Onkologinės ligos 3

Lip, stiprybes

prieš savaitę buvau santariškėse, bet vis neįlįsdavau parašyti, nes sesija.. Šnd paskutinį egzą išsilaikiau Tai va, pakalbėjom su daktaru, naujo praktiškai nieko nesužinojau, nes apie savo ligą jau žinau turbūt daugiau nei reikėtų. Ir priėjom sprendimą, kad efektyviausias gydymas man būtų tranplantacija. kadangi giminingo donoro nėra (netinka niex), pradėsim ieškot negimingo.
Suprantu, kad tranplantacija pats rizikingiausias gydymo būdas, bet tai vienintelė viltis visiškai pasveikt. Aišku, nepavykus kelio atgal nebėra, nes sunaikinta būna visa kraujodara, na bet tikiu kad pavyks. Vien dėl to, kad esu lb jauna, ir kad ligos dar tik pradžia, tad įveiksiu;) kuo greičiau tuo geriau Ir daktaras sako, kad komplikacijų tikimybė mano atveju mažiausia

iš pat ryto važiuoju į Vln vėl patipuot kraują, ir pradeda ieškot donoro per 2-3 mėn paprastai randa.. tai tiek, einu miegot, keleta val dar nusnusiu, 6val traukinys labanakt

Mano vyrui buvo atlikta kamieninių ląstelių transplantacija. Kiek daktarai sakė tai labai efektyvus gydymas. Pats sau donoras ir buvo. Nei sesers nei jo tėtės netiko. Tad išeitis paliko tik viena-jis pats.

Aciu jums visoms uz patarimus ir palaikyma
Isejau siandien i darba.Mama dvi su puse valandos buvo viena,palikau jai kaimynes telefona,kad,jei kas ,paskmabintu.Palikau kaimynei raktus.O apie 10 val atejo mano anytos sesuo.Ryt ji vel ateis.Poryt anyta ateis.O penktadieni ir taip priessventine diena.Beje,bendradarbe (ji virsininko pavaduotoja) paleidines, kai tik man reikes.Vakar buvo komisija poliklinikoje,tai sesute siandien is pat ryto paskambino ir sake ateiti paimti kazi kokia pazyma slaugai.Gal kas zino kas tai per pazyma ir ka su ja reikes daryti?
O dar - su mamos liga pradejau kitaip ziureti i gyvenima - nebenoriu pyktis neis su savo gimine, nei su buvusio vyro O mano gimine - tai is vis nenoriu net sneketi.Yra bejausmiai ir visokie kitokie.Teatleidzia jiems Dievas,susitaikiau,yra tokie,kokie yra, nieko jiems nelinkesiu,tik gero
Darbe rankos nekyla kazka daryti, tai tik nardau inete.Pridariau valgyti visai savaitei.
Mano jaunesnioji inirtingai ruosiasi koncertui - ypac tam, kuris bus Siemens arenoje,sausio menesi, pop opera "Pasaku medis" .Ji ten su grupe dainuos ir soks.Gal negrazu,kad mama serga, o as su ja dar po repeticijas lakstau,bet ji dar maza,to nesupranta ir gyvenimas gi vietoj nestovi.

aaa.. autologine transplantacija, ane? na su mano liga ji neefektyvi, nes po kurio laiko atsinaujintu.. tad reikia butinai negiminingo donono. na bet snd buvau Vln, pakalbejau su Dr, tai sake keletas potencialiu donoru yra, aisku nedaug variantu, bet svarbu yra .. tai dbr tiksliai istirs..
o kokia Tavo vyrui liga, jei nepaslaptis?

Leukemijos ir Mielodisplazinio sindromo atveju autologinė kamieninių ląstelių transplantacija netinka, nes savo pačio organizme ląstelės yra nepakankamai subrendę, išsivystę ir t.t. Geriausiai tinka brolio sesers donorinės ląstelės, bet jei jų nėra arba netinka- ieškoma negiminingo donoro. Sėkmės siracusa

taip, zinau, bet man mistika, kodel mano draugei (jai umine mieloleuk) USA padare autologine vasara. Lt daktarai nedaro jau tokiu bajeriu, nes atsinaujina po kazkiek laiko, o USA daro..

Sveikos,
Seniai paskaitinėju jūsų skyrely, bet nedrįsau rašyt, nes ką čia tie mano žodžiai Jūs pačios esat stiprybės pavyzdys, belieka tik mokytis to iš jūsų visų.

