| QUOTE (Eaglet @ 2004 04 10, 21:49) |
| Man 32m; 2000m pirmas persileidimas 8 savaiciu; 2001m antras persileidimas 6 savaiciu; nepastoju 3 m.; Su vyru mes jau desimtmetis kaip gyvenam. Bet kol vaiku neplanavom, vedybos nebuvo svarbios. Iskart po vestuviu Tas planas. Pavyko iskart - is pirmo suplanuoto karto, bet po 8 sav.persileidimas. Jokiu tyrimu nieks nesiule darytis. Siule pailseti pusmeti. Taip ir padariau. Po metu vel bandymas - vel pavyko iskart, kai tik sumaniau....Vel persileidimas po 6 sav. Uzdegimu, infekciju nebuvo, priezastis neaiski. Chlamidiju tyrimo nekartojau, nes pries keleta metu buvom pasidare. Spermos tyrimas geras. Citomegalo ir toksoplasmozes tyrimai geri. Genetinis tyrimas - kariotipo - geras. Taigi objektyviu priezasciu nera. Siuloma pastoti ir tada tirtis. Ilsiuosi tuos rekomenduojamus 6 men. Toliau 'dirbam' issijuose. Bet pastojimo nera. Metus nieko nedarau: bandau atsipalaiduoti. Bandau sekdama ir nesekdama vaisingas dienu. Nepadeda. Po metu pirmakart gyvenime matuojuosi BT 4 men saziningai- kiekv.diena. Su rezultatais pas gydytoja. Jos manymu - nera ovuliacijos. Duphastonas. BT panasi. Dviguba doze duph. Tas pats rezultatas...Kita gydytoja - ta pati temperatura, bet ovuliacija vyksta jos manymu. FSH ir LH tyrimas - normoj. Gimdos nuotrauka. Gimda dvirage. Desinys kiausintakis su kliutimis. Desinej pusej yra saaugu.Desine kiauside 'policistine'?! Kaire puse ideali. Siulo laparoskopija. Kita gydytoja. Siulo isbandyti visas stimuliacijas ir tik tada laparskopija. Abejoju... |
Pastojimas trecias
sviezios naujienos: nestumo testas tik is trecio karto parode nestuma, subjektyviu nestumo pozymiu jokiu
Objektyvi - menesiniu nera 
Poryt begu pas gydytoja
| QUOTE (Eaglet @ 2004 04 26, 08:46) | ||
Pastojimas trecias sviezios naujienos: nestumo testas tik is trecio karto parode nestuma, subjektyviu nestumo pozymiu jokiu Objektyvi - menesiniu nera Poryt begu pas gydytoja |
Sveikinu
Na pagaliau 
Man 32. Nepastojimo stazas- 7 metai.
Po pusantru metu nesekmingu bandymu pastot kreipiausi i savo poliklinikos ginekologe Antakalnyje ir taip 1999 m. pradejau savo zygius. Jau pries eidama pas gyd. buvau pradejusi matuot BT. Pirmus 3 menesius buvo skirta vitaminai A,E, B1 bei dar kazkuris is B vitaminu(nepamenu)+ alijosius. Daugiau jokiu tyrimu
Situacijai nepakitus, paskyre gert Klostilbegit 2 ciklus. Kol ji vartojau nebuvo jokios apziuros, echoskopijos ir pan. Situacija siek tiek pagerejo, BT kreives "pagrazejo", taciau viskas be rezultatu. Padare echoskopija- viskas normos ribose. Tuomet buvo paskirtas tyrimas vyrui- viskas irgi normos ribose, o tada, sugaisusi poliklinikoj begale laiko, jau gavau siuntima pas gyd. Klima i seimos planavimo centra, kur viskas vyko labai greit- pirmiausia atliko keliu I ciklo hormonu tyrima - viskas normoj, tada seke gimdos nuotrauka, kuri parode, kad vienas kiausintakis visiskai uzakes, kitas vos vos praeinamas. Paskiriama laparoskopija diagnozei patvirtint.
2000 m. vasario men. atliekama laparoskopija, jos metu pasalinamos saaugos, islaisvinami kiausintakiai ir duodami vieneri metai pastojimui, deja , be rezultatu Viska metus nusprendziu nebesiimt jokiu veiksmu , bet dar po kurio laiko vel tesiu zygius.
2001 metu pabaigoj vel kai kuriu hormonu tyrimai(viskas norma), dar padaro gimdos nuotrauka - kiausintakiu situacija kaip ir pries laparoskopija. Vienintelis budas pagerint padeti- mikrochirurgine kiausintakiu operacija.
2002 metais vasario men. guluosi operacijai, kuri trunka kelias valandas, "rekonstruojami" kiausintakiai. Operacija praeina sklandziai, pooperacinis laikotarpis be komplikaciju, kiausintakiai atverti, prognozes teikiancios vilties, duodami 40 proc. pastot naturaliai per 2 metus. Praejus 2 menesiams po operacijos vel padaroma nuotrauka ir situacija visiskai beviltiska- viskas tas pats kaip ir pries laparoskopija ... Po operacijos jau praejo du metai , rezultatu jokiu ir vienintelis budas sulaukt vaiku- dirbtinis apvaisinimas...
Po pusantru metu nesekmingu bandymu pastot kreipiausi i savo poliklinikos ginekologe Antakalnyje ir taip 1999 m. pradejau savo zygius. Jau pries eidama pas gyd. buvau pradejusi matuot BT. Pirmus 3 menesius buvo skirta vitaminai A,E, B1 bei dar kazkuris is B vitaminu(nepamenu)+ alijosius. Daugiau jokiu tyrimu
Situacijai nepakitus, paskyre gert Klostilbegit 2 ciklus. Kol ji vartojau nebuvo jokios apziuros, echoskopijos ir pan. Situacija siek tiek pagerejo, BT kreives "pagrazejo", taciau viskas be rezultatu. Padare echoskopija- viskas normos ribose. Tuomet buvo paskirtas tyrimas vyrui- viskas irgi normos ribose, o tada, sugaisusi poliklinikoj begale laiko, jau gavau siuntima pas gyd. Klima i seimos planavimo centra, kur viskas vyko labai greit- pirmiausia atliko keliu I ciklo hormonu tyrima - viskas normoj, tada seke gimdos nuotrauka, kuri parode, kad vienas kiausintakis visiskai uzakes, kitas vos vos praeinamas. Paskiriama laparoskopija diagnozei patvirtint.2000 m. vasario men. atliekama laparoskopija, jos metu pasalinamos saaugos, islaisvinami kiausintakiai ir duodami vieneri metai pastojimui, deja , be rezultatu
Viska metus nusprendziu nebesiimt jokiu veiksmu , bet dar po kurio laiko vel tesiu zygius.2001 metu pabaigoj vel kai kuriu hormonu tyrimai(viskas norma), dar padaro gimdos nuotrauka - kiausintakiu situacija kaip ir pries laparoskopija. Vienintelis budas pagerint padeti- mikrochirurgine kiausintakiu operacija.
