Lip nebijok, nieko nepakeisi, lengva man kalbėti, bet pasistenk, nusiramink, tyliai pasimelsk, ar mama sąmoninga? Paramink ją, apramink vaikus, laikykis, tik nebijok - baimė nepadės nei tau nei aplinkiniams, mieloji susiimk.
Negaliu pasakyti ar samoninga,nes nesuprantu ka ji nori pasakyti.Labai sunkiai duso,bet siuo metu apsiramino ir uzmigo.Tai va,nezinau ar ji tikrai uzmigo ar prarado samone,o gal ikrito i koma?Kaip suzinoti?Esu rami,pameditavau.Gerai,kad galiu apsieiti be raminanciu.
Nežinau, galvokim, kad miega, taip bus lengviau. ... Viskas bus gerai, bus taip kaip turi būti. Gerai, kad medituoti moki. Tiesiog turbūt reikia laukti kol bus aišku, palaikyk mamą už rankos, gal tau bus lengviau, tiesiog truputį pabūk su ja. Nežinau ką dar pasakyt.
Ai ir dar, kai apima baimė ir nerimas, uždekit žvakelę. Mintimis su Jumis.
QUOTE(LiP @ 2005 12 20, 21:22)
dincikas 
As ir karts nuo karto pagalvoju - kam tos kancios. Siandien mama diena buvo lyg ir nieko. Vakare paprase,kad padeciu nueiti i tualeta - vos vos bepaejo,ranka drebeti pradejo.Veido oda beveik pamelo.Manau,kol ateis musu eile ligoninen....nebereikes jos jai.Ka tik su vaikais aptareme mirti,jei kartais mama numirtu namuose.Vyresnele sako,kad nebijotu,jei butu ne viena.O mazoji iskart i asaras - labai bijo.Baisu,kad paskui niekas nenores eiti gyventi i ta kambari.
Turiu pazistama,kuri slauge giminaiti,kai mire,kai is jo negyjancios zaizdos isbego visas kraujas.Tos moteriskes dukra po siai dienai neina i ta kambari,bijo viena pasilikti namuose ir miega su mama vienoje lovoje....baisu del vaiku.Jie dar per mazi matyti tai,dar gyvenime bus daugybe stresu....
As ir karts nuo karto pagalvoju - kam tos kancios. Siandien mama diena buvo lyg ir nieko. Vakare paprase,kad padeciu nueiti i tualeta - vos vos bepaejo,ranka drebeti pradejo.Veido oda beveik pamelo.Manau,kol ateis musu eile ligoninen....nebereikes jos jai.Ka tik su vaikais aptareme mirti,jei kartais mama numirtu namuose.Vyresnele sako,kad nebijotu,jei butu ne viena.O mazoji iskart i asaras - labai bijo.Baisu,kad paskui niekas nenores eiti gyventi i ta kambari.
Turiu pazistama,kuri slauge giminaiti,kai mire,kai is jo negyjancios zaizdos isbego visas kraujas.Tos moteriskes dukra po siai dienai neina i ta kambari,bijo viena pasilikti namuose ir miega su mama vienoje lovoje....baisu del vaiku.Jie dar per mazi matyti tai,dar gyvenime bus daugybe stresu....
Mano tėtis mirė namuose. Lovoje. Man iki grįžimo iš universiteto likus kokiam pusvalandžiui. Mes su mama ir nusprenmdėm, kad geriau jam namuose tarp artimiausių nei ligoninėj mirt. Ir po jo mirties toj pačioj lovoj ir jo vietoj miegojau. Juk žmogų begalo mylėjau ir nieko nebijojau. Visiškai jokios baimės nebuvo kad maždaug mirusio žmogaus vitoj sėdi ar guli. Gal tik asocijacijos kažkokios keistos, bet kai taip atsitinka viskas apsiverčia.
QUOTE(LiP @ 2005 12 20, 21:23)
O limfoma,tai kas tai?
