QUOTE(vaižgantė @ 2009 09 16, 16:50)
Teoriškai- gal, praktiškai man svarbiau, ko išties norisi. Jei šiandien norisi silkės su burokėliais- valgau silkę su burokėliais; jei šiandien man norisi troškinio- valgau troškinį. O tas didelis matavimas ir svarstymas gali susargdinti...Rašau iš savo praktikos: buvo laikas, kai užsiimdama organizmo valymu pedantiškai žiūrėjau, ką valgau. Kuo tai baigėsi? Apetitas dingo...Aš vakare prisimindavau, kad dieną nieko nevalgiau, nes visiškai nesinorėjo... Tiesiog praradau valgymo malonumą.
oi nea, as tai maitinausi is ipratimo - buvau ipratus maitintis pagrinde angliavandeniais, man kiekviena diena norejosi tik saldziu vaisiu, sausu pusryciu, koses ir pan...mesos/zuvies man nereikedavo visai ir dabar riebia zuvi verciu save valgyt, todel, kad reikia...o kaip jauciu, kad reikia - tai vat taip ir jauciu, kad jau be masinkos galiu skaicius sudeti, (mokykloje geometrija ir matematika man sekesi puikiai), dingo mieguistumas, apatija ir pan... man atrodo, kad vistiek nesupratai, cia nereikia nieko skaiciuot, reikia perprasti sistema, kai nesupranti tai ir atrodo, kad kazkokiom didelem matematikom as cia uzsiimu