Mano istorija: tyrimai, gydymas

Šioje temoje bus kaupiamos mergaičių istorijos, tik faktai, BE DISKUSIJŲ IR KOMENTARŲ .

Mano istorija .

Ištekėjau 21 m. Du metus gyvenom savo malonumui, taupėm pinigėlius didesniam būstui, remontui, kitam automobiliui. Mintis apie vaikus atėjo palaipsniui, tiesiog vieną dieną supratom, kad jau laikas. Tuo metu lankiausi Medicinos diagnostikos centre pas gyd. V.Kudzienę. Kadangi vartojau kontraceptines tabletes (Logest, Diane 35), gydytoja pasiūlė porą mėnesių pasisaugoti kitais būdais, pavartoti folinę rūgštį ir tik tuomet bandyti. Pamenu buvau tiesiog įsitikinusi, kad iš karto pavyks, bet deja.
Pirmas mėnuo – pirma nesėkmė – pirmas bandymas ieškoti visos įmanomos informacijos, kas ne taip. Visi skaityti šaltiniai teigė, kad susirūpinti reikėtų tik po metų reguliarių lytinių santykių be apsaugos priemonių. Randu informacijos apie bazinės temperatūros metodą, pradedu ją matuotis. Taigi prasideda kantrus laukimas, kuris trunka 6 mėnesius. Praėjus pusei metų kreipiuosi į gyd.V.Kudzienę, kuri peržiūrėjus atneštus BT grafikus, pakraipo galvą (tipo pagal juos ovuliacija nevyksta) ir išrašo krūvą vitaminų (folinė rūgštis, nakvišos aliejus, agnucaston – mėnesinių ciklui reguliuoti – nors jis ir reguliarus, žuvų taukai) bei pasiūlo ateiti dar po pusės metų. Nuo tos dienos kantrus laukimas virsta ašarų protrūkiais, kiekvieną mėnesį dūžta ir vėl prisikelia viltis.
Beieškodama informacijos ir laimingų istorijų netyčia užeinu į Supermamos forumą. Pirma mano žinutė – pirmas atviras vilties šauksmas. Čia gaunu informacijos apie gydytojus bei gydymo įstaigas Vilniuje (ačiū Širdutei) ir kreipiuosi į Šeimos planavimo centrą pas gyd.V.Miežėnienę. Prasideda priežasčių ieškojimas (2004 birželį sueis metai, kaip gydausi).
1) Išsitiriu dėl infekcijų (bendras tepinėlis, chlamidijos, mikoplazma, ureaplazma). Pagal bendrą tepinėlį – padidėjęs leukocitų kiekis ir aptiktos gardnerelos, taip pat rasta ureaplazma). Abu su vyru gauname vaistų dozę ir sėkmingai išsigydom.
2) Vyras išsitiria spermą (viskas normos ribose, tik padidėjęs leukocitų kiekis). Dėl pagausėjusių leukocitų skiriamas spermos pasėlis, randami kažkokie kokai (išsigydom).
3) I ciklo fazės hormonai (LH, FSH, prolaktinas, skydliaukės hormonas) normoj – folikulai bręsta.
4) II ciklo fazės hormonai (progesteronas, estradiolis) normoj - ovuliacija vyksta.
5) Gimdos nuotrauka: gimda normoj, dešinysis kiaušintakis puikiai praeinamas, ties kairiuoju skystis nebeprateka (diagnozei patvirtinti reikalinga laparoskopinė operacija).
6) Pradedu stimuliuotis (kad subręstų daugiau folikulų ir taip padidinčiau pastojimo šansus). Pirma stimuliacija (Clostilbegyt + Pregnyl) – subręsta tik 1 folikulas – nesėkminga. Antra stimuliacija (didesnė Clostilbegyt dozė + Pregnyl + Duphaston) – subręsta du folikulai – nesėkminga. Trečia stimuliacija (analogiška antrajai) tik + inseminacija – nesėkminga. Ketvirta stimuliacija + inseminacija - nesėkminga.

