As jau irgi tikiu likimo pirstais, kurie delioja musu gyvenima sava mozaikos schema.
O Tu saunuole, stiprybes ir nuostabiausio kudikelio
saltanose, be zodziu.
As jau irgi tikiu likimo pirstais, kurie delioja musu gyvenima sava mozaikos schema.
O Tu saunuole, stiprybes ir nuostabiausio kudikelio
As jau irgi tikiu likimo pirstais, kurie delioja musu gyvenima sava mozaikos schema.
O Tu saunuole, stiprybes ir nuostabiausio kudikelio
Perskaičius visas šias graudžias istorijas - susimasčiau, ka tenka iškentėti moteriai, kad namie bėgiotų mažas džiaugsmelis. O kiek yra moterų, kurios neturi kur gyventi, nenori tu vaikų, darosi abortus ir po jų vėl sėkmingai gimdo. Ir kur teisybė.
Mes su vyru taip pat negalėjom susilaukti atžalėlės, bet tos kalbos, kad ir po 10 metų žmonės susilaukia vaikų, anęs nestabdė kitam žingsniui. O jei ir po 10 metu nesusilauksiu. Tai dėl ko gyventi ir dirbti....
Ir štai jau metai laiko mes auginam įsūnį. Esu laiminga ir jaučiuosi tikra mama. Jis man tikresnis nei tikras ...........
Mes su vyru taip pat negalėjom susilaukti atžalėlės, bet tos kalbos, kad ir po 10 metų žmonės susilaukia vaikų, anęs nestabdė kitam žingsniui. O jei ir po 10 metu nesusilauksiu. Tai dėl ko gyventi ir dirbti....
Ir štai jau metai laiko mes auginam įsūnį. Esu laiminga ir jaučiuosi tikra mama. Jis man tikresnis nei tikras ...........
| QUOTE (Rasma @ 2004 04 11, 19:41) |
Visoms linkiu stiprybės ir vilties. Tai šimtąkart efektyviau už vaistus ir gyd. Yra vienas Dievas ir Jis - ne jūsų gyd., kuris galbūt šiandien jums pasakė baisią diagnozę ar liepė taupyti dirbt. apvaisinimui. Gydytis svarbu, bet ne mažiau svarbu stipriai mylėti, laukti ir svajoti apsikabinus artimus žmones, žinokit, kada nors išauš graži diena ir viskas bus gerai. Linkiu Jums iš visos širdies, būsimos mamos  |
Kaip šaunu, kad yra bendraminčių ir bendrais vargais sujungtų merginų. Ačiū!!!
Visoms linkiu gražių švenčių ir svajonių išsipildymo!
Noriu papasakoti savo istorija.Kai guledama ligonineje del gresiancio persileidimo suzinojau,kad nepavyko issaugoti jau antro is eiles nestumo,gailiai prazliumbiau visa vakara,kol nusikamavusi uzmigau.Susapnavau savo mociute gulincia karste,aprengta zaliomis ikapemis.Ji ziurejo i mane taip idemiai,lyg kazka noretu pasakyti.Idomiausia,kad ta mociute mire 3 metams anksciau pries man gimstant.Bet zinojau,kad tai buvo butent ji,ta mociute,kurios gyvos niekada nepazinojau!Staiga pabudau.laikrodis rode 6 ryto.
Grizus namiskiu paklausiau,kokios spalvos ikapemis buvo pasarvota mano mociute.Ir kaip nustebau,kai pasake,kad zaliomis!O juk zalia spalva simbolizuoja vilti.Tad reikia laukti ir tiketi stebuklu.
Grizus namiskiu paklausiau,kokios spalvos ikapemis buvo pasarvota mano mociute.Ir kaip nustebau,kai pasake,kad zaliomis!O juk zalia spalva simbolizuoja vilti.Tad reikia laukti ir tiketi stebuklu.
Saltanose, beveik lygiai tokia pacia istorija perskaiciau sio menesio "Mazylio" zurnale. Skirtumas tik tas, kad ta pora mazylio lauke 13 metu. Priezasciu nepastojimui nerado. Pastojo, iskart po tevo mirties. Gydytoja sake, kad kartais organizmui reikia kokio didelio sukretimo, kad jis "persiprogramuotu".
