Mano istorija: tyrimai, gydymas

Pradėjau jūsų temą skaityti nuo pirmo puslapio, todėl noriu pasidžiaugti, kad pas daugelį jūsų jau atsirado liniuotėlės su , o visom kitom nuoširdžiai linkiu kuo greičiau jas pasidaryti

As taip pat sveikinu visas kurioms pavyko,visgi,pastoti,o kurioms dar ne tai linkiu,kad greiciau tai ivyktu.

Sveikutes,

Nusprendziau parasyti savo istorija apie vyro gydyma. Tai dar ne laiminga pabaiga, bet manau kad gydymo patirtis gal kam padetu.
Vyras jau daug metu gydesi, ir pas paprastus urologus, ir pas Bogdanskiene buvo nulekes - visi dare tyrimus ir nieko nerasdavo. Pirmoji jo seima isiro, tai jis 3 metus isvis nieko nedare. Kai jau as sumasciau jog laikas lialiukui - pradejom kartu minti kelius. Pirmiausia jis Klaipedoje buvo VK. Urologas - Tragedija !!! Vyras sako noriu kad istirtumet nuo visu imanomu infekciju, o tas sako nera ko cia tirti, va pagerk menesi (!!!) antibiotikus ir jei buvo ta infekcija - tai jie uzmus.
Tada papasakojom apie savo problema pazystamam gydytojui, kuris specializuojasi vyru ir moteru nevaisingumo priezasciu tyrimuose, dirba Union Clinike. Jo teigimu pagrindines vyru nevaisingumo priezastys - infekcijos, ypac jei jau spermogramoje matomi leukocitai.
Mes sutarem su juo padaryti visus imanomus tyrimus mums abiem nuo visu imanomu koku, plazmu ir t.t. Jis ispejo, kad galim ir nieko nerasti....
Tyrimu rezultatai: pas mane 2 rusiu "zarazos", nelabai kenksmingos, pas vyra irgi 2, vienos pazymeta "ypac gausiai". Jau viltis yra !
Man labaisiai patiko gydymo grafikas. Jis buvo sudarytas 6 savaitems pagal mano cikla.Bet ten suderinta ne vien antibiotikai, bet ir imunines sistemos stiprinimas. Reikejo gerti 4 rusiu antibiotikus. Kai kurie tik 3 tabletes, kai kurie savaite geri - savaite pertrauka, paskui vel geri - vel pertrauka. Nuo pirmos dienos pagal grafika skirtingom dozem buvo paskirta mini kraujo perpylimas su vit C, t.y. paimamas kraujas is venos, kartu su vitaminu C suleidziamas i raumenis. Esu girdejusi kad senesniais laikais tai taikydavo ginekologiniu ligu gydymui, viso organizmo "pabudinimui". Ta procedura man buvo sudetingiausia, nes "neturiu venu", dvi medikes atsisake net leisti, kai is trecio ketvirto karto man pataikydavo, ir tai pries tai sausgysles pabadziusios. Bet ko tik mes neiskenciam del tos savo svajones. Kartu gerem Wobenzima (15 tableciu per diena). Gydymo ciklo pabaigoje buvo vaistai, kurie panaikina grybeli, jei jis atsirastu nuo antibiotiku. Po sio kurso jautemes kai kudikiai, zvalus, energingi... o juk dazniausiai antibiotikai issekina....
Tyrimai kainavo virs 1000 lt. Kai kam cia formue atrode kad mus numelze, kad nebutina daryti tokius isamius tyrimus.. Bet kai 10 metu nerandi priezasties - ta suma mums nepasirode didele, ir mes patys norejom pacio nuodugniausio tyrimo. Nezinau kiek kainuoja gydymo sudarymas, esu girdejusi kad tai irgi brangokas malonumas, bet mes uz ji nemokejom.
Nepamenu tiksliai, bet panasiai uz 3 - 4 menesiu mes pasidarem spermogramos tyrima. Vietoj beviltisku (5 proc. pirmyneigiu) 3,5 mln/ml mes radom 12 mln/ ml su 47 proc. pirmyneigiu !!! Dziaugsmas begalinis, jau galim svajoti apie IUI. Gydytojas patare pasidaryti gimdos nuotrauka ir kulniuoti i kokia nors privacia nevaisingumo klinika.
Toje klinikoje gydymas baigtas, nes jie daugiau niekuom padeti ir negali... tai nera nevaisingumo klinika. Gryzom i Klaipeda, i VK ginekologe man padare gimdos nuotrauka, kiausintakiai pratekami. Dar po menesio pasidarem spermograma VK, ten ir gydytojai ir man iskilo vienas klausimas: ar tikrai ta buteliuka laborante paeme?! Ta juokdamasi atsake kad kito nebuvo. Tyrimai - normalaus, bet ne cempionisko vyriskio. Ememes IUI. Pvz. pirmam IUI surinko 48 mln spartuoliu, antram sekancia diena - 39 mln. Deja nesekmingai. Veliau man dare histeroskopija, neauga gleivine, atrado polypa, pasalino. Si cikla vel startuojam su IUI. Gydytoja siulo laukti naturaliai - ale taip jau laukti nebenorim !!!
Va tokia musu gydymo istoria. Gal ji kam pades truputi kitaip suprasti vyru nevaisingumo gydyma.
Ir pamastymui: o jei sumoki ta tukstantuka tyrimams ir NIEKO NERANDA... ir turbut tai daznai buna..