O cia mano istorija.

Istekejau 23 m. Vaikuciu kaip ir neplanavom, bet po 2 m. pastojau, taciau nesekmingai-ivyko persileidimas. Antra karta pastojau po 3 metu, kuris baigesi taip pat kaip ir pirmasis . Dabar po antro karto jau praejo lygiai metai, kuriuos bandziau su gydytoju pagalba pastoti, taciau... Tris kartus stimuliavausi Clostelbegyt+Gonal+Ovidrel+Duphaston na ir aisku vitaminai (as vartoju "Materna"). Visi trys kartai be rezultatu. Dabar antras ciklas ilsiuosi nuo vaistu ir gydymo istaigu, bet BT matuoju (jau pripratau net trukdavo pirma cikla kazkokio uzsiemimo rytais ). Siais metais man bus 30 m.

Ištekėjau 21m. Užsimanėm vaikelio 24m. Metus laiko "žaidėm" su privačiom klinikom ir ginekologėm. Nieko konkretaus nerado. Mano hormonų tyrimas normoj, vyro sperma buvo nekokia. Gydėm ir stiprinom vyrelį. Per ta laika pagaliau patekau pas gerą specialistę. Videohisterosalpingografija parodė, kad kiaušintakiai silpnai pratekami. Padarė laparoskopiją - viskas pasirodė gerai (kiaušintakiai pratekami). Kadangi nieko nerado, sakė bandykit, gal pavyks. Bandėm. Taip prabėgo beveik 3 metai (nuo vaikelio "užsimanymo" pradžios). Vyro sperma tapo pakankamai gera, tačiau mes ir toliau negalim susilaukti vaikelio. Šį ciklą buvo pirmoji mano stimuliacija Serofenas + Ovidrelis. Deja, nepasisekė. Tolimesnis grafikas toks: dar 2 stimuliacijos (Serofenas+Ovidrelis+Diufastonas), toliau eilė inseminacijų. Tikiuosi kad pavyks, nes pinigų dirbtiniam apvaisinimui turėsim negreit.

Dabar pati perskaičiau ką parašiau ir turiu konstatuoti, kad daug laiko praleidom vėjais, klausydami patarimų, atsipalaiduokit, paatostogaukit ir jums tikrai pavyks.
Nerašau apie psichologinę būseną visus tuos metus, nes ir taip visos tą puikiai žinote

Man 32m;
2000m pirmas persileidimas 10 savaiciu;
2001m antras persileidimas 8 savaiciu;
nepastoju 3 m.;

Su vyru kol vaiku neplanavom, vedybos nebuvo svarbios. Iskart po vestuviu Tas planas. Pavyko iskart - is pirmo suplanuoto karto, bet po 10 sav.persileidimas. Jokiu tyrimu nieks nesiule darytis. Siule pailseti pusmeti. Taip ir padariau. Po metu vel bandymas - vel pavyko iskart, kai tik sumaniau....Vel persileidimas po 8 sav. Uzdegimu, infekciju nebuvo, priezastis neaiski. Chlamidiju tyrimo nekartojau, nes pries keleta metu buvom pasidare. Spermos tyrimas geras. Citomegalo ir toksoplasmozes tyrimai geri. Genetinis tyrimas - kariotipo - geras. Taigi objektyviu priezasciu nera. Siuloma pastoti ir tada tirtis. Ilsiuosi tuos rekomenduojamus 6 men. Toliau 'dirbam' issijuose. Bet pastojimo nera. Metus nieko nedarau: bandau atsipalaiduoti. Bandau sekdama ir nesekdama vaisingas dienu. Nepadeda. Po metu pirmakart gyvenime matuojuosi BT 4 men saziningai- kiekv.diena. Su rezultatais pas gydytoja. Jos manymu - nera ovuliacijos. Duphastonas. BT panasi. Dviguba doze duph. Tas pats rezultatas...Kita gydytoja - ta pati temperatura, bet ovuliacija vyksta jos manymu. FSH ir LH tyrimas - normoj. Gimdos nuotrauka. Gimda dvirage. Desinys kiausintakis su kliutimis. Desinej pusej yra saaugu.Desine kiauside 'policistine'?! Kaire puse ideali. Siulo laparoskopija. Kita gydytoja. Siulo isbandyti visas stimuliacijas ir tik tada laparskopija. Abejojimo stadija...

