As cia ne i tema beveik, bet taip susigradinau kad net apsiverkiau....
Pati laukiu savo stebukliuko , nes vyrui varikocele su kita moterimi nepavyko tureti vaikiuku, ir stai mums - stebuklas...
Labai tikiosi, kad jus visos turesite savo nuostabius lialiukus....Sekmes ir istvermes Jums
O mano istorija tokia..... Visos bedos prasidejo pries 3metus. Pavasari buvo aptikta fibroadenoma. Teko ja isoperuoti, viskas buvo sekmingai, taciau mano svoris siaubingai krito, tesveriau 49kg, hemoglobino kiekis kraujyje buvo labai zemas, zodziu kankinausi visa vasara (nuolatini silpnuma jauciau), prie viso to prasidejo ir ginekologines problemos, ciklas pasidare visiskai nereguliarus. Rudeni pradejau intencyviai lankytis pas gyd. Diagnoze- policistines kiausides. Geriau KT, nepaisant viso to gydymo prasidejo skausmai pilvo apacioje, pradejau dar ikyriau minti polikinikos slenkscius. Paskutinis mano apsilankymas gruodzio pradzioje, situacija tokia: Ateinu pas gydytoja, ji manes klausia ,na kokios pas tave problemos? As jei pradedu skustis, kad mano pilva labai skauda. O si, ar su viduriais viskas gerai? As sakau ne pergeriausiai, nes nuejus i WC negeliu normaliai reikalu atlikti, is to didelio skausmo. Ji pasiziurejo i mane, mano akyse asaros, visa buvau tikrai isekusi (svoris neatsistate, vis tie patys 49kg), o ji sako : zinai vaikeli, as nesuprantu , kas tau darosi? Kokios tave problemos kankina? Meile? Gal tau depresija..... Nebuvo noro man, ka nors ir bepasakyti, nes skausmas savo dare. Zodziu mane namo isleido su Nospa, liepe toliau gerti KT ir po ciklo pasirodyti. Gruodis buvo vien sedejimas namuose, buvo sesija, ruosiausi egzaminams, sausi- laikiaus egzaminus. Klaida mano buvo matyt ta, kad as su tuo skausmu susigyvenau, tie 2 men, net nepajutau, kaip prabego.... vasario pradzioje, tas skausmas dar labiau paumejo, begau pirma pas terapeute, bet isejus is jos kabineto, kazkas man pakuzdejo, kad lek pas ginek., lekiau be eiles, prasiausi, kad buciau apziurima. Gyd, skubiai eme daryti visus tyrimus, kraujas blogas ir t.t. nepaisant mano beviltiskos padeties, ji mane isleido namo, vel su nospa, bet si kart dave savo tel, jei ka.... Nakti pakilo temperatura, skausmo numalsint negalejau. Ryte begau i privacia klinika, ten uzteko paspaudineti pilva, ir tuoj pat siunte i ligonine. Zodziu atsiguliau i ligonine su didziuliu uzdegimu, saaugos buvo labai uzbujojusios, rado laisvo skyscio pilve. dare ambrazija, po to laporoskopas, atrode viskas, as kapstausi is tos duobes, bet liko 3d iki israsymo ir se tau, temperatura 39, ji laikesi visa savaitgali, pilvas staiga eme pustis, is ten pradejo begti pulingos isskyros..... abscesas Kita operacija, pries ja zinojau tik tiek, kad si karta gali pasalinti viska, nepasalino visko, turiu ir gimda, ir kiausides....... Skaumo zaizdas beveik isgydziau, bet paskutiai metai vel tos bedos.... cistos tiesiog bujoja + uzdegimai. Bet giliai tikiu, kad kas blogiausia jau buvo
QUOTE(ashley @ 2005 03 02, 10:37)
O mano istorija tokia..... Visos bedos prasidejo pries 3metus. Pavasari buvo aptikta fibroadenoma. Teko ja isoperuoti, viskas buvo sekmingai, taciau mano svoris siaubingai krito, tesveriau 49kg, hemoglobino kiekis kraujyje buvo labai zemas, zodziu kankinausi visa vasara (nuolatini silpnuma jauciau), prie viso to prasidejo ir ginekologines problemos, ciklas pasidare visiskai nereguliarus. Rudeni pradejau intencyviai lankytis pas gyd. Diagnoze- policistines kiausides. Geriau KT, nepaisant viso to gydymo prasidejo skausmai pilvo apacioje, pradejau dar ikyriau minti polikinikos slenkscius. Paskutinis mano apsilankymas gruodzio pradzioje, situacija tokia: Ateinu pas gydytoja, ji manes klausia ,na kokios pas tave problemos? As jei pradedu skustis, kad mano pilva labai skauda. O si, ar su viduriais viskas gerai? As sakau ne pergeriausiai, nes nuejus i WC negeliu normaliai reikalu atlikti, is to didelio