Sekmes mums visom
Ir tos begalines kantrybes.......

Papasakosiu trumpai apie musu planavima. Su vyru gyvenam 7 metus, nesisaugom 4 m. Po beveik 2 metų nepastojimo nutarem istirti vyro spermą, paaiskejo agliutenacija ( tyrem pas Pleskaciauską, idomi ten iranga) , bet jokiu vaistu mums neskyre. Tada dar po 1 m. man padare laporaskopiją, patikrino ar viskas gerai, bet silpanai vyksta ovuliacija. Ir pries kelis menesius nuejom su vyru i VK, jo sperma labai gera, o man prasidejo tyrimu maratonas, truputi baugina tai, kad lygtais gali buti gimdoje polipas, bet kolkas dar neaisku gal ir ne. Tai va tokia istorija dar be laimingos pabaigos, bet tikiu, kad viskas bus gerai ir kitom to linkiu. Laukit tęsinio.

Sveika Ingutė, aišku kad viskas bus gerai svarbiausia rasti priežasti kuri trugdo pastoti, o kai jau yra aišku pašalins ir viskas bus

Na mano istorija tokia: Man 32 m. Esu laimingai istekejusi jau 6 metus. Eina septinti. Su vyru, ziopliai, po vestuviu dar puse metu "saugojomes", bet ne vaistais ir ne prezervatyvais. Siaip gyvenime jokiu operaciju nesu patyrusi ir jokiu blogybiu sioje srityje neturejusi. Taciau, pries 5 metus vienoje klinikoje issityreme - ir ka gi vyro sperma bloga. pas mane menstruacinis ciklas streikuodavo. Toks toki surado. Nu ka gi. Istojau mokytis, o ir toje klinikoje pasake - ko cia atejot? dar jauni, vos ne ateikit veliau....Neisgalejom finansiskai gydytis, reikejo moket uz moksla. Dabar net abejoju ar gerai dariau. Gal reikejo spjaut i ji ir gydytis kuo greiciau, nes metai tiksi.... tik, tak, tik, tak....
Pagaliau siomis dienomis vel nuejome tirtis. jau i kita klinika. Dabar jau daromes visus tyrimis. Zinom kad sperma bloga, dar tirsiuos ir as. O tada lauksime isvadu. Be proto abu svajojame apie lakstanti mazyli panasu i kuri nors is musu, o gal i abu..... iki asaru graudina si mintis......, o kandus neismananciu aplinkiniu klausimai " nu kada bus vaiku?", jau senai nebevarsto sirdies, ismokome atsikirsti (visgi kokie zmones ziaurus, ar naivus????), Taciau mes esame laimingi turedami ir be galo myledami vienas kita. Jei Dievo valia mums nebus lemta tureti vaikeliu, mes paklusime jo valiai ir dar tvirciau vienas kita apsikabinsime. Ne man teisti tuos, kurie krastutiniu atveju iesko spermos donoro, ar keicia zmonas.... taciau man tokie variantai ne tik nepriimtini, bet ir kelia siauba... Kiekvienas renkasi kaip elgtis tokioje gyvenimo kryzkeleje....mudu nusprendeme, kad esame palaiminti, jog suradome vienas kita, o juk galejome niekada nesusitikti. Todel branginkime ka turime, mokekime susitaikyti su tuo ka isgyvename ir svarbiausia TIKEKIME, nes Viespats daro stebuklus.....