Limfoma tai panaši liga kaip ir liaukemija. Taip pat vėžinė. Tai ne kraujo kaip leukemija, bet limfmazgių vėžys+ir kraujo (kažkaip ten dasideda. Aš ne daktarė taip kad tiksliai nepasakysiu). Ja sirgo Pavilionis, Mertinas. Tik jiems šiek tiek skyrėsi. O mano vyrui pasakė kad tokia liga susirgti tikimybė 1 iš 100 000.
QUOTE(LiP @ 2005 12 20, 23:37)
Negaliu pasakyti ar samoninga,nes nesuprantu ka ji nori pasakyti.Labai sunkiai duso,bet siuo metu apsiramino ir uzmigo.Tai va,nezinau ar ji tikrai uzmigo ar prarado samone,o gal ikrito i koma?Kaip suzinoti?Esu rami,pameditavau.Gerai,kad galiu apsieiti be raminanciu.
Laikykis,mieloji.Mes su tavim visa sirdimi.Stiprybes tau ir dievo malones.
QUOTE(LiP @ 2005 12 20, 22:09)
Blin,kaip susinervijau.Mama staiga nebegali kalbeti,liezuvis tarsi sustingo,vos ji apvercia.Sedim ir bijom visos.
Laikykis, LiP, nors tu ir šiaip šaunuolė, stipri ir nepasiduodanti.
Mano mama nebekalbėjo gal kokias 2 savaites - gydytojai sakė, kad auglys smegenyse kažką užblokavo...
Bet tikriausiai mama sąmoninga, tikrai, gal palaikyk paprasčiausiai ją už rankos ir nereiks žodžių
QUOTE(Samanta @ 2005 12 20, 23:29)
Mano tėtis mirė namuose. Lovoje. Man iki grįžimo iš universiteto likus kokiam pusvalandžiui. Mes su mama ir nusprenmdėm, kad geriau jam namuose tarp artimiausių nei ligoninėj mirt. Ir po jo mirties toj pačioj lovoj ir jo vietoj miegojau. Juk žmogų begalo mylėjau ir nieko nebijojau. Visiškai jokios baimės nebuvo kad maždaug mirusio žmogaus vitoj sėdi ar guli. Gal tik asocijacijos kažkokios keistos, bet kai taip atsitinka viskas apsiverčia.
Aš irgi žinok miegojau savo tėčio vietoj
Tada atrodė tik, kad arčiau jo esu, nes jo man labai trūko. Ir baimės tikrai nebuvo...
LIP - laikykitės stiprybės jums visoms...
gal skambės kaip žiauri paguoda - gal tiesiog šis vėžys bus neskausminga mirtis... nes visi kiti - nežmoniškas skausmas... skamba tikrai baisiai, bet patikėk - matyti mirusią kartais lengviau nei po morfijaus, be sąmonės verkiančią iš skausmo... vis skamba ausyse mamos žodžiai "negailėk mirusios, pagailėk, kad dar gyva".. stiprybės, jei ir be sąmonės, tieiosg palaikyk už rankos, gal jus jus visas šalia...
mano mamos lovoje dabar miega tėtis, o aš kai svečiuojuosi pas tėtį - toje vietoje, kur stovėjo mamos, močiutės karstai... nebaisu.. tai tik vieta...
stiprybės jums visoms... gal skambės kaip žiauri paguoda - gal tiesiog šis vėžys bus neskausminga mirtis... nes visi kiti - nežmoniškas skausmas... skamba tikrai baisiai, bet patikėk - matyti mirusią kartais lengviau nei po morfijaus, be sąmonės verkiančią iš skausmo... vis skamba ausyse mamos žodžiai "negailėk mirusios, pagailėk, kad dar gyva".. stiprybės, jei ir be sąmonės, tieiosg palaikyk už rankos, gal jus jus visas šalia...
mano mamos lovoje dabar miega tėtis, o aš kai svečiuojuosi pas tėtį - toje vietoje, kur stovėjo mamos, močiutės karstai... nebaisu.. tai tik vieta...
