turbut man pasiseke su vyru. bet manau, kad geriau jokio vyro, nei bet koks...
nestumo metu buvo pastoviai apie tai kalbama, koks svarbus sis vaikelis ir kaip svarbu, kad abu tevai vienodai juo rupintusi. net pasakas kas vakara skaite pilveliui ir man, nes skaiciau, kad jau tada rezgasi rysys tarp tevo ir vaiko
mazajam gimus gal ir bande sakyti, kad nesugraibo mazu drabuziuku bei sauskelniu, nesuveike
buvo atkirsta, kad as po gimdymo blogai jauciuosi ir negaliu net pasikelti is lovos. priprato. grizus is ligonines buvau tokia pavargus ir issekus, kad jis rupinosi maziuku iki ryto, kol turejo eiti i darba. ryte radau mazaji gulint ant tecio pilvo
ir palaipsniui vis aiskinau, kad labai pavargstu per diena su mazuoju, kad man sunku. todel grizes po darbo jis visada imdavo ir ziuredavo, maitindavo, zaisdavo.
o siaip ne karta esu pasakius, kad negaleciau buti su vyru, kuris nepadetu man rupintis vaiku ir nesidalintu prieziuros pusiau. ir jis zino, kad tai tiesa, zino mano charakteri. as juk irgi pavargstu nuo namu ruosos bei mazylio, kuris yra labai aktyvus. iki siol migdom ji kas antra nakti tai as, tai jis.
taip kad patarciau daug kalbeti, nepamirsti pasakyti, kaip sunku yra auginti vaikuti, o ypac nemiegoti naktimis. ir jei nieko is to neiseis turbut ieskotis kito vyro. kaip ir sakiau, manau, kad geriau jokio vyro, nei bet koks.