Labukas mergaitės, džiaugiuosi, kad yra ir gerų naujienų, sveikinimai Siracusai
Senokai čia buvau, nes per daug visko atsitiko ir buvo per sunku čia lankytis.
Prieš mėnesį palaidojau tėvą, metastazės padarė savo, labai kankinosi prieš mirtį ir mirė kaip tik prie manęs, man tas alsavimas, kaip knarkimas, iki šiol ausyse skamba. Labai sunku buvo, nes nieko neatpažindavo, norėjosi jam kažką pasakyt, padėt galu gale, bet jis nieko nesuprasdavo, per tas paskutinias tris dienas negalėdavo miegot, nei valgyt, nei gert. Labai buvo sunku
O mamos laukia paskutinė chemijos dozė, o paskui nežinau, kas bus, meldžiuosi, kad viskas būtų gerai. Gydytoja sakė, kad plaučiuose jau nieko nesimato. Ji pati laikosi tvirtai, bet man labai sunku būt šalia jos.
Paskutinį kartą po chemijos labai blogai jautesi, sakė, kad neištvers dar vienos, skaudėjo net nagų galiukai, tai pasakiau, kad pasitartų su gydytoja.
Mergaitės ar kuo daugiau chemoterapijos seansų, tuo blogiau žmogus jaučiasi, taip?