2002 metais vasario men. guluosi operacijai, kuri trunka kelias valandas, "rekonstruojami" kiausintakiai. Operacija praeina sklandziai, pooperacinis laikotarpis be komplikaciju, kiausintakiai atverti, prognozes teikiancios vilties, duodami 40 proc. pastot naturaliai per 2 metus. Praejus 2 menesiams po operacijos vel padaroma nuotrauka ir situacija visiskai beviltiska- viskas tas pats kaip ir pries laparoskopija ...
Po operacijos jau praejo du metai , rezultatu jokiu ir vienintelis budas sulaukt vaiku- dirbtinis apvaisinimas...
Sveikos mergaitės,
Nepykit, bet noriu išsamiai išsilieti.
Nepastoju 6 metai. Man 28 m.
Jau patyriau 2 laparaskopijas, 1 gimdos nuotrauką, išoperuota gimdos kaklelio žaizdelė. Padarytos 6 inseminacijos.(tai per 2 metus)
Viskas prasidėjo jau ankstyvoje jaunystėje. Nuo 17 metų vargino įvairūs gimdos priedų uždegimai. Visą gyvenimą vargau su moterišku galu. Tai skauda, tai peršti... Lankiausi pas Keršulytę Karoliniškių poliklinikoje. Ilgai ja tikėjau, kol viena draugė įtikino paklausyti daugiau daktarų nuomonių, matavome bazalines t. Ištirti hormonai - visi buvo normoje, nors pas mane ryškiai padidėjęs plaukuotumas. Daryti įvairiūs virusinės kilmės tyrimai. Prieš metus kažkur rado ureaplazmą. Labai esu gavusi daug antibiotikų, todėl jeigu ir ką nors galėjau anksčiau turėti - turėjo viską užmušti.
Pirma tyrėme vyrą. Pleskačiauskas - žymusis Žvėryno andrologas- ištyrė, kad truputį mažiau spermatozoidų, bet vaikų turėtų būti. Parašė Oligospermija. Pas jį buvome 3 kartus. Maždaug kas pusmetį ar metus.
Tada pamaniau, kad aš problemų turiu.
Prieš 2 metus pasiryžau - Pirma laparaskopija - Santariškėse - parodė, kad abu kiaušintakiai nepraeinami. Endometriozės židinius uždegino, kiaušintakiai suaugę iš vidaus, nieko neina atverti, su persmaugomis.. Labai verkiau, kentėjau .
Po pusės metų padarė gimdos nuotrauką -Poltevskaja, teigė, kad kontrastas pratekėjo, vadinasi, atsirado viltis, kad kiaušintakiai praeinami. Kaip jus patinka? Kaip vėliau paaiškėjo, nelaiku nupaveikslavo. Tikriausiai pratekėjo per 1 ir išsiliejo į pilvą. (Vėliau komentavo Meškauskienė) Poltevskaja - Žioplė nelaiminga, o teigė, į kaktą bučiavo, kad turėsiu vaikų. Atsirado viltis .
Tada pradėjau ieškoti priežasčių pas vyrą. Vėliau prof. Dainys -žymusis urologas - nusiuntė tirtis vyrą..Atsakymas - Usonienė pamačiusi jo atsakymą , sakė, nėra šansų -lieka tik dirbtinis. Man šokas.
Vistiek nepastojau. Pas Usonienę darėm 3 mėnesius inseminacijas (bet ne iš eilės, po 1 inseminacijos buvo 3-4 mėnesiai pertrauka) - nieko. + Nustato, kad dar blogai veši gleivinė. Tačiau, kai atlikinėjo inseminacijas, ten ištiria spermą. Kai atėjom su vyru, Usonienė sako, nieko nesuprantu, gal ne tą vyrą atsivedei - sperma - normos ribose. Vėl viltis durnių motina- gal pasiseks?
Deja...
Usonienė pasiūlė dar kartą išsioperuoti. Reikia laparaskopijos. Gerai, vėl po pusės metų - operacija. Rezultatas - vienas kiaušintakis nepraeinamas, o kitas - sunkiai praeinamas. Vėl endometriozė atsinaujinusi, vėl uždegino. Usonienė - aišku - reikia dirbtinio apvaisinimo.
Po paskutinės laparaskopijos nuleidau rankas, galvojau pasidarysiu kada dirbtinį. Tačiau jau daugiau girdžiu, kad dirbtiniai apvaisinimai nepavyksta, negu pavyksta. Neturiu jėgų daugiau apie tai galvoti. Susirgau depresija, žiauri nemiga, vos ne savižudybės ir t.t. Užkniso tie besikartojantys uždegimai, nekvalifikuoti gydytojai. Jeigu garsiausi gydytojai gauna skirtingus 3 spermos rezultatus. Arba nežino, kaip tiksliai nustatyti, ar praeinami kiaušintakiai.
Dėl vaikų iš proto ėjau nuo 18 metų. Uždegimai kartojosi, daktarai liepė gimdyti , bet ne - vis mokslai. O dabar...
Pinigų neturiu ir niekada nesutaupysim, nes nerealu šitiek pinigų padėti ir kai tik tokie rezultatai. Bijau net pagalvoti, pasiimti paskolą, atiduoti paskutinius pinigėlius ir nieko.
Prieš 2 savaites išsioperavau gimdos kaklelio žaizdelę. 3 inseminaciją darė ne Usonienė - buvo išvažiavusi- bet Meškauskienė. Nuo to laiko dažniau užklystu pas ją. Labai jai dėkinga, kad liepė pasidaryti onkologinį tepinėlį. Nustatė didelius pakitimus žaizdelėje. Pasiryžau operuotis. Ir ačiū dievui. Išpjauta medžiaga parodė 3 cin stadiją (labai plačiai aprašyta Union klinikos tinklalapyje - jei kam įdomu), o po jos, jau maždaug per 1 metus, gali išsivystyti vėžio 1 stadija. Gydytoja sakė, kad labai laiku išpjovėme. Nors dar ligoninėje teko grumtis su Eringyte, nenorėjo guldyti, nes sako, per jauna, negimdžiusi, praeis. Iš viršaus nieko nesimatė, neblogai atrodė. Kai Meškauskienė mane užmigdė, daktarai maždaug "tyčiojosi", tai ką čia pjausi. Niekas iš daktarų netikėjo, kad bus toks blogas tyrimas. Pati Usonienė vasarą darė laparaskopiją ir net neužsiminė, kad gal reiktų išsitirti žaizdelę. O ji pastoti oi kaip trukdo.
Ak tos mūsų istorijos, jos tokios ilgos ir skausmingos, bet kartu ir viltingos...
Nepykit, bet noriu išsamiai išsilieti.
Nepastoju 6 metai. Man 28 m.