Gal ir pasikartosiu, bet norisi papasakot. Siek tiek pazystam viena seima (pazystamu pazystami
), kuri 10 metu nesulauke savo vaikelio. Kai isivaikino vaikuti, atsipalaidavo ir... kita menesi pastojo...
Gal ir pasikartosiu, bet norisi papasakot. Siek tiek pazystam viena seima (pazystamu pazystami
), kuri 10 metu nesulauke savo vaikelio. Kai isivaikino vaikuti, atsipalaidavo ir... kita menesi pastojo...
As ir zinau atveji, kaip tik isivaikine 3 vaikiukus iskart susilauke dvynuku
Kazkaip vengiau iki siol jusu skyrelio, net negaleciau tiksliai pasakyti kodel
Siandien rodyta Mikutaviciaus laida viska atgaivino
Bet mano istorija su gera pabaiga, auginame du nuostabius vaikucius, ir kada nors labai noreciau tureti trecia 
Kazkodel nuo tada, kai pradejau save suvokti kaip moteri ir suprasti, kad noresiu tureti vaiku, galvojau, kad gali nesisekti. Nezinau, ar tai nuojauta, ar dar kas, nes jokiu apciuopiamu problemu neturejau. Kaip ir visoms paskaudedavo, ciklas nelabai reguliarus buvo. Su vyru susituokeme 1998m., man buvo 19, jam 29. Po dvieju metu vaziuojant masina is eilinio pabuvimo gamtoje atsisukau i vyra ir pasakiau, kad labai noreciau, jog ant galines sedynes sedetu musu vaikas. Tiesiog taip pajauciau.
Praejo metai - ir nieko. Labai bijojau blogiausio, kad nebuciau beviltiska, jauciau, kad problema manyje. Dirbtiniam apvaisinimui tikrai nebutume surinke pinigeliu. Prasidejo nelengvi metai, susiradome gyd. Miezeniene. Po to seke virtine tyr. Abu gydemes berods chlamidijas, eme paselius. Tyre vyro sperma. Cia viskas tvarkoj. Mano hormonai - tvarkoj. Gimdos nuotrauka - uzake abu kiausintakiai. Operacija - nezinau kodel ne laporoskopija. Galbut dar kazkas buvo, nes pasirasiau popieriu, kad sutinku, kad esant reikalui gali buti pasalinta kiauside. Reabilitacija sanatorijoj. Menuo, kitas - nieko. Vel pas gyd. siulo laporaoskopija. Nesutinku, sakau dar palauksiu, o gal. Israso Clostilbegito. Dar menuo - kruva nestumo testu - nieko. Puolu depresijon, paskui suimu save i rankas ir nusprendziu daugiau
nebesinervinti. Pradedu rupintis savo dvasine pusiausvyra, einu pas psichologa, ir...pamirstu. Dar menuo - nesusergu, griztu is pokalbio del darbo, pakeliui i vaistine, ir ...dvi juosteles. Greit i Vilniu pas gyd. - nemato, gal nera? Tiriuosi hormonus- nestumas trys sav. skambinu gyd. - gali buti negimdinis. Kaip istverti sav., kai visi ruosiasi Kaledom. Isgyvenu baisiausia sav. savo gyvenime. Pries pat Naujuosius vel pas gyd. - pilvelyje mazas juodas taskiukas 6 sav., musu drieziukas, gimes 2001m. rugpjuti.
Net dabar rasant sirdis dauzosi ir rankos prakaituoja, jau sianakt nemiegosiu.
Kai pirmajam buvo pusantru, pradejom planuoti antra, nors buvau susitaikiusi su mintim, kad gal ir nebus, 2003m. spali gime dukryte.
