As manau vieni nekeicia pampersu, kiti nevalgydina ar neina pasivaikscioti, treti isvis nieko nedaro, tik skundziasi, kad jais niekas nesirupina... turim dvi iseitis: skustis ir verkslenti arba nusiteikti, kad niekas kitas uz mus to nepadarys ir daryti paciom savo ir vakucio labui. Pries vestuves ar kaip cia sake kazkas "renkantis" zireti koks tai ne visada imanoma. Juk zmones kai kurie buna apsimeteliai, bet va visa gyvenma neisbusi apsimetes... o tos kurios nepagyvena pries vestuves kartu isvis negali pazinti zmogaus iki galo. Tai labai sudetingas dalykas, o pasakyti "kur akys buvo iki..." labai lengva. Zmogaus nepakeisi pries jo valia tikrai. Tik pats noredamas pasikeisti gali. Kaip sakiau anksciau - neeikvokim per daug energijos veltui. Moterys nera tam, kad tarnautu vyrams. Santuoka/partneryste - mainai: svelnumu uz kokia paslauga, pietus uz nudirbta daraba, geles uz isiuta saga ir t.t. Kad galetume duoti reikia ir gauti, kas paneigs... tkokia jau zmogaus vidne busena, nes jei tik duosime - greit liksime tuscios ir pazemintos. Idealiausia , manau tada, kai duodame nesitikedamos uz tai kazko konkrecia, bet todel, kad malonu duoti, nes zinome, kad tai ivertis vienokia ar kitokia israiska. As taip manau.
QUOTE(ellle @ 2009 12 01, 20:08)
Su sukalbamais gal ir padeda kalbejimasis bet ka daryt su tais, kurie nesileidzia i jokias kalbas?... Neleidzia net prasiziot, isvadina visaip, zemina, sako, nesnekek pezalu.. Po daugybes zeminimu ir uzgauliojimu, galiausiai uzsiciaupi
o tai kam su tokiu buti.
Nekalbu net apie vaiko gimdyma su tokiu, bet is viso kam su tokiu reikia bendrauti? Patinka mazohizmas?
QUOTE(Bekasė @ 2009 12 05, 22:41)
o tai kam su tokiu buti.
Nekalbu net apie vaiko gimdyma su tokiu, bet is viso kam su tokiu reikia bendrauti? Patinka mazohizmas?
Nekalbu net apie vaiko gimdyma su tokiu, bet is viso kam su tokiu reikia bendrauti? Patinka mazohizmas?
Na, manau yra labai daug priezasciu ir likti ir iseit. Ne visada iseina va taip imti ir susirinkus smutkes iseiti kur akys veda... ypac jei nera kur eiti, jei butas bendras, jei neturi kur prisiglausti, jei menkai uzdirbi ir t.t. Visada lengva pasakyti - o kam buni, kam vaikus gimdai, kam ta ar ana... kol musu paciu tokia ar kitokia situacija neistinka. Kol pacios nepatenkame i uzspesta kampa ar akligatvi.
QUOTE(karra @ 2009 07 28, 16:53)
ne karta einant gatve teko matytyti seima - mama, tetis, vezimelis... IR .......... MOTERIS PATI STUMIA VEZIMA BEI PALAIMINGAI SYPSPSI. manau tokios moterys paciops velniazin kaip islepina vyrus. na taip.. vyras negali maitinti krutimi. bet pastumt vezimuka tikrai gali. o kai net tokiaje smulkmenoje jam neleidziama pasireikst... ateities scenarijus daug maz aiskus.
Nu man vežimėlio stūmimas toks fainas dalykutis, kuriuo nenoriu su niekuo dalintis, tai dažniausiai pati ir stumiu. Kokį kartą gal ir duodu vyrui pastumt, bet su tokiu pavydėliu lengvu. Tačiau viso to nepaisant jis ir pampersus keičia, ir maitina, ir žaidžia, ir į lauką eina, ir maudyt padeda. O tokių dalykų kaip nagų kirpimas ar rengimas po maudynių aš nė nesu darius. Jau kokią savaitę net ir miega mažiukas kartu su tėveliu, nes naktį jau nebevalgo, tai mano vyrai man po ilgų maitinimo mėnesių dabar išsimiegot leidžia.
O gavosi tai visa tai kažkaip savaime. Na, mano gimdymas toks ne iš lengviausių buvo, tai po jo pirmą naktį tik vyras lėliuką žiūrėjo. Grįžus namo irgi nemažai jo pagalbos reikėjo, tai ir įprato. O nėštumo metu labai daug domėjimosi gal ir nerodė, bet aš pati ir į ultragarsą nusitempiau, ir vis pasakodavau, kaip spardosi.
Šiaip nuo nėštumo ir reikia pratint, bet ir vėliau gal dar padėtis pataisoma. Tiesiog šnekėkis su juo. Prašyk konkrečių dalykų (ne pabūti su vaiku, o pažaisti, nagus nukarpyti, sušukuotikonkrečiai įvardyk, ką per tą laiką, kol tavęs nėra, turi padaryti).