Mano istorija: ištekėjau 22 metų. Pirmąkart kiaušidžių uždegimu susirgau 15 m. Po to tie uždegimai vis pasikartodavo. Būdama 21 metų patyriau dvi operacijas. Antroji įvyko dėl pūlingo mažojo dubens uždegimo, peritonito, pūlingo deš. kiaušidės ir abiejų kiaušintakių uždegimo. Gyd, iškart po operacijos nenorėjo nuvilti, bet po 6 mėn. nesėkmingo bandymo pastoti, vis dėl to pasakė, kad aš tuščiai nesivilčiau. Tiesa, prieš tuokiantis gyd. mano būsimam vyrui taip pat pasakė prognozę - aš esu nevaisinga (spec. jį nuvedžiau kartu pas operavusius gyd.). Aš gėriau nuolat prenatal vitaminus, kas mėnesį bandžiau Dievulio kantrybę ir taip beveik 3 metus. Vėliau ėmiausi matuotis BT. BT buvo visai prasta, ovuliacija nevyko, deš. kiaušidė kamavo policistozė. Kairioji kiaušidė - neveikli. Pradėjau kas mėnesį daryti hormonų tyrimus (įv. ciklo metu). Nustatytas per didelis testosterono ir berods prolaktino kiekis (dar pasitikslinsiu..). Sureguliuoti hormonų nepavyko. Tada gyd. pasiūlė rizikingą išeitį - pabandyti stimuliuotis labai nekaltomis 5 Serophen tabl. Po pirmų 2 tabl. įvyko kiaušidės hiperstimuliacija, grėsė laparoskopinė operacija dėl atsiradusio skysčio. Atlikti tyrimai vyrui, rodė infekciją (buvo gygytas). Išsityriau dėl visų lyt. plintančių ligų - viskas gerai. Tiesa, kiaušintakių ir gimdos nuotrauka rodė kiaušintakių sąaugas. Niekas nebetiko, laparaskopijos (jau man tai būtų 4 operacinė intervencija) atsisakiau. Nebepasitikėjau gyd., niekur nebesikreipiau, gėriau vitaminus, matavausi BT ir per 2 metus sulaukiau dviejų "stebuklingų ovuliacijų" (per tą laiką sirgau 2 kartus kiaušidžių uždegimu ir vienąkart endometritu, gyd. jau grasino šalinti kiaušides, nes uždegimai užkamuodavo..). Gėriau pati ir vyrą girdžiau imbiero arbata, kurios receptą "paveldėjau" iš kitos niekaip pastoti negalėjusios moters (beveik pusę metų..), BT žymiai pagerėjo ir būtent per tą antrą "stebuklingą" ovuliaciją aš pastojau..Gyd. buvo labai nustebę, kaip beje ir aš pati..Taigi 4 vestuvių metinių proga gimė 2760 gr. ir 50 cm. dukrytė.
Dabar vėl tos pačios problemos: deš. kiaušidės policistozė, neaiškios kilmės, nelygiais kontūrais darinys (1 cm ant 3 cm) šalia gimdos, neaiškūs ūmūs kraujavimai įv. ciklo periodais (ryte kraujas pliūpteli, o vakare - viskas gerai, lyg niekur nieko..), jau spėjau persirgti dukart endometritu (po gimdymo), kairioji kiaušidė kaip neveikli, taip neveikli..Kol kas nesitiriu. Nebeturiu jėgų visiškai. Esu pavargusi ir nusivylusi. Turbūt vėl griebsimės savo kvailos panacėjiškos arbatos ir apsišarvuosime kantrybe ir tikėjimu kitąmet. Kaip ir norėčiau, būtų kvaila rizikuoti..Užteko man kruvinų ašarų, kai įtarinėjo negimdinį nėštumą...
Visoms linkiu stiprybės ir vilties. Tai šimtąkart efektyviau už vaistus ir gyd. Yra vienas Dievas ir Jis - ne jūsų gyd., kuris galbūt šiandien jums pasakė baisią diagnozę ar liepė taupyti dirbt. apvaisinimui. Gydytis svarbu, bet ne mažiau svarbu stipriai mylėti, laukti ir svajoti apsikabinus artimus žmones, žinokit, kada nors išauš graži diena ir viskas bus gerai. Linkiu Jums iš visos širdies, būsimos mamos

