , su chemoterapeute kalbejo mama, kuri ja itikino, kad 4 chemijos kursai reikalingi, kad tas guzelis neatsinaujintu, nes atseit, po tam tikro laiko gerybiniai augliai irgi gali atsinaujinti, o tada jau buti piktybiniai. Is tos gydytojos praktikos pasalinus gerybinius auglius, moterys po kazkiek tai metu ateina vel, bet jau tada jie buna supyktybeje. Zodziu,esu pasimetus, ir tiek, save guodziu, kad visa tai praeis, ir galbut viskas bus gerai

Tada viskas gerai, toks gydymo būdas, mes negydytojai ir nežinom jų taikomų metodikų. Dėl pasimetimo, visi jį praeina, tai pirma reakcija, vėliau pradedi galvoti, ką gali padaryti, kad ir tau ir mamai būtų lengviau?
Kiek tavo mamytei metų, kad ji taip reaguoja į plaukų netekimą? Plaukai atauga iškart baigus chemiją, man pradėjo želti pūkai dar leidžiant paskutinę, vieniems jie atauga garbanoti, mano lygūs ir tiesūs, labai tankūs, kaip kailiukas, tik, kad labai žilų daug buvo, dabar jau tamsėja. Šią savaitę pirmą kart dažysiu, tai po paskutinės chemijos praėjo 7 mėn. (mano labai lėtai auga plaukai visą laiką, net , kai sveika buvau). Kirpėja tiesiog siūlė palaukti, kad sustiprėtų. Apsikirpau jau kelis kartus, labai trumpa šukuosena jaunina ir visai neblogai tinka, kas nežino, kokia priežastis - giria, net labai ir sako, kad esu labai stilinga.

Perukų nenešiojau, nepatiko jie man, žiūrėjau brangius ir tikrai labai kokybiškus, bet ten tiek daug plaukų, aš niekad nebuvau plaukuota, neradau ir sau tinkančios plaukų spalvos, gal dėl to taip sunkiai sekėsi rinktis, nes nuvažiavau dar turėdama savo plaukus.
Nešiojau skarytes, turėjau daug skaryčių, vienas pasisiuvau pas pažįstamą dizainerę, kitas pati pirkau, trečias parvežė vyro sesuo lauktuvių. Jei kas kur nors važiuodavo klausdavo ko reikia, sakydavau: skarų. Buvo vasara ir galėjau jas ryšėti, galėjau derinti prie rūbų. Mėgstu ryškiai rengtis, esu tika papūga, tai visi girdavo, kad labai madinga, nes praeitos vasaros topas buvo skaros, kad nesimatytų, jog blakstienos ir antakiai praretėją nešiojau akinius. Šiaip prie skaros prisisegdavau kokią nors dirbtinę gėlę, ar kokią sagę, dariausi iš to sau malonumą. Vyro sesuo iš vis siūlė pirkti tokį peruką, kuris radikaliai mane pakeistų, pasidaryti blondine ir dar ilgais plaukais, sakė, būk tokia, kokia niekad nebūsi, bet šis patarimas buvo ne man.
Chemiją sunku pernešti, bloga savijauta, nekokia nuotaika, baimė, kad ji nesuveiks, gal teks keisti vaistus, didžiulė nežinia. Tačiau Jums, jei tai tikrai gerybinis augliukas, tai tik rezultatų užtvirtinimas. Jūs turėtumėt būti tokios laimingos, žinodamos savo diagnozę! Ką tavo mama mėgsta, nupirk kokią knygą, įvairių žurnalų, eik su ja kartu pasivaikščioti, dviese drąsiau ir smagiau ir pasakyk, kad ne jai vienai tenka ši beplaukė situacija, pasakyk, kad ji pati gražiausia moteris, nors ir be plaukų, nes yra tavo mama. Tik neliūdėkite ir nedepresuokite, tai laikina, kam iš savo gyvenimo išmesti, kad ir kelis mėnesius.

Mano mamai 55, is tiesu, kai suzinojom, kad augliukas nera piktybinis, skrajojom padebesiais,kol nepradejo leisti ta chemija Mano mama labai jautri, ir dabar, kai nuslinko plaukai, niekur negalima jos isvadinti bandau aiskinti, kad ne plaukai, o sveikata yra svarbiausia, ir kad aplink pilna tokios padeties moteru, sunkiai sekasi ja ikalbeti. Savaitgali bandysim issirinkti i buvusia sukuosena panasu peruka, gal su juo kaip nors ikalbesim kur nors iseiti

Noriu jūsų paklausti. Pirmą kartą susidūriau su vėžiu (serga mano uošvis). Nelabai suprantu kas, kada ir kaip yra atsakingas už ligonio slaugą? reikalas tame, kad uošvis po 6 chemoterapijos kursų taip nusilpo, kad vos iš vieno kambario į kitą nueina, pastoviai pykina, būna dienų kad nei valgo, nei geria, neteko apie 50 proc. svorio. Gydanti onkologas nieko doro nerekomendavo, liepė tik po 2 mėn atvažiuoti, o šeimos daktaras leidžiamos geležies išrašė (kazkur skaičiau kad geležies preparatų kaip ir negalima vėžiu segantiems) Tai ką dabar mums daryti? Juk kaip suprantu, reiktų kokių nors lašinių su skysčiais palašinti. O kaip buvo ar yra jūsų atvejas? Jūs samdote seseles, kad suleistų vaistus, pastatytų lašines, įvestų į veną kateterį? Kiek tokios procedūros kainuoja?

Sveikos mergaitės,

noriu Jūsų patarimo, nes nelabai ką žinau apie vėžį. Esmė tame, kad praėjusią savaitę mano anytai diagnozavo gimdos kaklelio 2-3 stadija. Operuoti neoperuoja jau. (esmės nėra sako). Kiek suprantu svitins, bet nežinau ar aš gerai suprantu. Sakė iš priekio ir iš nugaros, po 10 min. Tai čia ne tas pats kas chemoterapija? paaiskinkit man. kokios sio gydymo paskėms, kiek jis trunka? ir kodėl ja sakė laikys 1,5-2 mėn. savaitgaliais išleidinės namo. ar yra galimybių pasveikti? kokios prognozės? labai labai prašau jūsų konsultacijos - būtent apie šį atvejį.

Pasiskaityk va cia (angliskai). Pamatysi, kad reikia labai daug zinoti apie liga kad butu galima numatyti kokio reikia gydymo, kodel ir kokios prognozes...
http://www.cancer.go...ervical/patient
Atkreipk demesi, apacioj yra nuoroda kad pereiti i kita puslapi...