QUOTE(Crab apple @ 2014 02 17, 15:04)
visa laika buvau susikoncentravusi i tai,kad vaikas nekalba,bet ne i tai,kad jis manes nesupranta.Katik perskaiciau visus senus jusu postus ir pats pirmasis- analogiskas mums.Mano mergaite man pirmasis vaikas,bendraamziu savo aplinkoje neturim,tai man ka ji daro ir nedaro buvo normalu.Nerima pradejau jausti,kad pasaukus nevisada sureaguodavo ir kad nerodydavo pistuku,nepaduodavo paprasyto daikto.Suejus dviem metukams biski pazenge,pradejo rodyt pirstuku knygeleje,pasako ka koks gyvunas sako,bet visdar nekartoja ir neivykdo uzduoteliu.Neuzilgo turim pasimatyma su kalbos terapeutu,laukiu nesulaukiu.Neatleisiu sau,kad praleidom tiek brangaus laiko neitardami rimtos problemos.
Tik jau nekaltinkit savęs niekuo Esat puiki, rūpestinga ir atsakinga mama - neįmanoma visko žinoti, viską išmanyti. Tai, kad domitės ir ieškot atsakymų į klausimus, jau labai svarbu ir laiko, pasivyti bendraamžius, turit daug. Nors daugelis aiškina, kad negalima savo vaiko lyginti su kitais, aš manau, kad esminisu dalykus vis tiek reikia žinoti, nes tada lengviau pastebėti, kada jau reikia pagalbos. Tikiu, kad kai pradėsit intensyviai dirbti, pajudės ledai iš vietos
QUOTE(Crab apple @ 2014 02 17, 16:34)
o kada jusu berniukas pradejo sneketi ir pradejo suprasti ko is jo norite.o kuom jis skiriasi nuo kitu penkiameciu ?
Vėlai pradėjo, mama žodis atsirado dviejų su puse ir tai tik mokymo dėka. Trejų su puse jau iš garsažodžių atsirado žodeliai. Dabar kalba jau daug, bet netaisyklingai - painioja linksnius, gimines.
Neturi fantazijos, nežaidžia siužetinių žaidimų, sunkiau sekasi bendrauti su gudriais vaikais - lėčiau viską supranta. Yra kabliukų, bet iš esmės jau galiu ramiau atsipūsti, nes jis gana sėkmingai informaciją ima iš aplinkos, nebereikia visko mokyti.