Lip, vaikai susiduria su žiauria realybe ir priima ją. Jie stebi aplinkinius ir iš jų mokosi, kuo ramiau tu pati tai priimsi, tuo bus geriau tavo vaikams.
Kai buvau sanatorijoje psichologė davė paskaityti knygutę Polis Bregas Stipri nervų sistema - gyvenimo pagrindas. Kai ką susikonspektavau, gal tau padės.
Apie baimę:
baimė žlugdo iniciatyvas, pakerta pasitikėjimą. Baimė paralyžuoja. Jei mes drąsiai pasitiksime savo baimes - jas įveiksime. Baimei įveikti reialinga fizinė, protinė ir davsinė energija, reikalinga išmintis. Gyvendami natūralų gyvenimą kartu turite prašyti aukštesnių jėgų padėti Jums išsivaduoti nuo baimės ir nervinės įtampos. Su šiomis jėgomis galite susitikti savo meditacijose.
Nebėkite nuo baimės, analizuokite ją, nesiduokite jos apgaunamas. Neeikvokite energijos gailėdamiesi savęs. Kai ištiks tikras skausmas, žiūrėkite jam į akis- tiesiai-atminkite, kad laikas išgydo viską.
Apie mirtį:
Mirties baimė - ši baimė visai tuščia, nes mirtis vis tiek ateis, galvosime apie ją ar ne. Ne veltui sakom, kad bailys miršta daug kartų, o drąsus - tik kartą, kai miršta iš tikrųjų. Laikykite mirtį neišvengiamybe.
Mirtis baisu - bet baimė dar baisiau.
Gyvenimas - tai ruošimasis mirčiai. Gal ir gimti buvo labai baisu. Kodėl gi nenumirti laimingam?
Netektis:
Netekties jausmą pakeiskite prisiminimų laime. Kitas žmogus yra čia, kad praturtintų savo buvimu greta esantį.
Skausmas ką nors praradus, didžiulis sukrėtimas ir sielvartas. Sunku jį kontroliuoti, bet įmanoma. Tai galima padaryti pakeičiant mintis. Tuo metu žmogų valdo tik viena mintis. Valios pastangomis galima atsikratyti skaudžių minčių ir pakeisti juos prisiminimais. Nėra didesnio nervinės energijos sekinimo kaip liūdesys. Ašaros nepašalins skausmo priežasties. Sukurkite ir sunkiausią akimirką savyje dangaus karalystę.
Daug pricitavau norėdama Lip padėti. Gal ką nors sau prisitaikysi.
Kai merdėjo mano močiutė, mama negalėjo šalia jos būti, neturėjo jėgų, buvo jai labai sunku. Slaugiau aš, šalia buvo mano vaikai, mažesni nei tavo, gal buvo dėl to geriau, nelabai suprato, kas vyksta. Nerimavau dėl jų, bet viską priėmė labai natūraliai ir ramiai, tiesa žodžio miršta beveik nenaudojau, sakiau iškeliauja, išeina, mus palieka. Sakiau baigia savo gyvenimo kelią. Dar kartą stiprybės, jei bus lengviau pasimeldžiau vakar už Jus.
Kai buvau sanatorijoje psichologė davė paskaityti knygutę Polis Bregas Stipri nervų sistema - gyvenimo pagrindas. Kai ką susikonspektavau, gal tau padės.
Apie baimę:
baimė žlugdo iniciatyvas, pakerta pasitikėjimą. Baimė paralyžuoja. Jei mes drąsiai pasitiksime savo baimes - jas įveiksime. Baimei įveikti reialinga fizinė, protinė ir davsinė energija, reikalinga išmintis. Gyvendami natūralų gyvenimą kartu turite prašyti aukštesnių jėgų padėti Jums išsivaduoti nuo baimės ir nervinės įtampos. Su šiomis jėgomis galite susitikti savo meditacijose.
Nebėkite nuo baimės, analizuokite ją, nesiduokite jos apgaunamas. Neeikvokite energijos gailėdamiesi savęs. Kai ištiks tikras skausmas, žiūrėkite jam į akis- tiesiai-atminkite, kad laikas išgydo viską.
