Tiesiog užtektų patikslinimo - pagal senąjį baltų tikėjimą vyksta ne krikštynos, o vardynos
QUOTE(sirenute @ 2009 09 18, 11:09)
Gal kas galėtų papasakoti apie pagoniškas krikštynų tradicijas. Gal kas esate dalyvavę patys. Pasidalinkite įspūdžiais ir žiniomis.
nelogiskas klausimas
visu pirma , pagonys nepripazista kriksto,
antra, krikstynos reiskia zmogaus ivedimas i krikscioniu pasauli
trecia pagonisku krikstynu nebuna
))
Yra netgi tokie zodziai "...issivezeme pagoniuka o parvezeme krikscioniuka..." ar kazkaip tai. Bet jeigu zmones nori paivairinti svente, tai daro kas kaip ismano 
Labai saunu, kad vaikutis susiejamas su gimine ir su gamta, tik patikslinti reiketu kad jau gaunasi ne krikstynos, o taip ir pavadinti supazindinimas su gamta ar kazkaip. 
Labai saunu, kad vaikutis susiejamas su gimine ir su gamta, tik patikslinti reiketu kad jau gaunasi ne krikstynos, o taip ir pavadinti supazindinimas su gamta ar kazkaip.
Siaip mane irgi domina pagoniskos VARDYNOS ir butu idomu suzinoti, kada ir kaip visa tai vyksta. Esu girdejusi, kad anksciau vardynos budavo svenciamos Mildos - meiles deives diena. Tai noretusi suzinoti viska konkreciau ir issamiau. Ir beje uzejus i tema apie pagoniskas vardynas, noretusi apie tai ir rasti informacija, o ne matyti pasipiktinusiu arba neturinciu ka veikti moteriskiu komentaru, o jeigu zmones nezino kaip viskas ivardyjama istikruju, tai galima jiems padet ir paaiskinti, o nerodyti savo ale ismanuma.... 
taigi labai lauksiu pasisakymu sia tema tu zmoniu, kurie ismano apie ka sneka
taigi labai lauksiu pasisakymu sia tema tu zmoniu, kurie ismano apie ka sneka
QUOTE(Anamaze @ 2009 09 30, 14:22)
o paskui vaziavome prie aukuro kur musu pasamdyti zmones padare mums visa programa pagal pagonybe (ugnis, perkunas, vanduo ir zeme)
Viskas buvo LIUKs
Viskas buvo LIUKs
gal galit placiau apie tai papasakot? Man labai idomu
uzkliuvo akis uz laaabai jau keisto temos pavadinimo,ilindau-dar keistesni dalykai 
krikstijama tam,kad taptu krikscioniu,o tai paskui atverciama atgal
gal sita svente/palaiminimas tiktu renkant pismaji varda vaikui,o ne "krikstui" vat pagalvojau,akd tikrai butu grazu sukviesti artimuosius ir pavadinti vaika 
krikstijama tam,kad taptu krikscioniu,o tai paskui atverciama atgal
gal sita svente/palaiminimas tiktu renkant pismaji varda vaikui,o ne "krikstui"
vat pagalvojau,akd tikrai butu grazu sukviesti artimuosius ir pavadinti vaika
QUOTE(Anamaze @ 2009 09 30, 15:22)
sveiki
kodel ne krikstyja. Mes rugsejo 9 pakrikstijome savo sunu is pradziu baznycioje (saco parapijoje),o paskui vaziavome prie aukuro kur musu pasamdyti zmones padare mums visa programa pagal pagonybe (ugnis, perkunas, vanduo ir zeme)
Viskas buvo LIUKs
kodel ne krikstyja. Mes rugsejo 9 pakrikstijome savo sunu is pradziu baznycioje (saco parapijoje),o paskui vaziavome prie aukuro kur musu pasamdyti zmones padare mums visa programa pagal pagonybe (ugnis, perkunas, vanduo ir zeme)
Viskas buvo LIUKs
nu sorry, neišėjo nesusijuokus 
Man atrodo jūs nesuvokiat viso to reikšmės. Tuo labiau kad pabrėžėt jog norėjot tiesiog įsimintinos šventės ir ritualų.
Tema jau senoka, bet nesusilaikiau. Turiu pasiūlymą, nors ir pavėluotą, dar galima nueiti į cerkve pas pravoslavus, sinagogą pas judėjus, kokią mečetę aplankyti, manau ir kitos religijos turi kokių nors ritualų naujo nario įvedimui į bendruomenę. Taip sakant viską pagal pilną programą. Tik paskui pagal kokią tradiciją vaiką auginti
Atleiskit merginos bet mane tiesiog siutas ima.. Toks jausmas kas arba tas pagioniskas apeigas atlikot siaip del smagumo arba del mados (nes jasaityte taip tuokesi).. As pati esu pagone ir labai irimtai ziuriu i tokius dalykus todel nesuprantu kaip galima sitaip atleiskit dergtis is sventu dalyku. Jei jau ka ir atliko tai tikrai ne programa, bet apeigas, nes tai nera kazkoks sou.