Jau patyriau 2 laparaskopijas, 1 gimdos nuotrauką, išoperuota gimdos kaklelio žaizdelė. Padarytos 6 inseminacijos.(tai per 2 metus)
Viskas prasidėjo jau ankstyvoje jaunystėje. Nuo 17 metų vargino įvairūs gimdos priedų uždegimai. Visą gyvenimą vargau su moterišku galu. Tai skauda, tai peršti... Lankiausi pas Keršulytę Karoliniškių poliklinikoje. Ilgai ja tikėjau, kol viena draugė įtikino paklausyti daugiau daktarų nuomonių, matavome bazalines t. Ištirti hormonai - visi buvo normoje, nors pas mane ryškiai padidėjęs plaukuotumas. Daryti įvairiūs virusinės kilmės tyrimai. Prieš metus kažkur rado ureaplazmą. Labai esu gavusi daug antibiotikų, todėl jeigu ir ką nors galėjau anksčiau turėti - turėjo viską užmušti.
Pirma tyrėme vyrą. Pleskačiauskas - žymusis Žvėryno andrologas- ištyrė, kad truputį mažiau spermatozoidų, bet vaikų turėtų būti. Parašė Oligospermija. Pas jį buvome 3 kartus. Maždaug kas pusmetį ar metus.
Tada pamaniau, kad aš problemų turiu.
Prieš 2 metus pasiryžau - Pirma laparaskopija - Santariškėse - parodė, kad abu kiaušintakiai nepraeinami. Endometriozės židinius uždegino, kiaušintakiai suaugę iš vidaus, nieko neina atverti, su persmaugomis.. Labai verkiau, kentėjau
.Po pusės metų padarė gimdos nuotrauką -Poltevskaja, teigė, kad kontrastas pratekėjo, vadinasi, atsirado viltis, kad kiaušintakiai praeinami. Kaip jus patinka? Kaip vėliau paaiškėjo, nelaiku nupaveikslavo. Tikriausiai pratekėjo per 1 ir išsiliejo į pilvą. (Vėliau komentavo Meškauskienė) Poltevskaja - Žioplė nelaiminga, o teigė, į kaktą bučiavo, kad turėsiu vaikų. Atsirado viltis
.Tada pradėjau ieškoti priežasčių pas vyrą. Vėliau prof. Dainys -žymusis urologas - nusiuntė tirtis vyrą..Atsakymas - Usonienė pamačiusi jo atsakymą , sakė, nėra šansų -lieka tik dirbtinis. Man šokas.
Vistiek nepastojau. Pas Usonienę darėm 3 mėnesius inseminacijas (bet ne iš eilės, po 1 inseminacijos buvo 3-4 mėnesiai pertrauka) - nieko. + Nustato, kad dar blogai veši gleivinė. Tačiau, kai atlikinėjo inseminacijas, ten ištiria spermą. Kai atėjom su vyru, Usonienė sako, nieko nesuprantu, gal ne tą vyrą atsivedei - sperma - normos ribose. Vėl viltis durnių motina- gal pasiseks?
Deja...
Usonienė pasiūlė dar kartą išsioperuoti. Reikia laparaskopijos. Gerai, vėl po pusės metų - operacija. Rezultatas - vienas kiaušintakis nepraeinamas, o kitas - sunkiai praeinamas. Vėl endometriozė atsinaujinusi, vėl uždegino. Usonienė - aišku - reikia dirbtinio apvaisinimo.
Po paskutinės laparaskopijos nuleidau rankas, galvojau pasidarysiu kada dirbtinį. Tačiau jau daugiau girdžiu, kad dirbtiniai apvaisinimai nepavyksta, negu pavyksta. Neturiu jėgų daugiau apie tai galvoti. Susirgau depresija, žiauri nemiga, vos ne savižudybės ir t.t. Užkniso tie besikartojantys uždegimai, nekvalifikuoti gydytojai. Jeigu garsiausi gydytojai gauna skirtingus 3 spermos rezultatus. Arba nežino, kaip tiksliai nustatyti, ar praeinami kiaušintakiai.
Dėl vaikų iš proto ėjau nuo 18 metų. Uždegimai kartojosi, daktarai liepė gimdyti , bet ne - vis mokslai. O dabar...
Pinigų neturiu ir niekada nesutaupysim, nes nerealu šitiek pinigų padėti ir kai tik tokie rezultatai. Bijau net pagalvoti, pasiimti paskolą, atiduoti paskutinius pinigėlius ir nieko.
Prieš 2 savaites išsioperavau gimdos kaklelio žaizdelę. 3 inseminaciją darė ne Usonienė - buvo išvažiavusi- bet Meškauskienė. Nuo to laiko dažniau užklystu pas ją. Labai jai dėkinga, kad liepė pasidaryti onkologinį tepinėlį. Nustatė didelius pakitimus žaizdelėje. Pasiryžau operuotis. Ir ačiū dievui. Išpjauta medžiaga parodė 3 cin stadiją (labai plačiai aprašyta Union klinikos tinklalapyje - jei kam įdomu), o po jos, jau maždaug per 1 metus, gali išsivystyti vėžio 1 stadija. Gydytoja sakė, kad labai laiku išpjovėme. Nors dar ligoninėje teko grumtis su Eringyte, nenorėjo guldyti, nes sako, per jauna, negimdžiusi, praeis. Iš viršaus nieko nesimatė, neblogai atrodė. Kai Meškauskienė mane užmigdė, daktarai maždaug "tyčiojosi", tai ką čia pjausi. Niekas iš daktarų netikėjo, kad bus toks blogas tyrimas. Pati Usonienė vasarą darė laparaskopiją ir net neužsiminė, kad gal reiktų išsitirti žaizdelę. O ji pastoti oi kaip trukdo.
Ak tos mūsų istorijos, jos tokios ilgos ir skausmingos, bet kartu ir viltingos...
Noreciau ir as papasakoti savo istorija...
menesines prasidejo man gan anksti apie 12 metu amziaus, buvo pakankamai reguliarios, niekada neturejau nei uzdegimu, nei pan. dalyku, tiesiog neejau pas ginekologe, nes nereikejo:))
Istekejau as 24, beveik 25 metu ir iskart norejom sulaukti savo gandriuko, laukem 1,2,3 men. ir jau sulaukius puses metu, sunerimom: gal kas nors negerai? Nuejau pas gyd., apziurejo, stebejo ovuliacijas, dariausi iv. tyrimus - pasake viskas gerai, laukite ir bus! pilni optimizmo gyvenam toliau.... dar praejo puse metu, kol vasara nesusilaike menesines savaitei - laimes!!! neapsakomai... pasidarem testa - neigiamas, pasirodo galejo del karssciu sutrikti ciklas, jau tada nuejau pas gyd., jau kita- vedeja ir ji mane nusiunte pas Telycieniene, ir pradejom toliau darytis likusius tyrimus- kaip ir viskas normos rybose, vyro tyr. irgi pakankamai normalus, kad pastoti; tada prasidejo stimuliacijos - keturios is eiles (serofenas+Pregnyl+Dufaston), Rezultatas - nulis.