Aš slaugiau savo mamą iki pat jos mirties. Ji pradėjo beveik nebevaikščiot dėl silpnumo ir atsigulė į ligoninę (na, tiksliau mes ją "paguldėm", nes neviltis buvo beribė ) birželio 30 ir pragulėjo ten iki pat rugpjūčio 4, kol užgeso... Buvo be galo sunku, bet aš neturėjau vaikų ir man padėjo brolis, kuris tuo metu dar mokėsi, tai dienom pabūdavo, o aš vakarais ir naktimis, po to - į darbą (na kurį laiką turėjau atostogas, tai buvo lengviau). Buvo nepakeliama žiūrėti į be galo kenčiantį savo atimiausią žmogų ir ničniekuo negalėti jai padėti. Ji visomis išgalėmis stengdavosi neparodyti, kad jai sunku ir skauda, bet tai būdavo akivaizdu. Grįžusi namo išsiverkdavau ir vėl į ligoninę.
Nenoriu tavęs guosti beprasmiais žodžiais - tiesiog turi būti stipri, nes jėgų tau tikrai prireiks daug. Ir viską turėsi išgyventi pati. Tavo situacija žymiai sudėtingesnė, nes turi 2 mažus vaikus ir ne per daugiausia pagalbininkų. Džiugu, kad darbe tave supranta.
Nenoriu būti žiauri ar nesuprasta, bet jei jau daug metastazių, tai kažin ar tavo mamytei ilgai teks kankintis - manoji kankinosi, kol (atsiprašau) išvėmė savo suirusias kepenis - tada pamažu užgeso...


Pritariu tau. Kančia tampa nepakeliama tiek tau, tiek sergančiajam, ir mirtis atrodo vienintelis išsigelbėjimas.
Niekada negalvojau, kad taip manysiu... Bet deja, gyvenimas yra toks ir nori nenori išmoko tave suprasti skaudžiausius dalykus.
Ištvermės tau ir visoms jums stiprybės kovojant su ta bjaurybe.
Nuoširdžiausiai jums to linkiu Kaip kažkas rašė čia -stebuklų juk būna Šviesių jums Kalėdų

Nepaslaptis. Jam buvo limfoma. Sunkiai mes su ja kovojom, bet po kolkas trims mėnesiams "laisvas" nuo daktarų ir tyrimų.

Tau Siracusa stiprybės. Viskas bus gerai. Rašyk kaip tau sekasi. Malonu pasidalinti su tokiais žmonėmis savo mintimis. Nors ne aš sirgau, bet buvo sunku iškęsti vyro ligą, ir nebetikėti stebuklais palaidojus tėvelį.

dincikas
As ir karts nuo karto pagalvoju - kam tos kancios. Siandien mama diena buvo lyg ir nieko. Vakare paprase,kad padeciu nueiti i tualeta - vos vos bepaejo,ranka drebeti pradejo.Veido oda beveik pamelo.Manau,kol ateis musu eile ligoninen....nebereikes jos jai.Ka tik su vaikais aptareme mirti,jei kartais mama numirtu namuose.Vyresnele sako,kad nebijotu,jei butu ne viena.O mazoji iskart i asaras - labai bijo.Baisu,kad paskui niekas nenores eiti gyventi i ta kambari.

Turiu pazistama,kuri slauge giminaiti,kai mire,kai is jo negyjancios zaizdos isbego visas kraujas.Tos moteriskes dukra po siai dienai neina i ta kambari,bijo viena pasilikti namuose ir miega su mama vienoje lovoje....baisu del vaiku.Jie dar per mazi matyti tai,dar gyvenime bus daugybe stresu....

O limfoma,tai kas tai?

Žinok mano mamai buvo labai susitaikyti su tuo, kad ji NEBEGALI nueiti į tualetą (o, beje, tėčiui irgi - jis sirgo ne vėžiu, bet irgi sunkia liga) Iki paskutiniųjų stengėsi, bet to neišvengė.
Įsivaizduoju, kaip vaikams baisu... Turbūt aš ir pati bijočiau Nors mano tėtis mirė namie, tada dar jaunesnė buvau, gal dėl to nebijojau. Bet, prisipažinsiu, jauku nebuvo...
Greičiau jums į tą ligoninę, būtų bent ramiau, kad pagalba arti.
Stiprybės

Blin,kaip susinervijau.Mama staiga nebegali kalbeti,liezuvis tarsi sustingo,vos ji apvercia.Sedim ir bijom visos.