Man 26.
Nuo pat pradžių mėnesinės nebuvo reguliarios. Kai buvo 16 metų kartu su mama kreipėmės į gydytojus. Buvo žymus hormonų disbalansas. Tuo metu niekas neįvardijo diagnozės, nieko tikresnio nesakė, tik tai, kad gali būti sunkiau pastoti, bet tik gali būti, lygiai taip pat gali ir nebūti.
Po gydymo - hormonų normos atstatytos, tačiau ramybės dėlei buvo paskirti kontraceptikai (logest)- juos geriant ciklas buvo reguliarus, o kiekvieną kartą nustojus, jau po kelių menesių išsikraipydavo. Taip bėgo metai per kuriuos teko sirgti makšties uždegimais, buvo prišaldyta "žaizdelė", bet rimtesnių bėdų nebuvo.
Ištekėjau. Iš pradžių vaikučių dar nesinorėjo - nesutvarkyta buitis, mokslai.
Ėjau pas gydytojus, o jie viskas gerai - nustokite gerti kontraceptikus, bandykite, po metų jei nepasiseks - tada kreipkitės.
Nustojau gerti KT, iš karto pradėjo teplioti ciklo vidury, prieš ir po mėnesinių. Vėl ėjau pas gydytoją, o ji išrašė Duphastono po 2 tabletes antroje ciklo pusėje ir taip tris mėnesius. Pakeičiau polikliniką, o tuo pačiu ir gydytoją - atlikti prolaktino tyrimai rodė viršitas normas, buvo paskirtas bromkriptinas - bromergon. maniau mirsiu, pasireiškė visi pašaliniai poveikiai. Dar kartą teko keisti gydytoją - ir vėl grįžti prie duphaston, nes prolaktino tyrimai jau buvo normoje, per kelias dienas labai žymus kritimas. Galų gale buvo rekomenduota kreiptis į vaisingumo kliniką. Tačiau jau su tikslia diagnoze - policistinės kiaušidės arba anovuliaciniai ciklai. O prie tokios problemos dažnai prolaktinas yra svyruojantis. Ramybės dėlei dabar paskirta nedidelė Parlodel (ir gi bromkriptinas) dozė - ir jokių pašalinio poveikio!!!
Vaisingumo klinikoje, po visų tyrimų iš kurių dvi svarbiausios naujienos - blogas LH FSH santykis, kiaušintakiai praeinami - kitą ciklą skirta stimuliacija (su Serofenu), apie kurią galvoju jau nuo rudens.
Jačiuosi kaip kokia kvailutė po tiek gydytojų prasiblaškiusi, tiesiog iš pradžių ėjau į valstybinę polikliniką, nes pinigėlių nelabai buvo, vėliau į privačias ir sulaukiau rimtesnio požiūrio.
Apibendrinimui - kontraceptikus nustojau gerti birželį 2003 m. Tad mano "stažas" dar nepilni metai, tačiau jau aiškėja, kad be gydytojų pagalbos vaikučių negalėsiu susilaukti...
istorija tęsiasi:
pirmoji stimuliacija serophenas (po 2 tabletes 5 dienas)+puregon (po 50 tris dienas)- folikulai neauga.