Sekantis zingsnis - gimdos nuotrauka. ruosiames jai apie puse metu - gydem grybeli:(( Nuotrauka buvo neaiski- del spazmu liko neaisku, ar praeinami kiausintakiai, dare gyd. Mezieniene;
tiek isvargau tada su tais daktarais, kad norejau pailset. Bet po puses metu vistiek teko kreiptis, nes zinojau, kad ne viska padariau ka galejau. vel kartojom spermos tyr.- silpnas greitis:(( darem inseminacija - rezultatas nulis, o buvo sudeta tiek vilties, daktare nuteike labai optimistiskai:))
Na ka gi, skausmas begalinis, net nebegalejau kartoti inseminacijos, tada nusprendziau darytis laparoskopija. Vasario men. atlikta L., rezultatai - Gimda labai uzsilenkusi, endometriozes zidiniai priderinti, kiausintakiai vingioti bet praeinami, ir nera ovuliacijos pozymiu - nesivysto geltonkunis, del to buvo subadytos kiausydes.
Op. praejo puikiai, daktare dave 60% kad pastosiu, tik kuo greiciau tuo geriau butu, geriausia per pirmus 3 men. Bet jie jau deja praejo:(((
Mano nepastojimo stazas jau 3 metai:(((
Tai va, atrodo visi nuteikia optimistiskai - aiskios priezasties kaip ir ner - gal tos smulkios susideda ir....
Lieka laukti.....
menesines prasidejo man gan anksti apie 12 metu amziaus, buvo pakankamai reguliarios, niekada neturejau nei uzdegimu, nei pan. dalyku, tiesiog neejau pas ginekologe, nes nereikejo:))
Istekejau as 24, beveik 25 metu ir iskart norejom sulaukti savo gandriuko, laukem 1,2,3 men. ir jau sulaukius puses metu, sunerimom: gal kas nors negerai? Nuejau pas gyd., apziurejo, stebejo ovuliacijas, dariausi iv. tyrimus - pasake viskas gerai, laukite ir bus! pilni optimizmo gyvenam toliau.... dar praejo puse metu, kol vasara nesusilaike menesines savaitei - laimes!!! neapsakomai... pasidarem testa - neigiamas, pasirodo galejo del karssciu sutrikti ciklas, jau tada nuejau pas gyd., jau kita- vedeja ir ji mane nusiunte pas Telycieniene, ir pradejom toliau darytis likusius tyrimus- kaip ir viskas normos rybose, vyro tyr. irgi pakankamai normalus, kad pastoti; tada prasidejo stimuliacijos - keturios is eiles (serofenas+Pregnyl+Dufaston), Rezultatas - nulis.
Sekantis zingsnis - gimdos nuotrauka. ruosiames jai apie puse metu - gydem grybeli:(( Nuotrauka buvo neaiski- del spazmu liko neaisku, ar praeinami kiausintakiai, dare gyd. Mezieniene;
tiek isvargau tada su tais daktarais, kad norejau pailset. Bet po puses metu vistiek teko kreiptis, nes zinojau, kad ne viska padariau ka galejau. vel kartojom spermos tyr.- silpnas greitis:(( darem inseminacija - rezultatas nulis, o buvo sudeta tiek vilties, daktare nuteike labai optimistiskai:))
Na ka gi, skausmas begalinis, net nebegalejau kartoti inseminacijos, tada nusprendziau darytis laparoskopija. Vasario men. atlikta L., rezultatai - Gimda labai uzsilenkusi, endometriozes zidiniai priderinti, kiausintakiai vingioti bet praeinami, ir nera ovuliacijos pozymiu - nesivysto geltonkunis, del to buvo subadytos kiausydes.
Op. praejo puikiai, daktare dave 60% kad pastosiu, tik kuo greiciau tuo geriau butu, geriausia per pirmus 3 men. Bet jie jau deja praejo:(((
Mano nepastojimo stazas jau 3 metai:(((
Tai va, atrodo visi nuteikia optimistiskai - aiskios priezasties kaip ir ner - gal tos smulkios susideda ir....
Lieka laukti.....
Liudnos istorijos
Bet as is visos sirdies tikiu, kad viskas bus gerai ir jus tikrai sulauksite savo gandriuku
Tik nenukabinkite nosyciu!!!
Ir nenustokite pacios tuo tiketi
Bet as is visos sirdies tikiu, kad viskas bus gerai ir jus tikrai sulauksite savo gandriuku
Tik nenukabinkite nosyciu!!!
Ir nenustokite pacios tuo tiketi
Sveikutes,
kad jus zinotumet, kaip as jus suprantu ir labai uzjauciu...
Mano istorija labai panasi i kiekvienos is jusu.
Istekejau 23m., vaikuciu neplanavome - reikejo pirmiausia ir man susirasti darba, pagyventi "sau" ir t.t., ir pan... Tik tolimuose horizontuose buvo seimos pagausejimas...
Iki vestuviu, t.y. 23m. nebuvau lankiusis pas joki ginekologa - tiesiog nebuvo problemu, menesines (nors ir ilgas ciklas) reguliarios, tad susitikimo su ta kede sekmingai isvengdavau. Darba susiradau netiketai greitai, taciau nelabai patogu - as pati is provincijos, o darbas Vilniuje, tad semos pagausejimo planavimas gyvenant "traukinio salygomis" (as taip vadindavau kassavaitini vazinejima i darba) atrode nelogiskas. Taip besidarbuojant praejo geras pusmetis ir vis delto teko kreiptis i ginekologa - atsirado ikyrus maudulys kaireje dubens puseje. Gydytoja vos zvilgtelejo ir diagnozavo nestuma (visiskai imanomas dalykas kai dabar pagalvoju, nes saugojomes tik skaiciuodami "mazdaug" vaisingas dienas), ir dar paklause:"Gimdysit?". As, zinoma, pasipiktinau del klausimo ir apsidziaugiau, kad mano gyvenimas turetu pasikeisti ir visai ne i blogaja puse. Vyras, isgirdes sia zinia, nepuole i euforija, nes dar tik metai buvome susituoke ir, kaip daznai seimos galvai atrodo, neturejome tvirto materialinio pagrindo po kojomis... O as jau svajojau ir planavau musu seimos ateiti (tarp kitko, mano sesuo ir drauge tuo pat metu laukesi ir mes visos susieje pasvajodavom kaip ten bus...)