QUOTE(Deimike @ 2009 12 06, 12:47)
Na, manau yra labai daug priezasciu ir likti ir iseit.
kokiosp riezastys yra likti su vyru kuris tave izeidineja ir visai nesiskaito. Kas privercia is viso su juo pradeti artimesni bendravima? Gi ne nuo vaiko gimimo tas nesiskaitymas prasideda, kad reiktu aiskinti, o kur as dabar su vaiku eisiu
nemanau, kad įmanoma ką nors padaryti... Priverst juk nepriversi, jei žmogui pačiam nesinori prie savo vaiko būti Todėl belieka vaikelis tik mamos rūpesčiu tokiu atveju, kad ir kaip būtų gaila
Buti taip kategoriskom keista, mazu maziausiai, nes gyvenime oi kiek yra dalyku, kuriu mes nezinome. Galiausiai zmogus, kuris sukure sia zinute gal net nenori patarimu jokiu, o tik pasiguosti, kad kazkas isgirstu. Isklausymas ir palaikymas yra gera terapija sielai ir savigarbos sustiprinimui. Matom, juk kad ir tas rupinimasis nevienodai suprantamas- man irgi smgu stumti vezimeli paciai, o va kazkam reikia, kad vyras stumtu; taip ir su pampersais, ir su maitinimu, ir su lauku, ir su zaidimu. Ir kiekvienas pats turim pasirinkti kaip elgtis, nes jei paklausysim patarimu - kaltinsim kitus, jei kazkas nepasiseks kaip tikejomes. Vice versa, jei nepaklausysim - grausimes, kad nepaklausem. Kaip moke Buda: bus kaip bus, ka mes bedarytume, bus kaip bus. Tiesiog stenkimes ta buvima iki to kaip BUS padaryti kuo labiau palanku sau, jei esame skriaudziamos dvasiskai, o gal kas ir fiziskai.
QUOTE(Liusii @ 2009 07 27, 23:08)
turiu viena patarima sugalvokit labai svarbia priezasti, kad jums reikia iseiti ir tai butina, nu sakykim pas gydytoja ar pan, ir palikit ji su vaiku kelioms valandoms, manau pabuves ir pamates kaip sunku auginti vaika jis bent jau atjaus jus ir gal panores padeti
Mano galva, ne koks patarimas
QUOTE(vilke_ziema @ 2009 07 28, 07:34)
Negeras patarimas. nes galit rasti vaika klykianti uzdaryta kitam kambari, o teti sedinti ramiai sau kitam. Patarimas gali buti tik vienas, jei nenori rupintis tetis, rupinketis jus, vaikas tecio ims salintis, tada jis susimastys, tik vat jau bus velu..
Butent.
As temos autores vietoje, bandyciau ji sudominti, paprasyti, kad einam maudyt vaikuti kartu, man reikia pagalbos ir pan. Tiesiog yra vyru, kurie bijo naujagimiu, tad po truputi ji pripratinkit, paruoskit, jei jau pats toks nesusipratelis.
Manau, rasit iseiti.
QUOTE(Bekasė @ 2009 12 06, 16:57)
kokiosp riezastys yra likti su vyru kuris tave izeidineja ir visai nesiskaito. Kas privercia is viso su juo pradeti artimesni bendravima? Gi ne nuo vaiko gimimo tas nesiskaitymas prasideda, kad reiktu aiskinti, o kur as dabar su vaiku eisiu
Banalu, bet pradzia - grazi, pasakiska.. Pradedi kurti bendra gyvenima: bendri nauji namai, daiktai.. Nebutinai santuoka (cia skonio reiklas, ar kaip pavadint). Kas prasideda veliau - sunku ir suprasti Toks bendravimas, kad vienas kita sumalt i miltus pasiruose... Aisku, vyriskio virsus, ka ten pasokinesi pries agresyvu zveri Na gi neimanoma buvo izvelgt to agresyvumo... Gimus vaikeliui, kai atsiranda ypatinga pareiga.. sunkoka vienai jaunai mamai rupintis mazyliu, kai reikia "apeit" ir visa namu uki bei rupintis suzverejusiu vyru.. nes atsisakymas "pateikt i lova kava" ir pan daro ne kokias pasekmes :/ norisi skyrybu.. Bet KAIP? Uzsirakint duris? Isvaziuot, pabegt i kita miesta?.. Neiseina net prasomas.. (as jau nekalbu apie "padovanota" bendro, uzgyvento turto dali...kad tik iseitu...)
Papildyta:
Siek tiek ir nuo temos nukrypta su tuo zeminimu, skyrybomis.. Labai liudna, kai taip nutinka, ir nebera jegu kapstytis is beviltiskos situacijos. galbut laikas pades spresti problemas
Jei teveliai nenori padet ziuret vaikuciu, labai pritariu - tegul mamytes jais rupinasi uzaugina diducius ir grazucius. Kad tik teveliai, kurie nenori dalintis pareiga, dar ir netrukdytu!