Nusprendziau parasyti ir as savaja istorija.Istekejau 18m .Menesines buvo labai nereguliarios.Anksciau buvau atlikus keleta tyrimu,buvo nustatyta policitiniu kiausidziu sindromas taciau nepaskirtas joks gydymas.Buvau perspeta kad pastoti gali but sunkoka.Po 1vedibiniu metu nusprendeme susilaukti gandro. Pavyko per pora menesiuku.Nestumas is pradziu buvo labai sunkus,absoliuciai nejo nieko i burna paimt.pykindavo net 10sykiu i diena.Veliau pasitaise iki septinto menesio,ta menesy suzinojome kad vaikelis gims su negalia.Isnesiojau iki galo 2001 m.pagimdziau dukryte,su hidrocefalija ir spina bifida(stuburelio isvarza).Dukryte mire po 5 men.Po tos nelaimes nusprendeme pailseti.Vartojau diane35,nes po gimdymo dar labiau issireguliavo ciklas.Veliau nutraukiau kontraceptinias galvojau pailset ir bandyt po kurio laiko pastot.Po vaistu nutraukimo menesines pradingdavo po 2-4 men.Tada dufastano kad jos atsirastu.Po to bandymas pastot,bet vel dingsta menesines po kurio laiko.Nutariau vaziuot i klinikas issitirt hormonus ir kad nustatytu kas man daros.Taciau ten jokio konkretaus gydymo tik pasakymas reikia mesti(kadangi turiu virsvori) svory ir atvaziuoti po kokiu 3 men.Is pradziu bandymas mesti ta svori ,bet kantrybe nutruksta.Pradingsta per ta laika vel menstruacijos ,tada vaikstau pas ginekologa ir tikrinuosi ultragarsu.Gydytoja sako viskas tvarkoi tik reikia daryt hormonu tyrimus.Kai susitaupiau siek tiek pinigeliu tai nuvaziavau i Vaisingumo klinika Kaune.Siuo metu menesines pradingusios jau 7 menesiai.Pasidariau nenormaliai plaukuota(nekenciu tokios saves).Vaisingumo klinikoi pasidariau kruva hormonu tyrimu.DIAGNOZE.......Policistiniu kiausidziu sindromas,per didelis kiekis testoterono ir kazkoks tas santykis su FSHdidelis.Matyt kazko nedasiklausiau kai gerai issiaiskinsiu pataisysiu.GYDYMAS.........pirmiausia DUFASTONAS,kad atsirastu menesines.FOLINE RUGSTIS kaip maisto papildas.Dexamethasonas kaip testoterono mazinimui ir SEROFENAS kaip ovuliacijos skatinimui.Dabar laukiu kol atsiras menstruacijos,paskui gersiu serofena ir vaziuosi tikrintis kiek subrendo folikulu..........................................

