Mano istorija: tyrimai, gydymas

#49
Sveiki,
rasau pirma karta. Mano istorija kazkiek panasi i Jusu visu cia laukianciu gandro. Mes laukiame jau lygiai tris metus. Taciau neprarandame vilties. Kaip ir tikslios nepastojimo priezasties nezinau, nes lyg ir viskas gerai: tiek su vyro sperma tiek ir pas mane. Taciau pirmas gydytojas pasake , kad vyro sperma neprateka pro gimdos kakleli ir kad visi spermatozoidai zuva net nepasiekus gimdos. Taciau dabartinis gydytojas sako , kad si teorija neirodyta, ir kad tai jau pasenes metodas. Taciau ta mintis vis vien neapleidzia musu ir kazkaip jau naturaliai pastoti nebesitiki. Jau puse metu vartoju skatinamuosius, o dabar si menesi atlikta ir inseminacija. Taip kad tikiu ir laukiu. Gi nieko daugiau nelieka.
Aciu, kad isklauset smile.gif
Atsakyti
#50
Turiu pasakyti, kad pesimizmas blogas patarejas.Cinizmas,nepasitikejimas irgi mums ne patarejai.Kaip norit taip galvokit,bet as tikiu kad atsitinka stebuklu clap.gif Ir cia ne tik tokiu musu ligoniu sveikimo paslaptis bet apskritai visu ligoniu isgijimo paslaptis-tikejimas smartass.gif.Taip kiekviena is musu turi teise tiketis skirtingais budais.Gali labai tiketi kad pades gydytojai-ras priezasti.Gali labai tiketi,kad ivyks stebuklas ir tu pastosi.Teise rinktis wink.gif
Atsakyti
#51

Sveikutes. Noriu ir as papasakoti savo istorija.