skausmo. Ji pasiziurejo i mane, mano akyse asaros, visa buvau tikrai isekusi (svoris neatsistate, vis tie patys 49kg), o ji sako : zinai vaikeli, as nesuprantu , kas tau darosi? Kokios tave problemos kankina? Meile? Gal tau depresija..... Nebuvo noro man, ka nors ir bepasakyti, nes skausmas savo dare. Zodziu mane namo isleido su Nospa, liepe toliau gerti KT ir po ciklo pasirodyti. Gruodis buvo vien sedejimas namuose, buvo sesija, ruosiausi egzaminams, sausi- laikiaus egzaminus. Klaida mano buvo matyt ta, kad as su tuo skausmu susigyvenau, tie 2 men, net nepajutau, kaip prabego.... vasario pradzioje, tas skausmas dar labiau paumejo, begau pirma pas terapeute, bet isejus is jos kabineto, kazkas man pakuzdejo, kad lek pas ginek., lekiau be eiles, prasiausi, kad buciau apziurima. Gyd, skubiai eme daryti visus tyrimus, kraujas blogas ir t.t. nepaisant mano beviltiskos padeties, ji mane isleido namo, vel su nospa, bet si kart dave savo tel, jei ka.... Nakti pakilo temperatura, skausmo numalsint negalejau. Ryte begau i privacia klinika, ten uzteko paspaudineti pilva, ir tuoj pat siunte i ligonine. Zodziu atsiguliau i ligonine su didziuliu uzdegimu, saaugos buvo labai uzbujojusios, rado laisvo skyscio pilve. dare ambrazija, po to laporoskopas, atrode viskas, as kapstausi is tos duobes, bet liko 3d iki israsymo ir se tau, temperatura 39, ji laikesi visa savaitgali, pilvas staiga eme pustis, is ten pradejo begti pulingos isskyros..... abscesas Kita operacija, pries ja zinojau tik tiek, kad si karta gali pasalinti viska, nepasalino visko, turiu ir gimda, ir kiausides....... Skaumo zaizdas beveik isgydziau, bet paskutiai metai vel tos bedos.... cistos tiesiog bujoja + uzdegimai. Bet giliai tikiu, kad kas blogiausia jau buvo
Laikykis
Mano istorija:
Man 32 m. Turiu nuostabų vyrą, su kuriuo susituokėme prieš 2,5 metų. Vestuvių metinių proga sulaukėm dovanos: po 3 mėn. bandymo pastojau. Džiaugsmui nebuvo ribų, tuo labiau, kad ir sesuo neužilgo turėjo gimdyti. Nėštumas buvo puikus, jaučiausi gerai. Tačiau 13 sav. pradėjo teplioti. Nuėjau pas gydytoją, išrašė biuletenį, kad ramiai namie pabūčiau, tačiau po kelių dienų prasidėjo stipresnis kraujavimas. Vyras naktį nuvežė į ligoninę, paguldė. Iš ryto gydytoja apžiūrėjusi echoskopu pareiškė, kad neplaka leliuko širdelė. Tuo momentu maniau, kad ir mano širdis sustos. Čia ir prasidėjo mano bėdos. Padarė abraziją. Nepraėjo tepliojimai. Antra abrazija, mat po pirmosios buvo likę placentos gabaliukų. Gydytojai liepė pusmetį palaukti, o tada vėl bandyti pastoti. Jų patarimu išsitiriu dėl citomegalo viruso (nėra), taksoplazmozės (nėra), chlamidijų (randa), ureoplazmų (randa), mikoplazmų (nėra). Gydomės abu su vyru. Pasigydėm. Po pusmečio (gegužės mėn.) staiga pradėjo kristi svoris. Kraujo tyrimai geri. Išsitiriu skydliaukę - žiauriai kritęs TTH hormonas - skydliaukės tirotoksikozė. Jokios kalbos apie leliuko planavimą, vaistų saujos skydliaukės hormonams koreguoti. Rugsėji išzyziu iš savo endokrinologės, kad leistų bandyti pastoti, nes skydliaukės hormonai kiek normalizavosi. Bandom. Nesiseka iki sausio mėn. Endokrinologė dėl viso pikto pasiunčia į Santariškes pas reumatologę išsitirti dėl antifosfolipidinio sindromo. Atrastas kardiolipidinis antikūnis, kuris trukdo išnešioti leliuką. reumatologė duoda siuntimą į genetikos centrą ir liepia pakartoti chlamidijų tyrimą dėl viso pikto ir pakartoti antifosfolipidinio sindromo tyrimą po 2 mėn. Vėl yra tų zarazų chlamidijų! Vėl geriam antibiotiku, nuo kurių apninka makšties grybelis, kurio niekaip negaliu išnaikinti. Genetikos centre nieko doro nepasako, tik liepie pasidaryti vidaus genitalijų echoskopiją ir išsitirti lytinius hormonus. Nueinu į Vaisingumo kliniką pas Miežėnianę. Lytinių hormonų tyrimai: FSH ir LR - norma, Prolaktinas - padidėjęs. Miežėnienė skiria bromkriptiną, liepia baigti gydytis makšties bacilas ir siūlo darytis gimdos nuotrauką.