Mano istorija:
Kaip tik prasidejo man menesines,taip ir prasidejo bedos(nuo 14 m.).Menesines baisiai nereguliarios buvo,ciklas svyravo nuo 18 iki 40d,o skausmai taippat vos pakeliami buvo.Pradejau lankytis pas gydytojus ir jau 17 m.suzinojau savo viena beda(dvirage gimda),bet tai nebuvo mano visu negalavimu priezastis.Teko guleti ligoninej,nes beveik 2men tepliojo,leido daug vaistu,nuo kuriu turejo pasibaigti tepliojimas,o man atvirksciai,prasidejo kraujopludis,numeciau 5kg.Nereguliarios menesines tesesi,bet priazasties nerado,sugalvojau nuvaziuoti i santariskes issitirti(buvau alytiske),taigi pagulde i ligonine tyrimams,kad dvirage gimda patvirtino ir dar kad kiausides policistines pasake,tai tos kiausides ir gadino man gyvenima.Nuo tada geriau KT,nes dar buvau 18m vaikiuku neplanavau,bet norejau,nes zinojau,kad bus problemu su pastojimu ir isnesiojimu.Susituokiau pries 4m(man greitai bus 25m).2metus dar kazkaip vyras nenorejo leliaus,tai nieko ir nedarem rimto,bet kartais apgaudavau vyra,sakydavau kad geriu KT,o istikruju negerdavau,aisku niekas nepavykdavo.O dabar beveik du metai nesisaugom,KT negewriu,tik del gimdos atstatymu 3 ciklus ziema geriau.Gydziausi poliklinikoj,daugiau nei metus laiko,bet nemanau,kad tai galima pavadinti gydymu,geriau foline ruksti ir E vitamina,matavau BT,ovuliacija nevyko,nieko ji gudriau nesugalvojo,tada pasiule nueiti privaciai,bet tik po vieno ginco su ja,priestai nieko nesiule.Tai va,pries puse metu nuejau privaciai,pas Klima,girdejau geru atsiliepimu,tai pas ji ir nuejau. Nusinesiau visus BT parodymus,pageriau KT 3men,po to padare visus reikiamus tyrimus,prolaktino kiekis perdidelis buvo,geriau Parlodel,dar vitaminus,vyro spermos tyrima darem du kartus,nekokia sperma 39% gyvu spermiuku,ir tie dar su patalogijom.Nusprendem jau pradeti nuo balandzio stimuliacija Gonaliu F,bet priestai reikejo pasidaryti gimdos nuotrauka,ar tikrai gimda dvirage,kad nebutu veltui pinigai isleisti.Pasidariau ta nuotrauka ir diagnoze pasitvirtino,gimda dvirage,isnesioti nepavyks,nes ten vietos leliukui,tai visai mazai,sake,nebent stebuklas butu ir pasiule du variantus,ar daryti gimdos operacija,ar stimuliuotis ir jei pastosiu bandyti isnesioti,kadangi as stebuklais nelabai tikiu,tai pasirinkau operacija,ja man darys geguzes 4d.Po to negalima bus pastoti maziausiai 3men.Dar sake,kad pati negalesiu gimdyti,jei pastociau,del dideliu randu,kurie liks po operacijos.
Taip ir bega meteliai,o pas mane gandras net nesiruosia atskristi

Mano menstruacijos nuo pat pradžios buvo labai nereguliarios.Provincijos gydytojai ilgai manė,kad ''bręstu''ir jokio rimtesnio gydymo neskyrė.Kai ėmiau mokytis Kaune,pradėjau lankytis pas gydytojus ir ieškoti priežasčių.Nustatė policistines kiaušides.Gydžiausi gerdama kontraceptines tabletes''Cilest''.Kai nutraukdavau,ciklas reguliarus būdavo 4-5 mėn.Paskui vėl viskas prasidėdavo.
Šiuo metu labai norim vaikelio ir gydomės.
Man buvo trys stimuliacijos serophenu, bet buvau ,pasak gydytojo,jam ''rezistentiška''.
Kadangi gimdos nuotrauka parodė ir vieno kiaušintakio nepraeinamumą,nusprendžiau darytis laparaskopiją.Operacijos data -04 21(jei neįvyks nenumatytų dalykų).