Menesines mano niekada nebuvo labai reguliarios. Pradejau studijuoti, tada issireguliavo visiskai - uzsitese. Gydytoja diagnozavo ovuliacinius kraujavimus. Sake, kad tai normalu. Tam kartui viskas susitvarke savaime. Po to seke daug kartu folikulines cistos, kurias sunaikindavo KT. Bet ciklas vistiek reguliarus nebuvo. Vel pradejo varginti tie ovuliaciniai kraujavimai. Kreipiausi i rimtesnius specialistus, nei apylinkes ginekologe. Ta diagnoze patvirtino ir liepe nekelt bangu, nes tokia mano fiziologija - pastosiu ir isnesiosiu. Sako, jei nori atsikratyt tu krujavimu - prasom KT. Geriau 6 menesius Mercilona. Tai tik po to paaiskejo, kad hormonu doze jame man buvo per maza. Nutraukus, 1 cikla ovuliacija vyko, o pot to viskas uzsirauke. Vel teplioja kraujuoja be tvarkos. Siuo metu gydausi pas Miezeniene. Ta bure apie ovuliacinius kraujavimus irgi, bet vat nemate geltonkunio. Dabar buria apie progesterono deficita. Bet menesines eilini karta uzsitese. Dabar nezino ka burti, tai buria is kavos tirsciu....esu pasimetime ir kryzkeleje ka daryti...ir tik dabar po tiekos stumdymu pradeta garsiai sneketi, kad be gydytoju pagalbos as gandru nesulauksiu sad.gif
Atsakyti
#52
Perskaicius viasas sias istorijas pasidaro tail baisu, kiek vis delto musu nelaimeliu yra daug sad.gif Mano istorija irgi tokia pati kaip ir daugelis is cia parasytu. Pries tris metus nuejus pas ginekologe eiliniam pasitikrinimiui, isgirdau pasiulyma matuotis BT, seip profilaktiskai, gydytoja tik pasake, kad mano amziui (o tai buvo 24) jau laikas susimastyti apie vaikeli. Man tai pasirode juokinga, nes nebuvo nei kaip nei su kuo ta vaikeli daryti smile.gif Bet matuojant BT as supratau kad pas mane kazkas yra negerai, nes temperatura kaip reikia nepakildavo. As del to metus laiko nesirupinau. Su darugu sukurem seima, ir nusprendem ja gausinti, ir aisku pastangos be rezultatu. Po triju men. "darbeliu" as nuejau pas gydytojus del savo bedos, ir is visu isgirdau, kad mano stazas dar mazas ir nera ko pergyventi. Buvo vel pasiulyta matuoti BT ir nesinervuoti. BT aiskiai man rode kad pas mane nevyksta ovuliacija, ir del to as ir toliau atakavau gydymo istaigas. Man buvo atlikti kraujo, hormonu, ivairiausiu tepineliu tyrimai, istyrem vyro sperma, rezultatai ne patys geriausi, bet pastot galima, taip teikdavo daktarai, ir liepdavo vis neskubeti:) Buvo padaryta kiausintakiu nuotrauka, pasirode vienas nepratakus, pasiryzau laporoskopijai. Su kaiusintakiais pas mane viskas tvarkoj, tik buvo surasti endometeriozes zidineliai. Juos pasalinus, pastojimui kliuciu kaip ir neliko, bet ovuliacija vis vien nevyko. Gydytoja pasiule stimuliuot ovuliacija Serofenu ir Ovitrele, kad folikulas subrestu iki reikiamo dydzio. Ir ka, is pirmo karto rezultatas teigiamas. valio! tik gaila, kad tai truko tik 6sav. As persileidau, "graziai", be abrazijos, tik velniska tustuma paliko.
Pikta, kad vel kryziaus kelius per ligonines teks eiti, tai turbut nevaisinguma 10 kartu padidina. Ir labiausiai nervina tai, kad visi liepa neskubeti, nes laiko tai yra, tik kad va jie ne savo laika skaiciuoja.
Atsakyti
#53
Sveikos mielosios,
Skaitau jusu istorijas ir graudu darosi, bet Jus dar turite vilti. O as sad.gif .
Mano nepastojimo stazas visas beves, esamas ir busimas gyvenimas. Mano nevaisingumo priezastis genetine, igimta. 12 m. man atliko kazkokia tai operacija, o kad negalesiu tureti vaiku suzinojau 13 m. Ta diena verkiau kartu su ginekologe. Nuostabus zmogus yra mergaiciu ginekologe J. Kieislyte. Ta diena bandziau nusizudyti. Vos nepalindau po sunkvezimiu, bet sunkvezimis apvaziavo. Pykau ant viso pasaulio. Nekenciau visu, o labiausiai Dievo. Bet pyktis ir neapykanta man nepriimtinas jausmas, tad pradejau su sia beda susigyventi. Su sia gyvenimo tiesa gyvenu jau daugiau nei 10m. Kai zinau kad niekada, jokio stebuklo deka nebus mazo kleckiuko, kazkaip susitaikai ir netaip skauda. Men nera skaudu ziureti i nescias moteris, nera skaudu stebeti zaidzianciu vaiku. Man malonu ir gera kad yra pasaulyje laimingu zmoniu. As esu laiminga clap.gif thumbup.gif clap_1.gif . As sveika, as galiu mokintis, dirbti. Ir galiausiai as turiu nuostabu zmogu. Siu metu rugpjucio 14 d. as isteku. mano mylimasis zino sia istorija jau 2,5 m. Tada kartu verkeme. O dabar planuojame savo ateiti. po keliu metu zadame isivaikinti maza musu kletskiuta. Ir Jis bus musu, pats tikriausias musu vaikas.
Mielosios, stiprybes Jums. Iskeltite galvas ir i prieki.
biggrin.gif
Atsakyti
#54
Sveikos, nutariau ir aš pasidalinti savo istorija smile.gif
Ištekėjau 22, vyrui buvo 26. Pradžioj skraidėm kaip drugeliai, tvarkėmės mokslus, buitį, gyvenom savo malonumui ir užjautėm draugus turinčius vaikų. Saugotis nustojom po dvejų vedybinių metų, tačiau vaikų dar nenorėjom (stengdavomės mylėtis per nevaisingas dienas ir manėm, jei pražiopsosim, tai pražiopsosim), spaudimas buvo iš tėvų pusės, tad nutarėm - kaip Dievas duos. Dar po metų tokio žaidimo nutarėm į jokias dienas nekreipt dėmesio ir mylėtis kada tik norim be jokių apsaugų, tačiau vaikų dar labai nelaukėm. Po 4 bendro gyvenimo metų sunerimom, nutarėm, kad aš turiu kreiptis į gydytoją. Rekomendavo Klinikose laparoskopijų specę. Tad tiesiu taikiniu pas ją. Pirmiausia man nustatė clamidiozę. Gydėmės abu, išsigydėm po antro kurso vaistų. Tada iškart buvo nustatyta laparaskopijos data. Išvada - kiaušidės pilnai praeinamos, yra keli endometriozės židinukai. Liepė bandyti dar metus. Bandėm - nepavyko. Tuomet ištyrėm vyrą - sperma nelabai kokybiška, gėrė ilgai ir daug vaistų ir vitaminų. Man jau 28, vyrui 32. Nutarėm užsiimti rimtai, jei reikia, net ir dirbtinį apvaisinimą, tiesiog pasiryžom žūt būt susilaukti vaikelio. Pradėjau lankytis pas vieną gydytoją. Pasidariau hormonų tyrimus, šiek tiek padidėjęs prolaktinas, bet šiaip viskas gerai. Taigi, gydytoja nutarė mane tirti - žiūrėti ar bręsta folikulas. Du mėnesius 5 dienos prieš mėnesines rytais pas ją važinėdavau, o ji echoskopu žiūrėdavo ar bręsta. Pirmą mėnesį nesubrendo. Antrą pasakė, kad subrendo, bet nesprogo, vėlaiu sulaukiau mėnesinių, bet labai negausių. Trečią mėnesį apsilankius pas gydytoją ji pasakė, kad aš laukiuosi.
Kadangi antrą mėnesį (kai pastojau) pas gydytoją buvau ketvirtadienį, o sekantis apsilankymas buvo pirmadienį, tai matyt, per tas kelias dienas kiaušinėlis subrendo, apsivaisino ir pradėjo formuotis geltonkūnis. Gydytoja pamanė, kad tai vis tas pats nesprogęs kiaušinėlis.