Lietuva, grazi seima esate, vienas kita mylite ir jums tikrai pasiseks. Svarbu kad pradejote judeti link tikslo. Stebukliukas tikrai ateis i Jusu seima

Labai aciu nuo musu abieju.

Sveikos,nutariau ir aš parašyti savo istoriją...
Man buvo 17 metų,kai vieną kartą mano dienos prasidejo rudu tepliojimu kuris tesėsi apie mėn..Diagnozė negimdinis nėštumas ,operacija(ligoninė neturėjo laporoskopo),ašaros...Bet tada neatrodė taip viskas baisu ir nebuvo net minties,kad galiu neturėti vaikų.Po poros metų susituokėm pradėjom svajot apie vaikus,aišku aš skaiciuodavau kiek butu mano pirmajam jei viskas butu gerai...
Ir pagaliau veluoja mm tris savaites,na mano ciklas nereguliarus tai per daug nedžiugavau ,bet pasidarius testą pasirodė du raudoni brūkšniukai. Aš taip apsidžiaugiau,iškart užsiregistravau pas ginekologę.Pasakiau vyrui,jis ir džiugavo...Iki tos dienos kol nenuėjau pas ginekologę,kuri žiurėdama ehoskopu nieko nematė, jokio nėštumo,jokios puslytės,man tada žemė iš po kojų pradėjo slysti.Daktarė kažką kalbėjo aš jau nebesupratau ką,galvoje buvo viena mintis"nejaugi vėl,negali būti".Paskaičiavus dienas liepė nueiti ir nusipirkti testą ir pasidaryti dar mot.konsultacijos wc,pirkau du ir abu buvo teigiami.Manęs tada neišleido namo,paguldė stebėti,nes jau turėjau vieną negimdinį nėštumą.Jaučiausi klaikiai,bet vis vyliausi,kad nėštumas mažas ir jo nesimato dar,kad čia tik blogas sapnas.Bet vakare pradėjo tepliot,o naktį nežmoniškai skaudėt šoną(pasirodo trūko kiaušintakis),tada persmelkė mintis"aš niekada neturėsiu vaikų".Ryte mane išvežė į operacinę,antras negimdinis.Jaučiaus siaubingai,mintis,kad nebusiu mama persekiojo visą laiką.Taip bijojau vėl to pačio,kad su vyru beveik metus laiko...Paskui viskas lyg ir grįžo į savo vėžias,bet va praejo antri metai,o nėštumo jokio.Prasidėjo tyrimai,vyro sperma,kiaušintakių praeinamumas-viskas ok.Laukė hormonų tyrimas,kuris atliekamas tam tikrą ciklo dieną.Laukiu mm,o jos vėluoja,na ciklas nereguliarus,dar palaukiu,nėra.Perku testą-neigiamas skambinu dartarei nes savaitgalis,o man jau neramu.Ji liepia pagert vaistų Provera ir antradienįi ateit.Kaip letai slinko laikas...
Pagaliau aš pas daktarę kabinete,tuoj žiūrės ehoskopu,kas čia galėtų būti O gi aš jau penkta savaitė.Džiaugsmui ir ašarom nebuvo galo.Nėštumas buvo sunkus,beveik visą laiką pragulėjau.Vyresniam jau 6 metai.
Kadangi aš augau viena tai norėjau,kad mano vaikas vienas neaugtų,tad po poros metų mes intensyviai ėmemės darbo,bet metai prabego ir nieko Vėl pas daktarę ir va pas mane kiaušidėje cista.Laporaskopija,cista pašalino ir pasakė liūdną žinia vienas kiaušintakis užakęs gali būt sunkiau pastoti.Daktarė liepė pagert 4-5 men.kontraceptikus Janine nutraukt ir bandyt vėl.Kad laukiuos antro sužinojau gruodžio 31d.Naujametinė dovana Mažuliui rugsėji 2 metai.
Va tokia,mano istorija,gal ir ne į temą.