Krikscionybe ir pagonybe yra dvi skirtingos religijos ir mano manymu reiktu pasirinkt vaika arba krikstyti baznycioj arba palaiminti prie aukuro. Nes abu kartu sakyciau yra abieju religiju pazeminimas.
Del paciu vardynu/ palaiminimo tai jos nebutinai vyksta mildos sventes metu o dazniausiai bent jau senoveje vykdavao praejus savaitei nuo vaikucio gimimo arba kada teveliai sugalvodavo - termino nera. PArenkama vaidile (dazniausiai motinos artima drauge) kuri butu krikstamotes atitikmuo, atiekamos tam tikros apeigos( apgelejimas, medzio sodinimas, ugnies,proteviu pagerbimas ir pan.), kad vaikutis augtu sveikas, protingas, stiprus ir taip toliau.
Krikscionybe ir pagonybe yra dvi skirtingos religijos ir mano manymu reiktu pasirinkt vaika arba krikstyti baznycioj arba palaiminti prie aukuro. Nes abu kartu sakyciau yra abieju religiju pazeminimas.
Del paciu vardynu/ palaiminimo tai jos nebutinai vyksta mildos sventes metu o dazniausiai bent jau senoveje vykdavao praejus savaitei nuo vaikucio gimimo arba kada teveliai sugalvodavo - termino nera. PArenkama vaidile (dazniausiai motinos artima drauge) kuri butu krikstamotes atitikmuo, atiekamos tam tikros apeigos( apgelejimas, medzio sodinimas, ugnies,proteviu pagerbimas ir pan.), kad vaikutis augtu sveikas, protingas, stiprus ir taip toliau.
Jau senokai čia diskusija vyko, tikiuosi, kas nors atsilieps iš besidominčių ar organizavusių.
Aš taip pat manau, kad nelabai logiška daryti krikštynas ir bažnyčioje, ir pagal pagoniškas tradicijas. Tuo tarpu mes nusprendėme, kad nenorėtume savo vaiko krikštyti pagal katalikišką tradiciją, o palaiminti ir nedidelę šventę surengti vis tiek norime, tad pasirinkome daryti pagal lietuvių senovinius papročius.
Bet kuo artėja tos mūsų vardynos-krikštynos, tuo daugiau man kyla klausimų, ir tuo labiau nerimauju. Pvz., krikšto tėvai. Teoriškai tikriausiai to žodžio "krikšto" net negalima vartoti, tada juos kažkaip kitaip reikėtų vadinti. Gal kūmais? Bet krikštatėviams vaikas yra krikštasūnis, o kaip tada tiems kūmams ar dar kažkam, kas tampa vaiko globėjais pagal senovinę tradiciją?
Plius, jeigu vaikas kada nors norės iš tikrųjų apsikrikštyti, kaip bus su dabartiniais krikštatėviais, nes juk jis bus laisvas pasirinkti bet kuriuos kitus. Kita vertus, krikštatėvių jam reikia dabar, nes kai bus suaugęs ir laisvas spręsti, jam tos globos tai tikriausiai nebe taip ir reikės kažkokios, kuria teoriškai krikštatėviai turi duoti.
Žodžiu, nerimauju, kad visgi tas pagoniškas palaiminimas bus toks dirbtinis ir visgi sumišęs su katalikiška tradicija. Būtų labai įdomu, jei kas pasidalintų, kaip darė ar planuoja daryti tokias krikštynas.
Aš taip pat manau, kad nelabai logiška daryti krikštynas ir bažnyčioje, ir pagal pagoniškas tradicijas. Tuo tarpu mes nusprendėme, kad nenorėtume savo vaiko krikštyti pagal katalikišką tradiciją, o palaiminti ir nedidelę šventę surengti vis tiek norime, tad pasirinkome daryti pagal lietuvių senovinius papročius.
Bet kuo artėja tos mūsų vardynos-krikštynos, tuo daugiau man kyla klausimų, ir tuo labiau nerimauju. Pvz., krikšto tėvai. Teoriškai tikriausiai to žodžio "krikšto" net negalima vartoti, tada juos kažkaip kitaip reikėtų vadinti. Gal kūmais? Bet krikštatėviams vaikas yra krikštasūnis, o kaip tada tiems kūmams ar dar kažkam, kas tampa vaiko globėjais pagal senovinę tradiciją?
Plius, jeigu vaikas kada nors norės iš tikrųjų apsikrikštyti, kaip bus su dabartiniais krikštatėviais, nes juk jis bus laisvas pasirinkti bet kuriuos kitus. Kita vertus, krikštatėvių jam reikia dabar, nes kai bus suaugęs ir laisvas spręsti, jam tos globos tai tikriausiai nebe taip ir reikės kažkokios, kuria teoriškai krikštatėviai turi duoti.
Žodžiu, nerimauju, kad visgi tas pagoniškas palaiminimas bus toks dirbtinis ir visgi sumišęs su katalikiška tradicija. Būtų labai įdomu, jei kas pasidalintų, kaip darė ar planuoja daryti tokias krikštynas.