Sveikos,

Parasysiu ir as savaja istorija. Man maziau kaip po savaites sueis 26 metai, istekeju 23, 24 issiskyriau, dabar jau metus gyvenu su draugu, galvojam apie vestuves, tikiu sikart visam gyvenimui. Mano istorija labai panasi i Anelijos, menesines atsirado nuo 14m., labai nereguliarios, dazniausiai ilgas ciklas, po 40 dienu, pries ir po menesiniu rudos isskyros. Kai buvo 18 pirma karta nustate policistines kiausides ir pasake, kad bus sunkiau pastoti, bet sake, kad tikrai viskas bus gerai, kadangi tuo metu apie vaikucius dar negalvojau, o be reikalo.., tai maniau, kad viskas bus gerai, nes nelabai suvokiau, o istikruju, net neisivaizdavau, kad visa tai taip rimta, taip be dideliu problemu prabego 5 metai, istekejau, nebesisaugojau ir puse metu jokiu rezultatu, veliau skirybos, kitos problemos, uzsimirsau. Kai antra kart suplanavom, kad reikia vaikucio jau su naujuoju draugu, nesisaugojom du menesius, rezultatu nesulaukiau, tada prasidejo visokiausi tyrimai, nuo infekciju, hormoniniai ir kiti, problemos su LH ir FCH, anovuliaciniai ciklai, pradejo skatinti serofenu ir antroje ciklo puseje duphastonas, i vaistus reakcija buvo gera, jau pirma menesi subrendo reikiamo dydzio folikulai, bet nieko is antro menesio pastojau, jauciausi pati laimingiausia pasaulyje, po daugiau kaip menesio suzinojau nestumas negimdinis, prasidejo ziauri depresija, kuri tesiasi iki siol, visa laika buvau linksma, manes visur buvo pilna, dabar apatija, nieko nebenoriu, niekas nebedziugina, draugai nebeatpazista... Padare laparoskopija, tai buvo pries 3 menesius, pasalino negimdini nestuma, ir "prabade" kiausides, pasalino negausias taip buvo parasyta saaugeles, pastoti leido po 6 menesiu. Iskart po laparoskopijos prasidejo mano zygiai pas gydytojus, istyre del visu imanomu infekciju,bakteriju ir dar visokiu velniu, rado kazkokius tai "kokus" ir ureaplazma, issigydem, visa menesi gyvenom antibiotikais. Ai dar vaiksciojau i fizioterapija ir geriau Wobenzyma. Kita menesi jau noriu bandyti vel, bet mane uzvaldziusi baime. Viena gydytoja dar siulo nuotrauka del praeinamumo, o kita sako, kad to daryti tikrai neverta, o ir as pati taip manau, nes jau prisikankinau su tais tyrimais, vien nuo streso man ten gali uzspazmuoti, juk jei jau buvau pastojusi, tai manau, kad ten viskas praeinama, be to juk dare laparoskopija, tai juk butu pasake, jei nepraeinami. Ai nebezinau mergaites, pasimetusi as.... Tiesa skaiciau, kad policistinems kaiusidems budingas antsvoris ir plaukuotumas, bet to neturiu (ugis 170 cm, svoris 53 kg.), plaukeliu isvis nerasta, na nors tai guodzia

Man rugsėjį sueis 38 -eri.
Planuojame nuo 1992 m. gruodžio mėn., t.y. iš karto po kelių savaičių draugavimo ir vedybų, nes abu labai norėjome daug vaikų.

Mano ilga istorija tokia:

1988 m. - likimo dovana - gimė mano brangiausias nesantuokinis (buvau vieniša mama ) sūnus. Pastojau lengviau negu lengvai - iš pirmo karto.

