jeigu visgi nuspresi ieskoti pagalbos gali man parasyti. Pirma karta galite ateiti ir su mama. Zinoma, mama issigas pamaciusi, ka su savimi darai, bet neturetu labai nustebti ar Tave labai barti.. ji juk jaucia, kad tau blogai.
sveika, oi.. Tavo padetis kartojasi. Is Tavo postu suprantu kaip sunku save sukontroliuoti kai nuotaika bjiauri ir dar mokykloje stresas. Tau reiktu zmogaus, kuris Tave palaikytu ir suprastu.. Psihologai ne monstrai ir neanalizuoja tol kol pati nepaprasai. Pazystu viena malonia ir visai ne baisia jeigu visgi nuspresi ieskoti pagalbos gali man parasyti. Pirma karta galite ateiti ir su mama. Zinoma, mama issigas pamaciusi, ka su savimi darai, bet neturetu labai nustebti ar Tave labai barti.. ji juk jaucia, kad tau blogai.
jeigu visgi nuspresi ieskoti pagalbos gali man parasyti. Pirma karta galite ateiti ir su mama. Zinoma, mama issigas pamaciusi, ka su savimi darai, bet neturetu labai nustebti ar Tave labai barti.. ji juk jaucia, kad tau blogai.
Parasyk.. noretume tau padeti noretume kad neliktum viena 
noretume kad neliktum viena
Su mama visai nebesutariu su mokytojais taip pat katastrofa, susipykau su geriausia drauge, pjaustaus rankas, baigiau apgalvot visą savo savižudybę (kur, kaip, kada.) Tik vis dar neapsisprendžiu kodėl, pagalbos nesiteikiu ieškot (turiu kvailą nuomonę, kad viskas susitvarkys savaime ir man jokios pagalbos nereik).
Ir iš vis kaip man jaustis kai niekam neesu reikalinga ir visi iš manęs kažko tikis. Tikis to ko aš nesugebu padaryt.
Ir iš vis kaip man jaustis kai niekam neesu reikalinga ir visi iš manęs kažko tikis. Tikis to ko aš nesugebu padaryt.
Galvojimas apie savižudybę rodo dėmesio ir supratimo troškimą.
Nenori pasigilinti, paanalizuoti kodėl nesutari su mama? Dėl draugės nereikia taip liūdėti, nes gyvenime išlieka tik stipriausi ir ištikimiausi draugai. O žmonės mokykloje - tai žmonės, su kuriais esi priverstas bendrauti, rasti sau artimiausius, nes matai juos kasdien. Po mokyklos viskas yra kitaip. Atsiranda tie tikrieji draugai, su kuriais bendrausi metų metus.
Viskas savaime gal ir susitvarkys, tik va, viena mus neramina - kad save žaloji. Jei to nebūtų, sakytume - paauglystė, sunkus metas, visi jį pragyvena. Bet žalodama save, dedi vis po naują randą ant savo kūno.
Geriau pabandyk kitaip išsilieti. Man padėdavo rašymas. Išsilieji popieriuje, išsikalbi apie neteisybę pasaulyje, iškeiki visus. Dar galima piešti ar groti ir taip save išreikšti.
O ko iš tavęs tikimasi? Ir kodėl manai, kad negalėtum to padaryti? Mama nori kad būtum geriausia mokinė klasėje, bet nesi? Nori, kad būtum daktarė, bet nemėgsti biologijos?
Pasipasakok! Rašyk, išliek save popieriuje ir po to, po poros dienų, savaičių paskaitysi, kai tau bus geriau ir galvosi - ot kvailutė.
Nenori pasigilinti, paanalizuoti kodėl nesutari su mama? Dėl draugės nereikia taip liūdėti, nes gyvenime išlieka tik stipriausi ir ištikimiausi draugai. O žmonės mokykloje - tai žmonės, su kuriais esi priverstas bendrauti, rasti sau artimiausius, nes matai juos kasdien. Po mokyklos viskas yra kitaip. Atsiranda tie tikrieji draugai, su kuriais bendrausi metų metus.