Senosios tradicijos primirstos, bet tikrai ne dirbtines, atvirksciai, jos susikloste naturaliai. O krikscioniskosios yra isgalvotos - bet cia jau kita tema.
Del pavadinimu - tai vardateviai, vardadukte ir pan. Jei neklystu, vrdateviu budavo net keli.
Mano artimi zmones, tikintys pagal pagal senaja religija, savo mokyklinio amziaus vaikus krikstyjo vien del kreivu zvilgsniu is bendraklasiu ir mokytoju. Todel pasirinkus pagoniskas apeigas, veliau gali vis vien tekti vaika kristyti "del akiu"
Nepamirskim, kad pagonimis buvo visi europieciai iki sugalvota kriscionybe. Taip SUGALVOTA. Todel pagoniskos sventes ir apeigos tegu buna ne mada, o susivokimas
Del pavadinimu - tai vardateviai, vardadukte ir pan. Jei neklystu, vrdateviu budavo net keli.
Mano artimi zmones, tikintys pagal pagal senaja religija, savo mokyklinio amziaus vaikus krikstyjo vien del kreivu zvilgsniu is bendraklasiu ir mokytoju. Todel pasirinkus pagoniskas apeigas, veliau gali vis vien tekti vaika kristyti "del akiu"
Nepamirskim, kad pagonimis buvo visi europieciai iki sugalvota kriscionybe. Taip SUGALVOTA. Todel pagoniskos sventes ir apeigos tegu buna ne mada, o susivokimas
QUOTE(Svirple @ 2012 07 12, 08:37)
Jau senokai čia diskusija vyko, tikiuosi, kas nors atsilieps iš besidominčių ar organizavusių.
Aš taip pat manau, kad nelabai logiška daryti krikštynas ir bažnyčioje, ir pagal pagoniškas tradicijas. Tuo tarpu mes nusprendėme, kad nenorėtume savo vaiko krikštyti pagal katalikišką tradiciją, o palaiminti ir nedidelę šventę surengti vis tiek norime, tad pasirinkome daryti pagal lietuvių senovinius papročius.
Bet kuo artėja tos mūsų vardynos-krikštynos, tuo daugiau man kyla klausimų, ir tuo labiau nerimauju. Pvz., krikšto tėvai. Teoriškai tikriausiai to žodžio "krikšto" net negalima vartoti, tada juos kažkaip kitaip reikėtų vadinti. Gal kūmais? Bet krikštatėviams vaikas yra krikštasūnis, o kaip tada tiems kūmams ar dar kažkam, kas tampa vaiko globėjais pagal senovinę tradiciją?
Plius, jeigu vaikas kada nors norės iš tikrųjų apsikrikštyti, kaip bus su dabartiniais krikštatėviais, nes juk jis bus laisvas pasirinkti bet kuriuos kitus. Kita vertus, krikštatėvių jam reikia dabar, nes kai bus suaugęs ir laisvas spręsti, jam tos globos tai tikriausiai nebe taip ir reikės kažkokios, kuria teoriškai krikštatėviai turi duoti.
Žodžiu, nerimauju, kad visgi tas pagoniškas palaiminimas bus toks dirbtinis ir visgi sumišęs su katalikiška tradicija. Būtų labai įdomu, jei kas pasidalintų, kaip darė ar planuoja daryti tokias krikštynas.
Aš taip pat manau, kad nelabai logiška daryti krikštynas ir bažnyčioje, ir pagal pagoniškas tradicijas. Tuo tarpu mes nusprendėme, kad nenorėtume savo vaiko krikštyti pagal katalikišką tradiciją, o palaiminti ir nedidelę šventę surengti vis tiek norime, tad pasirinkome daryti pagal lietuvių senovinius papročius.
Bet kuo artėja tos mūsų vardynos-krikštynos, tuo daugiau man kyla klausimų, ir tuo labiau nerimauju. Pvz., krikšto tėvai. Teoriškai tikriausiai to žodžio "krikšto" net negalima vartoti, tada juos kažkaip kitaip reikėtų vadinti. Gal kūmais? Bet krikštatėviams vaikas yra krikštasūnis, o kaip tada tiems kūmams ar dar kažkam, kas tampa vaiko globėjais pagal senovinę tradiciją?
Plius, jeigu vaikas kada nors norės iš tikrųjų apsikrikštyti, kaip bus su dabartiniais krikštatėviais, nes juk jis bus laisvas pasirinkti bet kuriuos kitus. Kita vertus, krikštatėvių jam reikia dabar, nes kai bus suaugęs ir laisvas spręsti, jam tos globos tai tikriausiai nebe taip ir reikės kažkokios, kuria teoriškai krikštatėviai turi duoti.
Žodžiu, nerimauju, kad visgi tas pagoniškas palaiminimas bus toks dirbtinis ir visgi sumišęs su katalikiška tradicija. Būtų labai įdomu, jei kas pasidalintų, kaip darė ar planuoja daryti tokias krikštynas.
