Jau kuris laikas mane neramina sunaus vystymasis. Sunkioji motorika vystosi puikiai, viska ismoksta laiku. Smulkioji kiek atsilieka, smulkius daiktus dviem pirstukais imti pradejo tik pries pora savaiciu. Neramina tai, kad jis beveik visuomet prasomas kazka padaryti supyksta, ima inksti, o galiausiai ir verkti. Nuo 8 men mokem rodyti atia - nerodo iki siol ir jei tik paprasau, kad teciui ar tarkim gydytojai parodytu iseidamas atia, sunus tuoj ima riesti atgal nugaryte ir taip keistai inksti. Katutes mokem ploti labai ilgai. Ismoko, taciau ploja tik tada, kai pats nori. Vaikscioti ismoko pats, rankos nedave ir neduoda iki siol. Jis nori viska daryti savarankiskai ir nieko nedaro prasomas. Tiesa, neseniai ismoko paprasytas is burnytes ismesti ciulptuka. Taciau jei burnyteje bus ciulptukas, o rankoje sausainis ir paprasius mesti lauk ciulptuka, jis ismes sausaini. Toks ispudis, kad jis ne iki galo suvokia ko yra prasomas. Dar viena problema - kalbos raida. Jis gali isitisas savaites tyleti. Verkia, juokiasi, taciau visiskai neskiemenuoja. Girdi puikiai.Pastaruoju metu pastebejom, kad jei sunus isiteibeleja i televizoriu, tai gali saukti ji kiek nori - neatsiliepia. Tik isjungus televizoriu, atsisuka. Jau savaite laiko stengiames visai nejungti televizoriaus. Megsta muzika, turi savo megiamus atlikejus, bando sokti. Pirstuku i daiktus nerodo, paklausus kur tetis, net galvos i ta puse nepasuka. Apie suniuka, masina ar kitus daiktus jau nekalbu. Neurologe siuncia i korekcijos centra. Tikiuosi, kad konsultacijos ir uzsiemimai pades isspresti sias problemas, nes dabar labai neramu...
QUOTE(JurgaSim @ 2009 09 17, 18:17)
Neurologe siuncia i korekcijos centra. Tikiuosi, kad konsultacijos ir uzsiemimai pades isspresti sias problemas, nes dabar labai neramu...
Konsultuotis su specialistais - geriausias sprendimas 
. Paprastai įvertinama vaiko raida keliais aspektais, tada nustatoma, ar yra atsilikimas ir kokiose srityse, pagal tai teikiamos rekomendacijos šeimai. Iš to, ką parašėte, matyti visokių "kabliukų", bet geriausia, jei tai įvertins specialistas.
As, aisku, ne medike, bet kai mes prasydavom vyresneles parodyti kokia nors spalva ir ji rodydavo neteisingai, mes vel prasydavome parodyti ir t.t., galu gale ji nuo musu prasymu "atsiribojo" ir pradejo ju negirdeti. Jau pradejau gasdinti save daltonizmais, bet paskui issiaiskinau, kad vyresnele dar per maza skirti spalvas. Atsikabinau ir baigesi nerimas. Dabar karts nuo karto paklausiu, kokia spalva sviesofore dega, bet vis dar gaunu atsakyma, kad raudona (nors buna ir geltona ir zalia...).
Taigi ivertinkit ir vaiko amziu, gal kai kuriuos dalykus daryti jam dar per anksti???
Taigi ivertinkit ir vaiko amziu, gal kai kuriuos dalykus daryti jam dar per anksti???
Ankstyvosios korekcijos centre reabilitologe ir psichologe ''mato'' eile nukrypimu nuo normos, misru sutrikima ir net autizmo pozymiu. Mano nuomone, neatsakinga ir labai neprofesionalu be jokiu issamiu tyrimu vardinti galimas diagnozes. Ieskosiu kitu specialistu, kurie visu pirma atliktu tyrimus ir tik tada ivardintu esama diagnoze arba pasakytu, kad mano vaikas sveikas...