Tokia ta mano istorija su laiminga pabaiga. Vaikelio susilaukiau būdama 29.
Noriu pasakyti, kad per visus šiuos 7 metus tik 2 kartus pirkau testą ir abu kartus tada kai jau buvau pastojus (antrasis- patvirtinimui). Niekad neleidau sau graužtis ir pergyventi, viską priėmiau kaip savaime suprantamą dalyką ir tikėjau, abu su vyru tiesiog buvom įsitikinę, kad mes turėsim savo vaikelį. tiesiog visad galvojom, jei niekas nepadės, darysim dirbtinį apvaisinimą ir šventai tikėjom. Aišku, kartais apimdavo silpnumo akimirkos, net ir ašarą esu nubraukusi sulaukusi tų dienų, bet neleidau sau nukabinti nosies. Žinoma,matavausi ir BT, gėriau visokias žolytes. Tiesa, prieš pat pastojant (prieš mėnesį) abu su vyru pradėjom gerti Noni sultis, sako, kad jos stebuklingos, sutvarko visą organizmą ir poveikis pasireiškia po mėnesio. Būtent po mėnesio pastojau, nežinau ar sutapimas ar ne rolleyes.gif Gėriau tas sultis visą nėštumą ir nėštumas buvo lengvas.

Gavosi labai ilga istorija. Noriu jum palinkėti stiprybės, ištvermės ir, svarbiausia, tikėjimo. Labai jus palaikau ir tikiu, kad kiekvienos kūdikėlis tiesiog laukia palankiausios progos pas jus apsigyventi. Sėkmės heart.gif
Atsakyti
#55
Bijau pasirodyti nekorektiska ir iskaudinti... Sypsena, o tau pasalinio gimda? Kiausides? Ar esi "blogos" chromosomos nesiotoja? Kazkaip daugiau neisivaizuoju absoliutaus nevaisingumo priezasciu.

Miau
Atsakyti
#56
QUOTE (Mew @ 2004 07 29, 11:02)
Bijau pasirodyti nekorektiska ir iskaudinti... Sypsena, o tau pasalinio gimda? Kiausides? Ar esi "blogos" chromosomos nesiotoja? Kazkaip daugiau neisivaizuoju absoliutaus nevaisingumo priezasciu.

Miau

Smalsumas huh.gif Is ties tai as iki galo nesu issiaiskinus, kadangi tai ir skaudu ir istiesu tai nereikalinga ir nieko nekeicia, as manau. Kam save skaudinti ir paskui galvoti as tokia ar kitokia. Faktas yra faktas. Tai patvirtino respublikinis daktaru konsiliumas, is ties nenoriu gilintis. Bet tai genetika, tai turbut del chromosomu.
Is ties as esu laiminga del simto kitu dalyku. Ir kam sau gadinti nervus, einant knisantis kodel tai ivyko. As gyvenu pilnaverti gyvenima tongue.gif . Duok |Dieve, kad visos butu tokios laimingos kaip as clap.gif
Atsakyti
#57
Ely, o kur galima isigyti situ Noni sulciu?
Atsakyti
#58
kazkaip laiminga pabaiga turi daug istoriju. Deja, istorijos, kai yra problemos su kaisintakiais, arba nesibaigia arba baigiasi nekaip sad.gif Labai liudna.
Tik viena kita laiminga. Ir tai kazkiek guodzia.
Sorry uz pesimizma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hanza: 29 liepos 2004 - 12:47
#59
QUOTE (Šypsena @ 2004 07 29, 10:30)

Smalsumas huh.gif Is ties tai as iki galo nesu issiaiskinus, kadangi tai ir skaudu ir istiesu tai nereikalinga ir nieko nekeicia, as manau. Kam save skaudinti ir paskui galvoti as tokia ar kitokia. Faktas yra faktas. Tai patvirtino respublikinis daktaru konsiliumas, is ties nenoriu gilintis. Bet tai genetika, tai turbut del chromosomu.
Is ties as esu laiminga del simto kitu dalyku. Ir kam sau gadinti nervus, einant knisantis kodel tai ivyko. As gyvenu pilnaverti gyvenima tongue.gif . Duok |Dieve, kad visos butu tokios laimingos kaip as clap.gif

Sorry. Neklausinesiu daugiau - dar syki uzjauciu.
Tiesiog medicina nestovi vietoje - todel ir paklausiau.

Miau
Atsakyti
#60
Tikrai mano tas pats klausimas-kas per NONI sultys?
Atsakyti