Ką gi dabar meldžiuosi, kad nebebūtų likę tų bjaurybių chlamidijų ir kitų zarazų, reikės dar pasidaryti gimdos kaklelio pasėlį ir, jei viskas gerai, tai balandį darysiu gimdos nuotrauką. Tikiuosi, kad ji bus gera, o sureguliavus prolaktina pavyks
Visoms sėkmė! ir svajonių išsipildymo
Man 32 m. Turiu nuostabų vyrą, su kuriuo susituokėme prieš 2,5 metų. Vestuvių metinių proga sulaukėm dovanos: po 3 mėn. bandymo pastojau. Džiaugsmui nebuvo ribų, tuo labiau, kad ir sesuo neužilgo turėjo gimdyti. Nėštumas buvo puikus, jaučiausi gerai. Tačiau 13 sav. pradėjo teplioti. Nuėjau pas gydytoją, išrašė biuletenį, kad ramiai namie pabūčiau, tačiau po kelių dienų prasidėjo stipresnis kraujavimas. Vyras naktį nuvežė į ligoninę, paguldė. Iš ryto gydytoja apžiūrėjusi echoskopu pareiškė, kad neplaka leliuko širdelė. Tuo momentu maniau, kad ir mano širdis sustos. Čia ir prasidėjo mano bėdos. Padarė abraziją. Nepraėjo tepliojimai. Antra abrazija, mat po pirmosios buvo likę placentos gabaliukų. Gydytojai liepė pusmetį palaukti, o tada vėl bandyti pastoti. Jų patarimu išsitiriu dėl citomegalo viruso (nėra), taksoplazmozės (nėra), chlamidijų (randa), ureoplazmų (randa), mikoplazmų (nėra). Gydomės abu su vyru. Pasigydėm. Po pusmečio (gegužės mėn.) staiga pradėjo kristi svoris. Kraujo tyrimai geri. Išsitiriu skydliaukę - žiauriai kritęs TTH hormonas - skydliaukės tirotoksikozė. Jokios kalbos apie leliuko planavimą, vaistų saujos skydliaukės hormonams koreguoti. Rugsėji išzyziu iš savo endokrinologės, kad leistų bandyti pastoti, nes skydliaukės hormonai kiek normalizavosi. Bandom. Nesiseka iki sausio mėn. Endokrinologė dėl viso pikto pasiunčia į Santariškes pas reumatologę išsitirti dėl antifosfolipidinio sindromo. Atrastas kardiolipidinis antikūnis, kuris trukdo išnešioti leliuką. reumatologė duoda siuntimą į genetikos centrą ir liepia pakartoti chlamidijų tyrimą dėl viso pikto ir pakartoti antifosfolipidinio sindromo tyrimą po 2 mėn. Vėl yra tų zarazų chlamidijų! Vėl geriam antibiotiku, nuo kurių apninka makšties grybelis, kurio niekaip negaliu išnaikinti. Genetikos centre nieko doro nepasako, tik liepie pasidaryti vidaus genitalijų echoskopiją ir išsitirti lytinius hormonus. Nueinu į Vaisingumo kliniką pas Miežėnianę. Lytinių hormonų tyrimai: FSH ir LR - norma, Prolaktinas - padidėjęs. Miežėnienė skiria bromkriptiną, liepia baigti gydytis makšties bacilas ir siūlo darytis gimdos nuotrauką.