Dziaugsmas truko nepilnus 3 men.: 11 savaite as buvau komandiruoteje Rygoje, kai prasidejo lengvas kraujavimas ir dar ta pati vakara as parsiradau i Vilniu, Antakalnio ligonine. Ten budinti gydytoja apziurejo echoskopu ir nustate nesivystanti nestuma (rado 7 savaiciu). Po to seke bandymai issaugoti nestuma, taciau as jau trecia diena ligonineje supratau, kad viskas baigta - taip norejo Gamta ir jai priesintis beprasmiska. Tai, ka as ir dabar sapnuoju kosmaruose ivyko... ir dar ta pacia nakti, kai mano sesuo pries kelias valandas buvo pagimdziusi sveika isnesiota dukryte :(
Vos spejau iseiti is ligonines, kai po poros dienu as atsiduriau ten pat, tik kitame aukste: uzdegimas del paliktu kresuliu isvalymo metu po ivykusio persileidimo. "Dublis 2" : vel narkoze, valymas. Ir uzdegimai eme kartotis vienas po kito. Gydziausi, begiojau nuo vieno gydytojo pas kita su prasymu padeti issigydyti ir vel kuo greiciau pastoti, vos tik isgirsdavau kad jis geras specialistas: taip apsilankiau Seimos planavimo centre, veliau pas privatu ginekologa, dirbanti onkologiniame Santariskese, galu gale privatininke mano mieste... SPC Miezenene liepe gerti kontraceptines, as pora men. pageriau ir meciau - as juk norejau pastoti. Po pusmecio pastojau 4 savaites - ir vel persileidimas tik sikart valymo isvengiau - del nedidelio nestumo organizmas pats sugebejo issivalyti. Vel ivairiausi kraujo tyrimai, tabletes, zvakutes, naujos ligos (periodiskai atsinaujinantis grybelis), vyro spermos tyrimas, genetikos centras, vezio markeris, endokrinologo konsultacijos, net inkstu echoskopija ir sirdies kardiograma. Dauguma tyrimu buvo puikus, ar bent jau normos ribose (isskyrus pagrindine "beda" - besikartojanti grybeli). Jau ir nebepamenu, kiek kokiu tyrimu padaryta, o tuo labiau kiek pinigu isleista (nes siam reikalui skiriamu net neskaiciavome - butu sventavgiska) per 5 metus... Tiesa, kokius metus as jau buvau viskuo nusivylusi ir pas gydytojus vaiksciojau grynai is inercijos... Taciau mano artimieji, tiksliau mama, ranku nenuleido - liepe toliau bandyti ieskoti specialistu ir testi problemu paieskas - gal pavyks issiaiskinti pagrindine nepastojimo priezasti, nors as pati kaltinau paskutine diagnoze - endometrioze (daznas reiskinys po operaciju ir uzdegimu).
Sikart geografiskai nuklydome dar toliau - Kaunas, privati klinika "Motina ir vaikas". As nusiteikiu filosofiskai, nes pakeitus gydytoja, tyrimu maratonas prasideda is pradziu: vel tepinelis, iskart paskiriami hormoniniai tyrimai, nieko nelaukiant spermos tyrimo kartojimas. Vel antibiotikai, zvakutes, dar kazkokie slykstus vaistai, tik skirtumas tas, kad aktyviai i gydymosi procesa itraukiamas ir vyras. Po gydymo nuo visokiu parazitu kurso lekiam i Kauna darytis spermos tyrimo, nes mano hormonai tvarkoje. Tuo tarpu as buvau susiradusi nauja darba, (pavasari buvau baigusi mokslus dieniniame ir isigijusi nauja specilybe), menesines kazko velavo (tiksliau, prasidejo ir ta pacia diena baigesi, nespeje gerai isikraujuoti), maude kairi sona, pamaniau - vel zaraza uzdegimas kartojasi. Vos tik nuvykus i klinika ir pasiskundus skausmu bei menesinemis buvau paklausta, ar nedariau nestumo testo - as tik syptelejau ir pasakiau, kad seniai, jau kokie geri du metai tuo neuzsiimineju - labai jau mazai vilties buvo like... Kadangi biologe, pas kuria tadien ir atvykome del spermos tyrimo, maloniai pasiule nubegti i pirma klinikos auksta ir vaistinej nusipirkti nestumo testa, man nieko kito ir neliko...
Iseidama is tualeto ir nesdamasi dvi juosteles buvau daugiau nei nustebusi - nezinojau verkti ar juoktis: po 5m. aprasytos patirties dziaugtis gal ir ankstoka, kita vertus - nesisaugojome daugiau nei 3 metus ir nieko panasaus iki siol neivyko. Kadangi nestumas jau 5 savaites, tad spermos tyrima tadien daryti nebebuvo prasmes...
Negalejimas patiketi tuo, kas akivaizdziai vyksta tesesi visus nestumo menesius: antro, trecio, pagaliau ketvirto men. tyrimai ultragarsu, sirdeles klausymas, kitu pozymiu stebejimas vaziuojant i klinika kele baime, veliau - iziebe vilti...
Dar ir dabar, kai sedziu ir rasau si pasakojima negaliu patiketi tuo kas vyksta..
Nors mazylis, kuriam 37 savaites ir kuris siuo metu ramsto man sonkaulius, ragindamas eiti namo (as vis dar dirbu, nes visas nestumas daugiau nei normalus - jauciuosi puikiai, tik baisiai stora), labai jau realus :) .
Gerai maziuk, kvieciam teveli ir vaziuojam namo - nezinau kaip tu, bet as jau isalkau:)
kad jus zinotumet, kaip as jus suprantu ir labai uzjauciu...
Mano istorija labai panasi i kiekvienos is jusu.
Istekejau 23m., vaikuciu neplanavome - reikejo pirmiausia ir man susirasti darba, pagyventi "sau" ir t.t., ir pan... Tik tolimuose horizontuose buvo seimos pagausejimas...
Iki vestuviu, t.y. 23m. nebuvau lankiusis pas joki ginekologa - tiesiog nebuvo problemu, menesines (nors ir ilgas ciklas) reguliarios, tad susitikimo su ta kede sekmingai isvengdavau. Darba susiradau netiketai greitai, taciau nelabai patogu - as pati is provincijos, o darbas Vilniuje, tad semos pagausejimo planavimas gyvenant "traukinio salygomis" (as taip vadindavau kassavaitini vazinejima i darba) atrode nelogiskas. Taip besidarbuojant praejo geras pusmetis ir vis delto teko kreiptis i ginekologa - atsirado ikyrus maudulys kaireje dubens puseje. Gydytoja vos zvilgtelejo ir diagnozavo nestuma (visiskai imanomas dalykas kai dabar pagalvoju, nes saugojomes tik skaiciuodami "mazdaug" vaisingas dienas), ir dar paklause:"Gimdysit?". As, zinoma, pasipiktinau del klausimo ir apsidziaugiau, kad mano gyvenimas turetu pasikeisti ir visai ne i blogaja puse. Vyras, isgirdes sia zinia, nepuole i euforija, nes dar tik metai buvome susituoke ir, kaip daznai seimos galvai atrodo, neturejome tvirto materialinio pagrindo po kojomis... O as jau svajojau ir planavau musu seimos ateiti (tarp kitko, mano sesuo ir drauge tuo pat metu laukesi ir mes visos susieje pasvajodavom kaip ten bus...)