Manau visos istorijos i tema, labai idomu, graudu skaityti, o tuo paciu smagu, nes tikrai pas daugeli puikuojasi juosteles

Mano istorija gal nevisai panasi i cia esanciu, bet siuo metu atrodo irgi be galo graudi:
Su vyru buvome kartu 8 metus. Ir per ta laika vis pagalvodavome, kazin ar esame vaisingi, ar mums pavyks tureti vaikuciu??? Be ju abiems buvo sunku gyvenima isivaizduoti. Pradzioj viskas vyko pagal plana, baigem mokslus, susituokem, nusipirkom buta. Isikele i ji is karto nusprendem, kad reikia leliuko. Pastojau per pora menesiu. Nestumas buvo puikus ir lengvas, neskaitant mazo patepliojimo 8 savaite. Susilaukem sveiko ir saunaus sunelio. Bet as, didele vaiku myletoja, niekad neisivazdavau savo seimos su vienu vaiku. Todel nors ir nelabai planuodami, bet pernelyg ir neissaugodami, greitai vel turejom laime pamatyti testa su 2 juostelem. Deja nuo to laiko ramybes surasti negaliu. Antras nestumas pradzioj irgi buvo labai geras, tik 14 savaite pamaciau rusvu isskyru. Nulekiau pas daktare, ji paziurejo, kad gimda tonuse, daugiau nieko nepamate. liepe gerti vaistu, paguleti ir po 2 savaiciu vel ateiti. Atejus po to laiko gimda jau buvo atsipalaidavusi, ir mazuliui pamate augliuka kaklo srity. Nuvykus i antakalni isgirdau nuosprendi, vaikelis labai serga, nesivysto ir artimiausiu metu mirs. Buvo beeinanti 18 savate, kai teko gultis i ligonine ir atsisakyti mazylio . Buvau sukresta ir sokiruota, taciau tuo paciu ir uzprogramuota, kad bandysim vel. Be galo norejau igyvendinti visas svajones, kurias kuriau belaukdama antro vaikelio.
Taigi praejus nepilnai metams as vel nescia. Dabar jau su didelem baimem. Lakstau pas daktarus, vis ziuri, lyg ir nera prie ko prikibt, isskyrus, kad leliukas mazesnis 2 savaitem. Nieko tokio, guodziuosi, kad gal dukryte. Laukiu genetiniu tyrimu, jie taip toli. Nueinu 16 savaiciu, apziuri echo, sako yra tik 15, bet siaip viskas gerai, turesim sese Darom kraujo tyrima. Dziaugiuosi 3 dienas, kol suzinau tyrimu rezultatus, labai padidinta rizika edvardso sindromui. Nusprendziam imti vaisiaus vandenis, dar po savaites drebancia sirdim skambinu atsakymo. Nuosprendis vel ziauriausias: nustatytas sindromas, kurio metu vaisiaus vystymasis nesuderinamas su gyvybe...Jau 20 savaiciu...
Rankos, kojos nusvyra, tikejimas viskuo, kas gera dingsta...Dabar jus skaitydama kraunuosi daiktus i ligonine ir ruosiuosi atsisveikinimui su antru angeleliu, kuris dar gyvena po mano sirdele. Bet jau neilgai...
Dar darysim genetinius tyrimus, aiskinsimes, kodel cia taip viskas vyksta, bet manau nebetampysim likimo uz usu. Turim viena vaikeli, jis musu stebuklas

Stiprybes jums, gyvenimas yra paruoses mums po kryziu, ir pasirodo visos mes galim istverti be galo daug...

ingridutee, stiprybes tau...ziauru, bet nors tiek dziugu, kad turi miela suneli
laikykites , sekmes jusu seimynai...