Ką gi dabar meldžiuosi, kad nebebūtų likę tų bjaurybių chlamidijų ir kitų zarazų, reikės dar pasidaryti gimdos kaklelio pasėlį ir, jei viskas gerai, tai balandį darysiu gimdos nuotrauką. Tikiuosi, kad ji bus gera, o sureguliavus prolaktina pavyks
Visoms sėkmė! ir svajonių išsipildymo
Mergaitės, jūs tikriausiai nieko prieš jei pas jus pabus ir tėtukas. Nu tiksliau norintis juo tapti, jau 5metus...Istorija kaip ir visų gana banali bet psichologiškai skausminga: 7,5 bendro gyvenimo -žmona viskas tvarkoje:diagnostinė laparoskoija teigiama, visi hormonai tvarkoje, testas po sueities teigiamas. Nu trumpai tariant viskas gerai, gydytojai nieko nerado prie ko prisikabint. Maniškiai vyrukai irgi gerai kruta- normos ribose. Kalnai stimuliuojančių, vitaminų, kitokios chemijos -keturios inseminacijos, viena dviguba tačiau nieko. Atsibodo varstyti medikų duris-begalė pinigų, priežasties nėra. Gerai, kad psichologiškai nusiraminom, nes kaip ir visiems čia esantiems ir ašaros, ir viltingas laukimas bei skaudūs nusyvylimai. Tik skaudūs tie pažįstamų klausimai: tai kodėl dar nėra mažiukų?
QUOTE(tėtukas @ 2005 03 14, 21:08)
Mergaitės, jūs tikriausiai nieko prieš jei pas jus pabus ir tėtukas. Nu tiksliau norintis juo tapti, jau 5metus...Istorija kaip ir visų gana banali bet psichologiškai skausminga: 7,5 bendro gyvenimo -žmona viskas tvarkoje:diagnostinė laparoskoija teigiama, visi hormonai tvarkoje, testas po sueities teigiamas. Nu trumpai tariant viskas gerai, gydytojai nieko nerado prie ko prisikabint. Maniškiai vyrukai irgi gerai kruta- normos ribose. Kalnai stimuliuojančių, vitaminų, kitokios chemijos -keturios inseminacijos, viena dviguba tačiau nieko. Atsibodo varstyti medikų duris-begalė pinigų, priežasties nėra. Gerai, kad psichologiškai nusiraminom, nes kaip ir visiems čia esantiems ir ašaros, ir viltingas laukimas bei skaudūs nusyvylimai. Tik skaudūs tie pažįstamų klausimai: tai kodėl dar nėra mažiukų?
reikia IVF-ą bandyti, gal kas paaiškės. Sėkmės tolimesniuose bandymuose.
QUOTE(tėtukas @ 2005 03 14, 21:08)
Tik skaudūs tie pažįstamų klausimai: tai kodėl dar nėra mažiukų?
Sveikas, tėtuk
mums šitie klausimėliai irgi ne vieną kraujo lašą išgėrę
gal tikrai jums padėtų IVF. Gal pamatytų, kad storos kiaušialąsčių sienelės dėl ko ir negali įvykti natūralus apvaisinimas, o tai išsprendžia ICSI.
nes kito varianto, be IVF, nelabai ir yra ko gero.
sėkmės
tėtukas sveikas prisijungęs
merginos, gerai, kad ir vyrukas bus ju nuomonė irgi reikalinga
merginos, gerai, kad ir vyrukas bus ju nuomonė irgi reikalinga
QUOTE(tėtukas @ 2005 03 14, 21:08)
Tik skaudūs tie pažįstamų klausimai: tai kodėl dar nėra mažiukų?
vat būtent net , as taip jau ir drauges nebetenku, ji vis klausia ir klausia, o tie jos klausimai man kaip peilis per širdį
QUOTE(dolė @ 2005 03 14, 22:33)
vat būtent net , as taip jau ir drauges nebetenku, ji vis klausia ir klausia, o tie jos klausimai man kaip peilis per širdį
Nekokia ta tavo drauge,jei tau lenda i akis su tokiais klausimais.Gal ji nori,kad tu jai papasakotum kas per problemos del vaiku.Bet jei ji nera tikrai gera tavo drauge(bent man taip atrodo),nieko tu jai neaiskink.Tikra drauge ir taip suprastu.