Dziaugsmas truko nepilnus 3 men.: 11 savaite as buvau komandiruoteje Rygoje, kai prasidejo lengvas kraujavimas ir dar ta pati vakara as parsiradau i Vilniu, Antakalnio ligonine. Ten budinti gydytoja apziurejo echoskopu ir nustate nesivystanti nestuma (rado 7 savaiciu). Po to seke bandymai issaugoti nestuma, taciau as jau trecia diena ligonineje supratau, kad viskas baigta - taip norejo Gamta ir jai priesintis beprasmiska. Tai, ka as ir dabar sapnuoju kosmaruose ivyko... ir dar ta pacia nakti, kai mano sesuo pries kelias valandas buvo pagimdziusi sveika isnesiota dukryte :(
Vos spejau iseiti is ligonines, kai po poros dienu as atsiduriau ten pat, tik kitame aukste: uzdegimas del paliktu kresuliu isvalymo metu po ivykusio persileidimo. "Dublis 2" : vel narkoze, valymas. Ir uzdegimai eme kartotis vienas po kito. Gydziausi, begiojau nuo vieno gydytojo pas kita su prasymu padeti issigydyti ir vel kuo greiciau pastoti, vos tik isgirsdavau kad jis geras specialistas: taip apsilankiau Seimos planavimo centre, veliau pas privatu ginekologa, dirbanti onkologiniame Santariskese, galu gale privatininke mano mieste... SPC Miezenene liepe gerti kontraceptines, as pora men. pageriau ir meciau - as juk norejau pastoti. Po pusmecio pastojau 4 savaites - ir vel persileidimas tik sikart valymo isvengiau - del nedidelio nestumo organizmas pats sugebejo issivalyti. Vel ivairiausi kraujo tyrimai, tabletes, zvakutes, naujos ligos (periodiskai atsinaujinantis grybelis), vyro spermos tyrimas, genetikos centras, vezio markeris, endokrinologo konsultacijos, net inkstu echoskopija ir sirdies kardiograma. Dauguma tyrimu buvo puikus, ar bent jau normos ribose (isskyrus pagrindine "beda" - besikartojanti grybeli). Jau ir nebepamenu, kiek kokiu tyrimu padaryta, o tuo labiau kiek pinigu isleista (nes siam reikalui skiriamu net neskaiciavome - butu sventavgiska) per 5 metus... Tiesa, kokius metus as jau buvau viskuo nusivylusi ir pas gydytojus vaiksciojau grynai is inercijos... Taciau mano artimieji, tiksliau mama, ranku nenuleido - liepe toliau bandyti ieskoti specialistu ir testi problemu paieskas - gal pavyks issiaiskinti pagrindine nepastojimo priezasti, nors as pati kaltinau paskutine diagnoze - endometrioze (daznas reiskinys po operaciju ir uzdegimu).
Sikart geografiskai nuklydome dar toliau - Kaunas, privati klinika "Motina ir vaikas". As nusiteikiu filosofiskai, nes pakeitus gydytoja, tyrimu maratonas prasideda is pradziu: vel tepinelis, iskart paskiriami hormoniniai tyrimai, nieko nelaukiant spermos tyrimo kartojimas. Vel antibiotikai, zvakutes, dar kazkokie slykstus vaistai, tik skirtumas tas, kad aktyviai i gydymosi procesa itraukiamas ir vyras. Po gydymo nuo visokiu parazitu kurso lekiam i Kauna darytis spermos tyrimo, nes mano hormonai tvarkoje. Tuo tarpu as buvau susiradusi nauja darba, (pavasari buvau baigusi mokslus dieniniame ir isigijusi nauja specilybe), menesines kazko velavo (tiksliau, prasidejo ir ta pacia diena baigesi, nespeje gerai isikraujuoti), maude kairi sona, pamaniau - vel zaraza uzdegimas kartojasi. Vos tik nuvykus i klinika ir pasiskundus skausmu bei menesinemis buvau paklausta, ar nedariau nestumo testo - as tik syptelejau ir pasakiau, kad seniai, jau kokie geri du metai tuo neuzsiimineju - labai jau mazai vilties buvo like... Kadangi biologe, pas kuria tadien ir atvykome del spermos tyrimo, maloniai pasiule nubegti i pirma klinikos auksta ir vaistinej nusipirkti nestumo testa, man nieko kito ir neliko...
Iseidama is tualeto ir nesdamasi dvi juosteles buvau daugiau nei nustebusi - nezinojau verkti ar juoktis: po 5m. aprasytos patirties dziaugtis gal ir ankstoka, kita vertus - nesisaugojome daugiau nei 3 metus ir nieko panasaus iki siol neivyko. Kadangi nestumas jau 5 savaites, tad spermos tyrima tadien daryti nebebuvo prasmes...
Negalejimas patiketi tuo, kas akivaizdziai vyksta tesesi visus nestumo menesius: antro, trecio, pagaliau ketvirto men. tyrimai ultragarsu, sirdeles klausymas, kitu pozymiu stebejimas vaziuojant i klinika kele baime, veliau - iziebe vilti...
Dar ir dabar, kai sedziu ir rasau si pasakojima negaliu patiketi tuo kas vyksta..
Nors mazylis, kuriam 37 savaites ir kuris siuo metu ramsto man sonkaulius, ragindamas eiti namo (as vis dar dirbu, nes visas nestumas daugiau nei normalus - jauciuosi puikiai, tik baisiai stora), labai jau realus :) .
Gerai maziuk, kvieciam teveli ir vaziuojam namo - nezinau kaip tu, bet as jau isalkau:)
taip.
Daiva, teisingai Tu sakei, netiesa, kad viltis miršta paskutinė - ji niekada nemiršta...
ir ji iš tiesų niekada ir neturi mirti.
Daiva, teisingai Tu sakei, netiesa, kad viltis miršta paskutinė - ji niekada nemiršta...
ir ji iš tiesų niekada ir neturi mirti.
Man rugpjūtį bus 26, jau 1,5 metų mes stengiamės ir mums nepavyksta, dar niekur nesikreipiau vis dar tikiuosi, kad pavyks patiems taip norisi, kiekvieną mėnesį laukimas ir baimė kad tik nebūtų mėnesinių ir kas iš to, kad nerviniesi jos vis tiek pasirodo, bet vis dar tikiuosi, kad pavyks be medikų pagalbos, jei ne 2005 pradėsiu gydymus pati sau jau esu tai pasakiusi
Rassos istorija labai paguodžianti
Rassos istorija labai paguodžianti
Apie savo "gyvus" vaikučius ėmiau svajoti jau tada, kai pradėjau žaisti su lėlėmis. Dabar man 31 m. Apie vaikučius vis dar svajoju.