Gal būtų galimybė apsilankyti Raidos centre? Pati esu ten atlikusi praktiką porą mėnesių, tai galiu pasakyti, kaip ten vyksta ištyrimas. Vaiką stebi ne vienas specialistas, o visa komanda: psichologas, žaidimų terapeutas, logopedas, vaikų psichiatras ar socialinis pediatras, jei reikia - neurologas ar kiti specialistai. Tas svarbu tiek diagnozės nustatymui, tiek patarti mamai, kaip auginti vaiką. Išvadą pateikia visa komanda. Tarkim, psichologas sako: "Pastebėjau tą ir tą, raida atsilieka tose ir tose srityse, atitinka amžių - tose". Kiti irgi pasako savo pastabas. Diagnozę nustato gydytojas, kas, manyčiau, svarbu ir jūsų atveju, nes psichologas gali tik įtarti, bet ne diagnozuoti autizmą.
O dėl tyrimų, tai specifinių raidos sutrikimams nustatyti kaip ir nėra, viskas pagrįsta stebėjimu, nustatymu, kiek vaikas atitinka raidą, koks jo elgesys, kaip žaidžia, bendrauja ir t.t. Tai kažkokius požymius gali pamatyti ir psichologas ar kitas specialistas, nebūtinai gydytojas, tik tiek, kad galutinę diagnozę turėtų nustatyti ne jie.
O dėl tyrimų, tai specifinių raidos sutrikimams nustatyti kaip ir nėra, viskas pagrįsta stebėjimu, nustatymu, kiek vaikas atitinka raidą, koks jo elgesys, kaip žaidžia, bendrauja ir t.t. Tai kažkokius požymius gali pamatyti ir psichologas ar kitas specialistas, nebūtinai gydytojas, tik tiek, kad galutinę diagnozę turėtų nustatyti ne jie.
QUOTE(JurgaSim @ 2009 09 17, 18:17)
Jau kuris laikas mane neramina sunaus vystymasis. Sunkioji motorika vystosi puikiai, viska ismoksta laiku. Smulkioji kiek atsilieka, smulkius daiktus dviem pirstukais imti pradejo tik pries pora savaiciu. Neramina tai, kad jis beveik visuomet prasomas kazka padaryti supyksta, ima inksti, o galiausiai ir verkti. Nuo 8 men mokem rodyti atia - nerodo iki siol ir jei tik paprasau, kad teciui ar tarkim gydytojai parodytu iseidamas atia, sunus tuoj ima riesti atgal nugaryte ir taip keistai inksti. Katutes mokem ploti labai ilgai. Ismoko, taciau ploja tik tada, kai pats nori. Vaikscioti ismoko pats, rankos nedave ir neduoda iki siol. Jis nori viska daryti savarankiskai ir nieko nedaro prasomas. Tiesa, neseniai ismoko paprasytas is burnytes ismesti ciulptuka. Taciau jei burnyteje bus ciulptukas, o rankoje sausainis ir paprasius mesti lauk ciulptuka, jis ismes sausaini. Toks ispudis, kad jis ne iki galo suvokia ko yra prasomas. Dar viena problema - kalbos raida. Jis gali isitisas savaites tyleti. Verkia, juokiasi, taciau visiskai neskiemenuoja. Girdi puikiai.Pastaruoju metu pastebejom, kad jei sunus isiteibeleja i televizoriu, tai gali saukti ji kiek nori - neatsiliepia. Tik isjungus televizoriu, atsisuka. Jau savaite laiko stengiames visai nejungti televizoriaus. Megsta muzika, turi savo megiamus atlikejus, bando sokti. Pirstuku i daiktus nerodo, paklausus kur tetis, net galvos i ta puse nepasuka. Apie suniuka, masina ar kitus daiktus jau nekalbu. Neurologe siuncia i korekcijos centra. Tikiuosi, kad konsultacijos ir uzsiemimai pades isspresti sias problemas, nes dabar labai neramu...
galeciau paskyt ,kad cia kalbama apie mano vaika: skirtumas tik toks kad ismesdavo ciultuka tada kai noredavo gerti,ir dauk kalbedavo ir dabar kalba sava kalba.Mes su juo kalbam normaliai,jokiu ten vaikisku zodeliu. Dabar tik kiek daugiau yra pradejes kartot zodziu is paskos,bet suprantamu ir aiskiai pasakomu nera daug.Lankomes pas neurologa nuo menesio.Buvo padidejes raumenu tonusas,mankstos , masazai.Blogai miegojo naktimis - priezastis matyt buvo dantys , kai isdygo visi(iskyrus paskutinius kruminius) miegam gerai.Didelis nenuorama ,isterikas pasidare,jei ko neleidi supyksta labai - neurologe pasake toks charakteris matyt.Dabar eisim dvieju metu.Kita savaite vesiu pas psichologa,gal patars kaip elgtis , nes stogas vaziuoja...