Apie mirtį:
Mirties baimė - ši baimė visai tuščia, nes mirtis vis tiek ateis, galvosime apie ją ar ne. Ne veltui sakom, kad bailys miršta daug kartų, o drąsus - tik kartą, kai miršta iš tikrųjų. Laikykite mirtį neišvengiamybe.
Mirtis baisu - bet baimė dar baisiau.
Gyvenimas - tai ruošimasis mirčiai. Gal ir gimti buvo labai baisu. Kodėl gi nenumirti laimingam?
Netektis:
Netekties jausmą pakeiskite prisiminimų laime. Kitas žmogus yra čia, kad praturtintų savo buvimu greta esantį.
Skausmas ką nors praradus, didžiulis sukrėtimas ir sielvartas. Sunku jį kontroliuoti, bet įmanoma. Tai galima padaryti pakeičiant mintis. Tuo metu žmogų valdo tik viena mintis. Valios pastangomis galima atsikratyti skaudžių minčių ir pakeisti juos prisiminimais. Nėra didesnio nervinės energijos sekinimo kaip liūdesys. Ašaros nepašalins skausmo priežasties. Sukurkite ir sunkiausią akimirką savyje dangaus karalystę.
Daug pricitavau norėdama Lip padėti. Gal ką nors sau prisitaikysi.
Kai merdėjo mano močiutė, mama negalėjo šalia jos būti, neturėjo jėgų, buvo jai labai sunku. Slaugiau aš, šalia buvo mano vaikai, mažesni nei tavo, gal buvo dėl to geriau, nelabai suprato, kas vyksta. Nerimavau dėl jų, bet viską priėmė labai natūraliai ir ramiai, tiesa žodžio miršta beveik nenaudojau, sakiau iškeliauja, išeina, mus palieka. Sakiau baigia savo gyvenimo kelią. Dar kartą stiprybės, jei bus lengviau pasimeldžiau vakar už Jus.
Gražios mintys...
Aciu,adis,uz prasmingas mintis.Saunu,kad cia gali rast paguodos ir atjautos.Ramybes ir stiprybes jums visoms.
Ieskojau tokio skyrelio sitame forume. Ruosiausi labai guostis, bet perskaiciusi viska pirmiausia linkiu Lip stiprybes - sunkiausia dabar, bet ateityje bus abiems lengviau - ir mamytei pas Dieva ir Tau.
Manes visa tai dar laukia. Mano mamai visai neseniai diagnozavo kiausidziu vezi, III stadija. Praktiskai jokiu sansu isgyventi. Vidutine gyvenimo trukme 2 metai. As tikiuosi tiek mes dar turime. Mano mamyte labai jauna - tik 45 metai, siandien jai kaip tik daro operacija, salina gimda kiausides taukine pilvapleve ir dali limfmazgiu. Jau ruosiuosi i ligonine jos paslaugyti.
Mes abi dar nesusitaikeme su diagnoze, dar negalime ramiai be emociju apie liga galvoti
O visoms sveikosioms siulau pasidaryti MA125 tyrimus nes sitas vezys yra be jokiu simptomu iki tol kol metastazes visur neisplinta... o tada deja jau per velu
Stiprybes mums visoms!
Manes visa tai dar laukia. Mano mamai visai neseniai diagnozavo kiausidziu vezi, III stadija. Praktiskai jokiu sansu isgyventi. Vidutine gyvenimo trukme 2 metai. As tikiuosi tiek mes dar turime. Mano mamyte labai jauna - tik 45 metai, siandien jai kaip tik daro operacija, salina gimda kiausides taukine pilvapleve ir dali limfmazgiu. Jau ruosiuosi i ligonine jos paslaugyti.
Mes abi dar nesusitaikeme su diagnoze, dar negalime ramiai be emociju apie liga galvoti
O visoms sveikosioms siulau pasidaryti MA125 tyrimus nes sitas vezys yra be jokiu simptomu iki tol kol metastazes visur neisplinta... o tada deja jau per velu
Stiprybes mums visoms!