Prieš 9 m. pirmą kartą pastojau. Pajutusi nėštumo požymius, apsilankiau pas gydytoją. Ji patvirtino, kad esu nėščia. Labai džiaugiausi ir aš, ir tada dar būsimas vyras. Ėmėm aptarinėti, kaip pranešim tėvams ir pan. Po 2 dienų gydytoja atliko apžiūrą echoskopu. Deja gyvybės nepamatė. Buvau sukrėsta. Gaunu siuntimą ir kitą dieną esu paguldoma į ligoninę. Atsiduriu palatoje, kurioje kažkodėl guli apie 10 moterų. Gydytojos kviečia mus vieną po kitos, labai greitai atveža atgal į palatą ir apsvaigusias išverčia į lovas. Viskas vyksta konvejeriu. Negaliu suprasti, kodėl gan šiurkščiai su manimi kalbasi ir elgiasi. Esu palaužta, išsigandusi ir nieko neklausinėju. Jau po valymo suprantu, kad šitoj palatoj guli tos, kurios čia atėjo tik kelioms valandoms - pasidaryti abortą. Ta gydytoja, kuri mane priėmė ir paguldė ne į tą skyrių, net nesiteikė atsiprašyti. Tai už kolegę šykščiai padarė kita. Paguldė į kitą skyrių. Įtarė endometriozę, tačiau tyrimų rezultatai patvirtino nėštumą. Vėl užmigdė ir atliko punkciją ( rado kraujo krešulių kiaušintakiuose, jeigu gerai supratau). Tą pačią dieną perkėlė į kitą skyrių ir operavo. Atliko laparatomiją, t.y. pjovė pilvą (po kiek laiko laikraštyje perskaičiau, kad pradėtos daryti mažiau pakenkiančios operacijos laparoskopu, deja...) Diagnozė - negimdinis nėštumas. "Viską sutvarkėm. Jei kada turėsit problemų - kreipkitės", - buvau išlydėta namo. Prireikė daug laiko, kol atgavau dvasinę pusiausvyrą, Po operacijos kelis metus užeidavo pilvo skausmai, šonų maudimas, ėmė kamuoti grybelis. Tai atsirasdavo, tai pranykdavo cistos. Pusę metų saugojomės kaip liepė gydytoja. Vėliau nebe, bet pastoti nepavyko. Po skaudžios patirties atsirado įvairių ligų baimė, net ginekologų (ypač valdiškų poliklininkų) . Ilgai nesiryžau kreiptis į nevaisingumo specialistus. Daviau sau žodį, jeigu iki 30 m. nepastosiu, tada kreipsiuos.
Dabar jau 8 mėnesiai, kaip gydausi Vaisingumo klinikoje (maloni aplinka, puiki gydytoja, jokios baimės). Dariausi tyrimus:
-dėl chlamidijų (nerasta),
-hormonų tyrimus (buvo padidėjęs prolaktino kiekis, todėl geriu bromcriptiną);
-gimdos nuotrauką (kiaušintakiai nepratekami );
-atlikta laparoskopija - atidalintos sąaugos, kurios susidarė po negimdinio nėštumo operacijos. Dabar kairys kiaušintakis sunkiai pratekamas, dešinys operacijos metu nepratekėjo. Gimda ir kiaušidės be pokyčių;
- vyro spermos tyrimas prastas - ir gamyba, ir judrumas, ir morfologija. Gydosi 2 mėn., bet rezultatai negerėja.
- pirmoji inseminacija ( du kartus tą patį ciklą, stimuliacija Clostilbegyt) - nepavyko;
- antroji inseminacija ( stimuliacija Clostilbegyt + ovidrelis) laukiam rezultatų.
Jeigu nepavyks ir šį kartą, gydytoja daugiau inseminacijų nebesiūlo (dėl prastos spermos kokybės). Lieka dirbtinis apvaisinimas.
Norėčiau ir aš papasakoti savo negalėjimo susilaukti vaikų istoriją. Man 30 metų. Nuo aštuoniolikos nesisaugau ir gyvenu su tuo pačiu vyru: taigi stažas kaip pačios suprantat vilčių nelabai ir paliekantis...Tačiau rankų dar nenuleidžiam ir pritariu kitoms, kad viltis tikrai miršta paskutinė.
Susirūpinau, kad lyg ir niekada dar nebuvau pastojusi, kai visi ėmė domėtis kada susilauksime vaikų ir man buvo apie 22 metus. Nežinau kodėl, bet iki tol nerimo nejaučiau (gal buvo kiti laikai).
Noriu pasakyti , kad nuo kokių 16 metų vargino pilvo skausmai, buvo peritonitas, gydžiausi, mėnesinės buvo nereguliarios...
Taigi, kai jau susigriebiau (22 metų) gydytis, tai pradėjau vaikščioti pas įvairius gydytojus pvz. Jokūbo ligoninės akušeres (nes kažkas parekomendavo, kam gerai padėjo pagimdyti, žodžiu ne specialistus). Šioje ligoninėje tokia sena akušerė (apie 75 metų) pasišovė padaryti man gimdos nuotrauką. Gerokai padraskiusi vis tik niekaip nesugebėjo suleisti kontrasto. Žodžiu nieko nesuprasdama bandė ieškoti mano nevaisingumo priežasčių, skyrė leistis alijošių, kuris kaip mirusiam žvakė. Tada sužinojusi apie tokį Rimkų - (ginekologijos skyriaus vedėją Šventosios reabilitacijos centre) nuvažiavau darytis gimdos nuotrauką. Padarė, be skausmų, bet nelabai kokybišką, lyg ir praeinami kiaušintakiai, bet neaišku. Pasiguldė į savo centrą pasigydyti. Skyrė visokias vonias ir pan., pailsėjau neblogai. Jis pirmas sumanė atlikti postkaitalinį testą. Paaiškėjo, kad vyro spermatozoidai po santykių visi tampa nejudrūs (apie tai tais laikais visai nieko nebuvau girdėjusi). Gydytojo nuomone, niekada dėl šios priežasties nepastosiu, kadangi tarp mūsų su vyru yra imuninis nesuderinamumas. Rekomendavo kreiptis Vilniuje į gydytoją Žvėryne Pleskačiauską. Kreipiausi, eilė tyrimų...Vyro sperma gera. Pasiūlė pasidaryti laparoskopiją Greitosios pagalbos ligoninėje pas Lenkutytę pasidariau- blogai, kiaušintakiai tvirtose sąaugose su kiaušidėmis, gimda be pakitimų. Pasiūlė darytis normalią operaciją ir viską apipjaustyti jau prapjovus pilvą. Pasidariau. Sakė, kad viskas gražiai atsivertė, pastokite kuo greičiau ir pan. Maža smulkmena - imuninis nesuderinamumas. Keletą mėnesių bandėme pastoti, bet nepavyko. Grįžau pas Pleskačiauską, vėl postkaitalinis testas, atsakymas neigiamas. Pasiūlė pats daryti inseminacijas (kaina 100 Lt., bet sperma įpatingai neparuošiama). Atlikome gal 6, bet nieko nesigavo. Metai ėjo. Susižinojau apie Šeimos planavimo centrą, kreipiausi į Miežėnienę. Gimdos nuotrauka - gera. Inseminacijos 2 (siuntė pas Bogdanskienę). Po antros inseminacijos pastojimas - valio. Kai kraujo tyrimai rodė jau 5 nėštumo savaitę (ir Miežėnienė echoskopu jau matė gimdoje nelygiai kraštais pūslelę) pradėjo rodytis truputį kraujo ir skaudėti pilvą. Vėl Miežėnienė apžiūrėjo ir pareiškė, kad gimdoj nieko nebeliko, lyg koks ir tariamas nėštumas. Rugpjūtis, daktarė atostogauja. Stipriai kraujuoju, net gabalai po 3 cm. Apie tai, kad yra nėštumas nėra nei mažiausios minties. Tačiau rugsėjo 6 d. su skausmais atsiduriu Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Pastojimas kiaušintakio gale - 8 savaitės negimdiniam nėštumui. Išoperuoja, bet kiaušintakį palieka. Vėl minu pas Miežėnienę, padaro nuotrauką, vėl viskas atseit gerai. Vėl darau 2 inseminacijas, bet nesėkmingai. Tiesa neparašiau apie siuntimus tyrimams į Naramedą, Grybo gatvę ir t.t. Tūkstančiai plaukia. Visos inseminacijos užknisa galutinai ir nusprendžiu, kad darysim IVF. Na va, prieš mėnesį dariau pas Bogdanskienę ir O (net nebuvo ką užšaldyti, o įsodinti neužsikabino). Baisi depresija, bet jau kapstausi. Nežinau ką vėl darysiu IVF ar IUI.............Sėkmės neprarandant vilties. p.s. Pusės gydymųsi net neaprašiau, nes jau ir neatsimenu ir neregistruoju. Manau, kad virš 20000 Lt. tikrai išleidau, o psichika pažeista galutinai. Mano mėnesinės reguliarios, hormonai geri, buvo palikęs prolaktinas, bet greit sureguliavome. Žinokite, net nesuprantu savo negalėjimo pastoti realios priežasties.