Viskas savaime gal ir susitvarkys, tik va, viena mus neramina - kad save žaloji. Jei to nebūtų, sakytume - paauglystė, sunkus metas, visi jį pragyvena. Bet žalodama save, dedi vis po naują randą ant savo kūno.
Geriau pabandyk kitaip išsilieti. Man padėdavo rašymas. Išsilieji popieriuje, išsikalbi apie neteisybę pasaulyje, iškeiki visus. Dar galima piešti ar groti ir taip save išreikšti.
O ko iš tavęs tikimasi? Ir kodėl manai, kad negalėtum to padaryti? Mama nori kad būtum geriausia mokinė klasėje, bet nesi? Nori, kad būtum daktarė, bet nemėgsti biologijos?
Pasipasakok! Rašyk, išliek save popieriuje ir po to, po poros dienų, savaičių paskaitysi, kai tau bus geriau ir galvosi - ot kvailutė.
Va būtent. Pagal mamą aš labai nusimokiau. Gavau 8, jai blogai. Aš visada taip mokiaus, o dabar kažkodėl pagal ją nusimokiau.. Va praitą savaitę ir 10tukų ir 9tukų daug buvo, tai nieko nepasakė, o kai 8 jai blogai. Juk čia nėra blogas pažymys!
Dar draugė pakvietė pas save su nakvynę (vos už poros namų nuo mūsų). Mama pareiškė, kad manim nepasitiki. Svarbiausia nei mane kada nors girtą būtų pagavus, nei prisirūkusią, bet vistiek pareiškė, kad manim nepasitiki...
Jei kažkuo neįtinku, pastoviai išgirstu iš jos:
- Su kuo susidėjai, kad taip dabar kalbi?
Vėliau draudžia draugaut su tais draugais, kurie tipo man daro blogą įtaką. Tai iš vis aš tuoj draugų neturėsiu..
O dėmesio man tikrai netrūksta, kartais jo tikrai per daug. Norisi pabūt vienai, bet nelabai išeina. Tačiau supratimo tikrai trūksta.. O, kad nors vienas žmogus mane suprastų.... Visada tik aš turiu juos suprast...
Tai koks tolkas išvis gyvent? Dabar aš pradėjau, ne kitų neapkęst, bet savęs...
Dar draugė pakvietė pas save su nakvynę (vos už poros namų nuo mūsų). Mama pareiškė, kad manim nepasitiki. Svarbiausia nei mane kada nors girtą būtų pagavus, nei prisirūkusią, bet vistiek pareiškė, kad manim nepasitiki...
Jei kažkuo neįtinku, pastoviai išgirstu iš jos:
- Su kuo susidėjai, kad taip dabar kalbi?
Vėliau draudžia draugaut su tais draugais, kurie tipo man daro blogą įtaką. Tai iš vis aš tuoj draugų neturėsiu..
O dėmesio man tikrai netrūksta, kartais jo tikrai per daug. Norisi pabūt vienai, bet nelabai išeina. Tačiau supratimo tikrai trūksta.. O, kad nors vienas žmogus mane suprastų.... Visada tik aš turiu juos suprast...
Tai koks tolkas išvis gyvent? Dabar aš pradėjau, ne kitų neapkęst, bet savęs...
Oi mergyt, nereikia gi gyvent vardan kitų! Gyvent reikia dėl savęs. O kol kas tavo savęs vertinimą lemia aplinkiniai.
Atrodo, kad mamą išlepinai gerais pažymiais, tai ji dabar ir kabinėjasi. Tu jai nebijodama, ramiai primink, kad aštuonetas nėra blogai ir kad va gavai ir geresnių pažymių. Ne visad sekasi. Ir ypač kai vaikui jau 15, tėvai nebelabai jau gali sukontroliuot jų pažymius. Jis arba gerai mokosi, arba vidutiniškai, arba blogai. Retai kuri mama tokio amžiaus vaikui už nugaros stovi ruošiant namų darbus.