1992 m. gruodžio mėn. pradedam bandymus. Nesiseka daugiau nei metus, neramu, bet nė minties, kad gali būti kas nors rimta.
1994 m. pradžioje pradedu matuoti BT, grafikai puikūs, pagal juos ir pastoju. Deja, nėštumas negimdinis, iki paskutinės minutės neleidžiu daryti valymo, negaliu patikėti, kad tai su manim vyksta, bijau, kad neišoperuotų normalaus nėštumo. Į operacinę išveža bėgte - vidinis kraujavimas. Pašalinamas vienas kiaušintakis, bet apie tai sužinau gerokai vėliau...Operuoja itin blogu žodžiu minėtina gyd. R.Valiūnienė. "Didžiai gerbiama" gydytoja pameluoja, kad jai pavyko išsaugoti kiaušintakį, taigi džiūgaudama, kad man taip "pasisekė", bandau porą metų pastoti natūraliai. Visiškai nieko...Suprantu, kad man reikia medikų pagalbos.
1996 m. kreipiuosi į Šeimos planavimo centrą pas gydytoją Klimą. Visi tyrimai idealūs, tačiau sužinau, kad operacijos išraše lotyniškai parašyta, kad man pašalintas dešinysis kiaušintakis. Gimdos nuotrauka parodo, kad kairysis visiškai nepraeinamas.
1997 m. gyd. Klimas ir gyd. Miežėnienė daro plastinę kiaušintakių operaciją (laparaskopijos tik pradedamos daryti Lietuvoje). Operacija pavyksta, kairysis kiaušintakis rekonstruotas ir netgi pratekamas operuotas dešinysis, nes jame įstatytas plastikinis vamzdelis. Džaigsmui nėra ribų - belieka laukti nėštumo, o jo vis nėra...Bandom 1,5 metų.
1998 m. kreipiuosi į Medicinos diagnostikos centrą - tuo metu kone vienintelė geriausia privati klinika, vaikštau pas gyd. Rogalskį. Kletą mėn. matuojam temperątūrą ir mokam baisius pinigus už kiekvieną vizitą ir nuolat vienus ir tuos pačius tyrimus. Pagaliau pakartoja gimdos nuotrauką - kiaušintakiai praeinami. Darom kelias stimuliacijas Klstelbegitu. Absoliutus nulis, nors hormonai puikūs, folikulai auga, ovuliuoja ir t.t.
1999 m. nebeužtenka jokių pinigų gydytis MDCentre, pereinu pas gyd. Bogdanskienę. Ji iš karto pasako, kad man gali padėti tik IVF (aš tuo netikiu, nes ji tai daro labai grubiai ir primygtinai). Darom keturias inseminacijas iš eilės: gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. Stimuliuojama Serophenu, prižiūri gyd. Telyčėnienė. Asoliutus nulis.
1999 m. lapkričio mėn. po 7 METŲ BANDYMŲ pagaliau NĖŠTUMAS. Nutrūksta 5 savaičių.
2000 m. rugsėjo mėm. vėl NĖŠTUMAS. Nutrūksta 5 savaičių, nepaisant palaikymo Diufastonu.
Kadangi du kartus pastojau natūraliai, vėl metu visus gydymus ir bandom patys.
2002 m. gruodis - juodžiausias mėnuo mano istorijoje...Gyd. Juršėnas echoskopiškai patvirtina gimdinį NĖŠTUMĄ, geriu Diufastoną. Dar po savaitės jau laukaime širdelės plakimo, nueinu ir išgirstu "sorry, nėštumas NEGIMDINIS". Sunku apsakyti, ką išgyvenome, pirmą kartą mačiau verkiantį savo vyrą ir iki kraujo daužantį kumščiu į sieną...
2003 m. birželio mėn. pradedu lankytis pas Klimą dėl IVF. Dėl kai kurių negalavimų (gardnerellos, paskui padidintas leukocitų kiekis, paskui kažkokie kokai spermoje), dėl gydytojo žioplumo sugaištu pusę metų, palieku 1500 Lt litų, spjaunu ir išeinu pas gyd. Bogdanskienę.
2003 m. gruodis pirmas vizitas pas Bogdanskienę. Ir ją, ir mane šiek tiek neramina mano padidintas FSH, visa kita normoje.
2003 12 29 pradedam IVF. Ilga blokada su Diferelinu, stimuliacija su Puregonu, subręsta 15 folikulų, iš jų 11 kiaušialąsčių, iš jų 10 embrionų, visi jie dalijasi, 4 -uris įsodiname į gimdą, 6 - is užšaldome. Viskas puiku, o net nesulaukus testo dienos prasideda mėnesinės...Visa tai man apsieina: finansiškai 14500 Lt, morališkai - mes jau stiprūs, paverkiu tik vos vos.

Dabar morališkai jau atsigavau, belieka atsigauti finansiškai...

Bet NETIESA, KAD VILTIS MIRŠTA PASKUTINĖ - JI NEMIRŠTA NIEKADA...