Susirūpinau, kad lyg ir niekada dar nebuvau pastojusi, kai visi ėmė domėtis kada susilauksime vaikų ir man buvo apie 22 metus. Nežinau kodėl, bet iki tol nerimo nejaučiau (gal buvo kiti laikai).
Noriu pasakyti , kad nuo kokių 16 metų vargino pilvo skausmai, buvo peritonitas, gydžiausi, mėnesinės buvo nereguliarios...
Taigi, kai jau susigriebiau (22 metų) gydytis, tai pradėjau vaikščioti pas įvairius gydytojus pvz. Jokūbo ligoninės akušeres (nes kažkas parekomendavo, kam gerai padėjo pagimdyti, žodžiu ne specialistus). Šioje ligoninėje tokia sena akušerė (apie 75 metų) pasišovė padaryti man gimdos nuotrauką. Gerokai padraskiusi vis tik niekaip nesugebėjo suleisti kontrasto. Žodžiu nieko nesuprasdama bandė ieškoti mano nevaisingumo priežasčių, skyrė leistis alijošių, kuris kaip mirusiam žvakė. Tada sužinojusi apie tokį Rimkų - (ginekologijos skyriaus vedėją Šventosios reabilitacijos centre) nuvažiavau darytis gimdos nuotrauką. Padarė, be skausmų, bet nelabai kokybišką, lyg ir praeinami kiaušintakiai, bet neaišku. Pasiguldė į savo centrą pasigydyti. Skyrė visokias vonias ir pan., pailsėjau neblogai. Jis pirmas sumanė atlikti postkaitalinį testą. Paaiškėjo, kad vyro spermatozoidai po santykių visi tampa nejudrūs (apie tai tais laikais visai nieko nebuvau girdėjusi). Gydytojo nuomone, niekada dėl šios priežasties nepastosiu, kadangi tarp mūsų su vyru yra imuninis nesuderinamumas. Rekomendavo kreiptis Vilniuje į gydytoją Žvėryne Pleskačiauską. Kreipiausi, eilė tyrimų...Vyro sperma gera. Pasiūlė pasidaryti laparoskopiją Greitosios pagalbos ligoninėje pas Lenkutytę pasidariau- blogai, kiaušintakiai tvirtose sąaugose su kiaušidėmis, gimda be pakitimų. Pasiūlė darytis normalią operaciją ir viską apipjaustyti jau prapjovus pilvą. Pasidariau. Sakė, kad viskas gražiai atsivertė, pastokite kuo greičiau ir pan. Maža smulkmena - imuninis nesuderinamumas. Keletą mėnesių bandėme pastoti, bet nepavyko. Grįžau pas Pleskačiauską, vėl postkaitalinis testas, atsakymas neigiamas. Pasiūlė pats daryti inseminacijas (kaina 100 Lt., bet sperma įpatingai neparuošiama). Atlikome gal 6, bet nieko nesigavo. Metai ėjo. Susižinojau apie Šeimos planavimo centrą, kreipiausi į Miežėnienę. Gimdos nuotrauka - gera. Inseminacijos 2 (siuntė pas Bogdanskienę). Po antros inseminacijos pastojimas - valio. Kai kraujo tyrimai rodė jau 5 nėštumo savaitę (ir Miežėnienė echoskopu jau matė gimdoje nelygiai kraštais pūslelę) pradėjo rodytis truputį kraujo ir skaudėti pilvą. Vėl Miežėnienė apžiūrėjo ir pareiškė, kad gimdoj nieko nebeliko, lyg koks ir tariamas nėštumas. Rugpjūtis, daktarė atostogauja. Stipriai kraujuoju, net gabalai po 3 cm. Apie tai, kad yra nėštumas nėra nei mažiausios minties. Tačiau rugsėjo 6 d. su skausmais atsiduriu Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Pastojimas kiaušintakio gale - 8 savaitės negimdiniam nėštumui. Išoperuoja, bet kiaušintakį palieka. Vėl minu pas Miežėnienę, padaro nuotrauką, vėl viskas atseit gerai. Vėl darau 2 inseminacijas, bet nesėkmingai. Tiesa neparašiau apie siuntimus tyrimams į Naramedą, Grybo gatvę ir t.t. Tūkstančiai plaukia. Visos inseminacijos užknisa galutinai ir nusprendžiu, kad darysim IVF. Na va, prieš mėnesį dariau pas Bogdanskienę ir O (net nebuvo ką užšaldyti, o įsodinti neužsikabino). Baisi depresija, bet jau kapstausi. Nežinau ką vėl darysiu IVF ar IUI.............Sėkmės neprarandant vilties. p.s. Pusės gydymųsi net neaprašiau, nes jau ir neatsimenu ir neregistruoju. Manau, kad virš 20000 Lt. tikrai išleidau, o psichika pažeista galutinai. Mano mėnesinės reguliarios, hormonai geri, buvo palikęs prolaktinas, bet greit sureguliavome. Žinokite, net nesuprantu savo negalėjimo pastoti realios priežasties.