Nera mano istorija isskirtine, tiesiog norejau papasakoti ir parodyti, kad reikia tiketis. As jus visas labai gerai suprantu ir palaikau
Visoms sekmes, jusu leliukai laukia jusu kazkur ten ir nekantrauja su jumis susipazinti
Nežinojau prie kokios temos priskirti savo išgyvenimus, tai rašau čia. Taip sakant tęsiu savo nevaisingumo istoriją
Gal dar atmenat, pernai dariausi 3 stimuliacijas - rezultatų 0. Tuomet, jau beje ne pirmą kartą, prireikė pailsinti galvelę, todėl per vasarėlę ilsėjomės ir vaikučių problemą stengėmės pamiršti. Poilsis išsitęsė iki šio rudens pabaigos, kai pagaliau vėl prisiruošėm kibti į darbus. Vėl pakartotiniai tyrimai, tinkamo ciklo laukimas ir švetiniu laikotarpiu turėjo įvykti pirmoji mano IUI. Deja, peršalau, pakilo temperatūra, IUI atidėta (sakykim gavosi 4 stimuliacija, nes hormonai tvarkingai suvartoti - rezultatų 0). Ciklas per paskutinį pusmetį išprotėjo, visada buvęs reguliarus, dabar jis pradėjo svyruoti nuo 25 iki 36 dienų, niekada nežinau kada laukti. Šalia viso šito, praėjusį ketvirtadienį kaklo srityje apčiuopiau didžiulį guzą. Persigandau, nubėgau pas šeimos gydytoją, iš jos pas endokrinologą, kuris padaręs skydliaukės echoskopą sudaro daug didžiulių cistų ir mazgų. Padarė punkciją, parą laiko laukiau atsakymų, tikėdamasi, kad tai nebus vėžys. Ačiū Dievui, ląstelės gerybinės, bet skydliaukę siūlo šalinti, nes vėliau galima ir nepastebėti, jei skydliaukėje atsiradę dariniai pradėtų pyktybėti. Didelė tikimybė, kad visus šiuos darinius (ar bent jau jų išvešėjimą) paskatino stimuliacijos.
Tiesa, aš apsilankiau ir pas gydytoją - homeopatę. Atsimenu, prieš kelis metus, ištyrusi folio metodu, ji sakė, kad yra nežymių nukrypimų hormoninėje sistemoje. Tuo tarpu šiandieniniai tyrimai rodo visišką hormonų disbalansą.
Jaučiuosi klaikiai nestabiliai, nepasitikiu niekuo, atrodo, kad nusigydžiau galutinai
Šitiek metų niekas nerado, kas yra blogai. O štai dabar tai jau tikrai blogai, ir priežastys išlindo. Atrodo, kad IUI nukeliamos į nežinau kada, nes tiek endokrinologas, tiek ir ginekologai dabar jau siūlo gydytis skydliaukės sutrikimus. Kur gi jie buvo anksčiau?????
Toks šiuo metu mano istorijos tęsinys.
Gal dar atmenat, pernai dariausi 3 stimuliacijas - rezultatų 0. Tuomet, jau beje ne pirmą kartą, prireikė pailsinti galvelę, todėl per vasarėlę ilsėjomės ir vaikučių problemą stengėmės pamiršti. Poilsis išsitęsė iki šio rudens pabaigos, kai pagaliau vėl prisiruošėm kibti į darbus. Vėl pakartotiniai tyrimai, tinkamo ciklo laukimas ir švetiniu laikotarpiu turėjo įvykti pirmoji mano IUI. Deja, peršalau, pakilo temperatūra, IUI atidėta (sakykim gavosi 4 stimuliacija, nes hormonai tvarkingai suvartoti - rezultatų 0). Ciklas per paskutinį pusmetį išprotėjo, visada buvęs reguliarus, dabar jis pradėjo svyruoti nuo 25 iki 36 dienų, niekada nežinau kada laukti. Šalia viso šito, praėjusį ketvirtadienį kaklo srityje apčiuopiau didžiulį guzą. Persigandau, nubėgau pas šeimos gydytoją, iš jos pas endokrinologą, kuris padaręs skydliaukės echoskopą sudaro daug didžiulių cistų ir mazgų. Padarė punkciją, parą laiko laukiau atsakymų, tikėdamasi, kad tai nebus vėžys. Ačiū Dievui, ląstelės gerybinės, bet skydliaukę siūlo šalinti, nes vėliau galima ir nepastebėti, jei skydliaukėje atsiradę dariniai pradėtų pyktybėti. Didelė tikimybė, kad visus šiuos darinius (ar bent jau jų išvešėjimą) paskatino stimuliacijos.