Tu gal esi vienintelis vaikas? O gal vyriausia? Abiem atvejais neši didžiulę atsakomybę. Ir pagal vaikų padėtį šeimoje, pagal tai jis vienintelis, vyriausias, vidurinis, ar jauniausias, gali labai daug suprasti ir apie tėvų elgesį. Jei norėsi - galėsiu atsiūsti straipsniukų paskaityti.
Turėtum paklausti mamos, kaip užsitraukei jos nepasitikėjimą. Elkis su ja kaip suaugusi. Šiaip atrodo esi gana smarkiai kontroliuojama. Nors vėl gi, jei nori susitikti su draugais, kartais pasikviesk juos pas save, kad mama susipažintų, pabendrautų. Padaryk padorius, ramius pasisėdėjimus kepant pyragus ar žiūrint kokį filmą. Mama tada supras, kad ir kitur nuėjusi nedarai nesamonių.
O kalbėti tu gali iš savos galvos, nebūtinai turi iš kažko išmokti. Gi tu augi, bręsti, tobulėji ir protingėji. Skaitai, žiūri tv ir t.t. Jei nesikeistum, tai reiškia neprogresuotum.
Dieve, pamenu save tokio amžiaus. Kai reikėdavo namų darbus ruošti, po mokyklinėm knygom slėpdavau meilės romanus ir skaitydavau. Kai tik mama ateidavo, greit uždėdavau vadovėlį. Aišku yra pagavusi. Paslėpusi visas knygas. Barusi. Paskutinį kartą lupti gavau būdama 14, už tai, kad vėlavau grįžti iš savo pirmojo pasimatymo. Prilupo taip, kad sėdėt negalėjau. Dabar tai prisimenu su didžiule šypsena. Vis tiek, kad ir kiek mama slėpė knygas ar tėvas neleisdavo išeiti į diskotekas ar vakarėlius, užaugau tokia, kokia norėjau ir nenuėjau blogais keliais. Net jei tėvai labai saugos vaiką, jie jo nenusaugos, nes kiekvienas turi mokytis iš savų klaidų ir išsiugdyti savo moralės ir doros normas. Taip pat yra dėl gėrimo ar rūkymo. O tėvai turi būti pavyzdžiais. Ne drausdami viską, o padėdami vaikui suprasti gerus ir blogus dalykus.
Nu va kaip išsiplėčiau.... Tikiuosi iš visų šitų blevyzgų turėsi bent kažkokios naudos. Bent pasijuoksi.
Atrodo, kad mamą išlepinai gerais pažymiais, tai ji dabar ir kabinėjasi. Tu jai nebijodama, ramiai primink, kad aštuonetas nėra blogai ir kad va gavai ir geresnių pažymių. Ne visad sekasi. Ir ypač kai vaikui jau 15, tėvai nebelabai jau gali sukontroliuot jų pažymius. Jis arba gerai mokosi, arba vidutiniškai, arba blogai. Retai kuri mama tokio amžiaus vaikui už nugaros stovi ruošiant namų darbus.
Tu gal esi vienintelis vaikas? O gal vyriausia? Abiem atvejais neši didžiulę atsakomybę. Ir pagal vaikų padėtį šeimoje, pagal tai jis vienintelis, vyriausias, vidurinis, ar jauniausias, gali labai daug suprasti ir apie tėvų elgesį. Jei norėsi - galėsiu atsiūsti straipsniukų paskaityti.
Turėtum paklausti mamos, kaip užsitraukei jos nepasitikėjimą. Elkis su ja kaip suaugusi. Šiaip atrodo esi gana smarkiai kontroliuojama. Nors vėl gi, jei nori susitikti su draugais, kartais pasikviesk juos pas save, kad mama susipažintų, pabendrautų. Padaryk padorius, ramius pasisėdėjimus kepant pyragus ar žiūrint kokį filmą. Mama tada supras, kad ir kitur nuėjusi nedarai nesamonių.
O kalbėti tu gali iš savos galvos, nebūtinai turi iš kažko išmokti. Gi tu augi, bręsti, tobulėji ir protingėji. Skaitai, žiūri tv ir t.t. Jei nesikeistum, tai reiškia neprogresuotum.