QUOTE(fibi @ 2009 10 06, 15:53)
Kita savaite vesiu pas psichologa,gal patars kaip elgtis , nes stogas vaziuoja...
Nezinau kokia metodika vadovaujasi jusu mieste dirbantis psichologas, bet Klaipedoje ankstyvosios korekcijos centre besidarbuojanti psichologe labai mazai ka bendro turi su realiu gyvenimu. Toks ispudis, kad ji vadovaujasi tik vadoveliu ir vertina vaiko issivystyma grieztai pagal aprasytus reikalavimus. Tarkim, ji ivardina kaip sutrikimo pozymius tokius dalykus: vaikas vis dar ragauja zaislus, megsta nugriauti pastatyta kaladeliu boksta, prisisiojes i triusekelius, nepraso mamos ju pakeisti, neatsisveikina su ja, iseidamas is kabineto ir pan. Beje, mano sunui netrukus sueis tik 1 metai ir 3 men.
Vat nemegstu psichologu del to, kad jie manosi geriau pazista mane negu as pati 
O jei rimtai tai, mano galva, per viena vizita siek tiek per daug nuspresta. Ir, zinoma, keliu specialistu nuomones tikrai nesutrukdys.
O jei rimtai tai, mano galva, per viena vizita siek tiek per daug nuspresta. Ir, zinoma, keliu specialistu nuomones tikrai nesutrukdys.
QUOTE(Jura_j @ 2009 10 09, 16:42)
Vat nemegstu psichologu del to, kad jie manosi geriau pazista mane negu as pati
O jei rimtai tai, mano galva, per viena vizita siek tiek per daug nuspresta. Ir, zinoma, keliu specialistu nuomones tikrai nesutrukdys.
O jei rimtai tai, mano galva, per viena vizita siek tiek per daug nuspresta. Ir, zinoma, keliu specialistu nuomones tikrai nesutrukdys.
Bent jau si psichologe tai tikrai mano zinanti kaip reikia ''teisingai'' aukleti vaika. Ji liepe jokiu budu neguosti vaiko, kai jis verkdamas ateina pas mane guostis. Kai tiesia rankytes i mane ir prasosi priglaudziamas, privalau jo rankas nustumti ir likti abejinga jo nusiraminimo ir paguodos poreikiui. Neva imdama ji verkianti ant ranku mokau ji manimi manipuliuoti ir taip issireikalauti demesio. Negaliu perlipti per save ir abejingai ziureti i savo vaika, kuris asarodamas prasosi paimamas ant ranku. Nesuvokiu kur ji iziuri blogo auklejimo apraiskas. Kad guodziu nusiminusi vaika? O kas ji tuomet turi paguosti, jei ne mama ar tetis? Negi toks mazylis, metuku sulaukes vaikutis jau privalo ismokti valdyti savo emocijas ir jas kontroliuoti? Man cia kvepia absurdu ir tiek...
Na, logopede, dirbanti tame centre, taip pat nekelia pasitikejimo. Pasak jos, LYG ir mato, kad kalbai vystytis trukdo pasaitas ir reikia operacijos. Neketinu operuoti jokio pasaito vien todel, kad lygtai kazka ten mato. Pediatras, ne karta apziurejes liezuvi, jokiu trukdziu nemato. Dar paprasysim, kad kitame raidos centre nuodugniai apziuretu ta pasaita ir patikslintu kaip cia yra is tikruju.