Tiesa, aš apsilankiau ir pas gydytoją - homeopatę. Atsimenu, prieš kelis metus, ištyrusi folio metodu, ji sakė, kad yra nežymių nukrypimų hormoninėje sistemoje. Tuo tarpu šiandieniniai tyrimai rodo visišką hormonų disbalansą.
Jaučiuosi klaikiai nestabiliai, nepasitikiu niekuo, atrodo, kad nusigydžiau galutinai
Šitiek metų niekas nerado, kas yra blogai. O štai dabar tai jau tikrai blogai, ir priežastys išlindo. Atrodo, kad IUI nukeliamos į nežinau kada, nes tiek endokrinologas, tiek ir ginekologai dabar jau siūlo gydytis skydliaukės sutrikimus. Kur gi jie buvo anksčiau?????
Toks šiuo metu mano istorijos tęsinys.
Toks šiuo metu mano istorijos tęsinys.
[/quote]
Impresion, labai užjaučiu. Liūdna perskaičius Tavo naujienas, bet pasistenk nenusiminti. Mano draugei išoperavo skydliaukę, o turi du leliukus. Mano sesuo turi mergaitę, o skydliaukės hormonai nuo pat ankstyvos jaunystės blogi. Pastoviai vartoja vaistus. Viltės sesei prie gal kokį pusmetį išpjovė ...
Gal čia ne pasaulio pabaiga, susitvarkysi, o paskui pasipils leliukai.
[/quote]
Impresion, labai užjaučiu. Liūdna perskaičius Tavo naujienas, bet pasistenk nenusiminti. Mano draugei išoperavo skydliaukę, o turi du leliukus. Mano sesuo turi mergaitę, o skydliaukės hormonai nuo pat ankstyvos jaunystės blogi. Pastoviai vartoja vaistus. Viltės sesei prie gal kokį pusmetį išpjovė ...
Gal čia ne pasaulio pabaiga, susitvarkysi, o paskui pasipils leliukai.
Man kažkodėl atrodo, kad tau, Impression, jau buvo su skydliauke nelabai gerai, tik gydytojai (nevaisingumo) skydliaukės netikrino, o visos stimuliacijso išprovokavo ligos paūmėjimą. Tirai labai užjaučiu...Įsivaizduoju, kaip tau pikta ir skaudu...Bet gal būtent išsigydžius skydliaukę ir atkeliaus tavo mažutėlis.
Nežinau, merginos, galit mane užmėtyti akmenimis, bet man pastaruoju metu labai padeda minčių ir veiklos nukreipimas kitų žmonių labui....Taip...žinau...žinau...jau turiu sūnų......
Nežinau, merginos, galit mane užmėtyti akmenimis, bet man pastaruoju metu labai padeda minčių ir veiklos nukreipimas kitų žmonių labui....Taip...žinau...žinau...jau turiu sūnų......
QUOTE(Daiva @ 2005 01 11, 22:21)
Man kažkodėl atrodo, kad tau, Impression, jau buvo su skydliauke nelabai gerai, tik gydytojai (nevaisingumo) skydliaukės netikrino
Tame ir kampas, kad darė skydliaukės hormoninius tyrimus 2 kartus, tuos, kurie turi įtakos reprodukcinės sistemos veiklai. Abu kartus man gydytojai tvirtino, kad viskas OK. O dabar, draugas Kazanavičius teigia, kad jau seniai reikėjo skydliaukės problemas spręsti.
Ech, man tiesiog atrodo, kad niekas nesiteikia žiūrėti į žmogų kaip į visumą; visi nagrinėja tik savo siaurą sritį, per daug nesigilindami į kitas. Pyktis ima ant visų "specialistų". Per šituos pusketvirtų metų naudos jokios, tik didelis minusas
Anyway, ačiū už palaikymą. Galbūt čia ir bus mano "pradžios" taškas. Juk visur reikia įžiūrėti šviesiąją pusę, ane?