Dieve, pamenu save tokio amžiaus. Kai reikėdavo namų darbus ruošti, po mokyklinėm knygom slėpdavau meilės romanus ir skaitydavau. Kai tik mama ateidavo, greit uždėdavau vadovėlį. Aišku yra pagavusi. Paslėpusi visas knygas. Barusi. Paskutinį kartą lupti gavau būdama 14, už tai, kad vėlavau grįžti iš savo pirmojo pasimatymo. Prilupo taip, kad sėdėt negalėjau. Dabar tai prisimenu su didžiule šypsena. Vis tiek, kad ir kiek mama slėpė knygas ar tėvas neleisdavo išeiti į diskotekas ar vakarėlius, užaugau tokia, kokia norėjau ir nenuėjau blogais keliais. Net jei tėvai labai saugos vaiką, jie jo nenusaugos, nes kiekvienas turi mokytis iš savų klaidų ir išsiugdyti savo moralės ir doros normas. Taip pat yra dėl gėrimo ar rūkymo. O tėvai turi būti pavyzdžiais. Ne drausdami viską, o padėdami vaikui suprasti gerus ir blogus dalykus.
Nu va kaip išsiplėčiau....
Tikiuosi iš visų šitų blevyzgų turėsi bent kažkokios naudos. Bent pasijuoksi.
Turiu vyresnį brolį. Svarbiausia jį pagavo ir prisirūkiusį ir girtą, bet jam leidžia žyyymiai daugiau nei man.
Man atrodo jau žinau, dėl ko mama nepasitiki manim ir draugais. Galbūt dėl to kad su draugais tiek daug mokykloj prisidirbus taj ojojoj!!!
Bet su ją kalbėt kaip su siena.. Niekada neišklausys, greičiau staugt pradės, nei išklausys..
Man atrodo jau žinau, dėl ko mama nepasitiki manim ir draugais. Galbūt dėl to kad su draugais tiek daug mokykloj prisidirbus taj ojojoj!!!
Bet su ją kalbėt kaip su siena.. Niekada neišklausys, greičiau staugt pradės, nei išklausys..
Berniukai auga laisvesni. Mergaites kontroliuoja daug labiau.
Dėl draugų ir mokyklos - o gal geriau nustoti prisidirbinėti? Nors žiūrint kokio lygio išsidirbinėjimai. Jei mamą į mokyklą direktorius kviečia tai oi..
Parodyk mamai, kad pasikeitei. Ji gal dėl tų išdaigų tavimi nusivylusi. Bet gali gi vėl susigrąžinti mamos pasitikėjimą. Tik turi pati nuspręsti kas tau svarbiau - draugai ir bėdos mokykloje, ar ramybė namuose ir šiaip gyvenime?
Dėl draugų ir mokyklos - o gal geriau nustoti prisidirbinėti? Nors žiūrint kokio lygio išsidirbinėjimai. Jei mamą į mokyklą direktorius kviečia tai oi..
Parodyk mamai, kad pasikeitei. Ji gal dėl tų išdaigų tavimi nusivylusi. Bet gali gi vėl susigrąžinti mamos pasitikėjimą. Tik turi pati nuspręsti kas tau svarbiau - draugai ir bėdos mokykloje, ar ramybė namuose ir šiaip gyvenime?
Ji manim vistiek nebepasitikės. Aš jos iš vis nebesuprantu ir ko ji tikis iš manęs. Juk šiemet jokių bėdų nebuvo. (Nu gal ir buvo, bet ji dar nežino, kai sužinos tai tikrai UŽMUŠ 
).
Šiaip bijau gauti blogą pažymį, nes bijau mamos. Vien dėl to einu į mokyklą su baime. Ji niekada manęs nesupras, kad aš negaliu mokytis kaip ji nori...
Manęs išvis niekas nesupranta. Gal aš iš tikrųjų tokia nesuprantama ?
).Šiaip bijau gauti blogą pažymį, nes bijau mamos. Vien dėl to einu į mokyklą su baime. Ji niekada manęs nesupras, kad aš negaliu mokytis kaip ji nori...
Manęs išvis niekas nesupranta. Gal aš iš tikrųjų tokia nesuprantama ?