QUOTE(JurgaSim @ 2009 10 08, 14:22)
Nezinau kokia metodika vadovaujasi jusu mieste dirbantis psichologas, bet Klaipedoje ankstyvosios korekcijos centre besidarbuojanti psichologe labai mazai ka bendro turi su realiu gyvenimu. Toks ispudis, kad ji vadovaujasi tik vadoveliu ir vertina vaiko issivystyma grieztai pagal aprasytus reikalavimus. Tarkim, ji ivardina kaip sutrikimo pozymius tokius dalykus: vaikas vis dar ragauja zaislus, megsta nugriauti pastatyta kaladeliu boksta, prisisiojes i triusekelius, nepraso mamos ju pakeisti, neatsisveikina su ja, iseidamas is kabineto ir pan. Beje, mano sunui netrukus sueis tik 1 metai ir 3 men.
Tai mes tikriausiai visai "sutrike" buvom ,nes zaislu neragavom beveik visai,labai retai koki.Sysioti i kelnes mums iki siol yra jega,nes slapia, o jei dar bala diesne gaunas tai is viso pasaka,nes galima pasitaskyti
Siuo metu mes praktiskai su niekuo neatsisveikinam.Buvom pas psichologe Karaliene,tai isvada viena jei vaikas ko nors nenori daryti ir rekia visa gerkle - jus padarykite taip kad jis noretu to ko reikia jums.Vienu zodziu
daugiau nieko nelieka.Maciau kokio amziaus jusu vaikutis,lygiai taip ir mum buvo ir nepasakyciau ,kad daug kas pasikeite.Pasaiteli mes pakirpom jau puses metu,nes jau gimdymo namuos pasake ,kad reikes,ir patiems buvo matyt.O jei trukdys kalbai tai daugiau pakirps tik 4-5 metu.
Iš to, ką parašėt, tai tikrai norisi nepasitikėti tokiomis specialistėmis. Požiūris į vaikų auklėjimą dažnai nebūna objektyvus, o paremtas paties žmogaus įsitikinimais, patirtimi (kad ir tai, ar turi pats vaikų, ar ne). Jei nesutampa jūsų požiūris, tarkim, į vaiko raminimą - manau, protingiausia būtų ieškoti kito specialisto . Dėl liežuvio pasaitėlio galite nueiti pas odontologą, nes būtent jie ir atliktų pakirpimą, ne logopedai ir ne psichologai...
Kiek teko susidurti, psichologai patys pertikrina vaiko įgūdžius, nepaisant to, ką mama sako: tarkim, nesvarbu, kad mama sako, jog vaikas moka pasisveikinti - svarbu, kad vaikas tai pademonstruotų specialistui. Tai pagrįsta tuo, kad, jeigu vaikas sugeba tą parodyti tik artimiems žmonėms, tai nelaikoma tvirtai susiformavusiu įgūdžiu, tik su svetimais galima teigti, kad įgūdis jau tvirtas.
. Dėl liežuvio pasaitėlio galite nueiti pas odontologą, nes būtent jie ir atliktų pakirpimą, ne logopedai ir ne psichologai...Kiek teko susidurti, psichologai patys pertikrina vaiko įgūdžius, nepaisant to, ką mama sako: tarkim, nesvarbu, kad mama sako, jog vaikas moka pasisveikinti - svarbu, kad vaikas tai pademonstruotų specialistui. Tai pagrįsta tuo, kad, jeigu vaikas sugeba tą parodyti tik artimiems žmonėms, tai nelaikoma tvirtai susiformavusiu įgūdžiu, tik su svetimais galima teigti, kad įgūdis jau tvirtas.
QUOTE(Vertebra @ 2009 10 11, 22:22)
Kiek teko susidurti, psichologai patys pertikrina vaiko įgūdžius, nepaisant to, ką mama sako: tarkim, nesvarbu, kad mama sako, jog vaikas moka pasisveikinti - svarbu, kad vaikas tai pademonstruotų specialistui. Tai pagrįsta tuo, kad, jeigu vaikas sugeba tą parodyti tik artimiems žmonėms, tai nelaikoma tvirtai susiformavusiu įgūdžiu, tik su svetimais galima teigti, kad įgūdis jau tvirtas.
Bent jau mes tik snekejomes ,kol vaikas zaide su masina.O del to atsisveikinimo tai jam labai nuo nuotkaikos priklauso,viena diena gali gaut visi netgi praeiviai gatvej,kita niekas.O jeigu jam tas zmogus patinka ir nenori kad iseitu - tai ate nerodo,matyt galvoja kad taip sustabdys
