Turiu problemą. Buvo panikos atakos paskui nuolatinis nerimas ir baimė. Galiausiai pradėjom gydyt ir prasidėjo depresija. Gėriau xanaxą ir fevariną. Dabar geriu tik fevariną po dvi tabletes per dieną...bet, sugrįžo nerimas. Vėl smaugimo jausmas, menkiausias jaudulys virsta dideliu nerimu, visa drebu, judesiai nekoordinuoti, galva svaigsta. Nežinau ką daryt...kaip ir ką gydytis. Atrodo depresija pagerėjo, bet va vėl nerimas išlindo.
QUOTE(Ramiele @ 2011 11 20, 18:20)
Turiu problemą. Buvo panikos atakos paskui nuolatinis nerimas ir baimė. Galiausiai pradėjom gydyt ir prasidėjo depresija. Gėriau xanaxą ir fevariną. Dabar geriu tik fevariną po dvi tabletes per dieną...bet, sugrįžo nerimas. Vėl smaugimo jausmas, menkiausias jaudulys virsta dideliu nerimu, visa drebu, judesiai nekoordinuoti, galva svaigsta. Nežinau ką daryt...kaip ir ką gydytis. Atrodo depresija pagerėjo, bet va vėl nerimas išlindo.
Gal reikia vaistus pakeisti? Man budavo panika, nerimas ir depresija, geriau tik Cymbalta. Po kazkur puses metu pajauciau, kad to klaikaus nerimo ner. Nutraukiau vaistus pagal gydytojo rekomendacijas. Dar puse metu buvo gerai. Bet siuo metu labai daug visokiu nutikimu buvo, pasinervavau istisa savaite ir vel jauciu, kad valgyt nebenoriu, pykina, nesveikas nerimas. Pagersiu Lexotanil kelias dienas, ziuresiu, ar dings, ar ne. Jei ne, eisiu antidepresantu vel.
Svarbiausia neuzleist to nerimo. Man jis virsdavo i panikos priepuolius. Gydytojas man liepe pagert kelias dienas raminanciu, jei jau jauciu,kad nerimas ateina. Kunas i tam tikras situacijas duoda impulsa, nesveika impulsa, kuri reikia slopint. Sake, jei slopinsi, tai kunas i ta situacija ims reaguoti kitaip. Is tikruju, esu pamirsus, ka reiskia panikos priepuolis... Ir nebenoriu suzinot.
Buvo ir man smaugimas. Dar dusulys kankindavo. Kadangi as buvau pas du psichiatrus, tai viena liepe per tokius priepuolius Lexotanil gert (bet ne patoviai, o tik per panikos priepuoli), o kitas psichiatras, vyresnis vyras liepe kelias dienas pagert po to.
Aisku, tada dar geriau antidepresantus. Bet dabar depresijos pozymiu kol kas nejauciu. Taciau, jei uzleisciau nerima, vel prie to pacio grizciau.
Aisku, tada dar geriau antidepresantus. Bet dabar depresijos pozymiu kol kas nejauciu. Taciau, jei uzleisciau nerima, vel prie to pacio grizciau.
sveikos, na as zinau, kad man depresija, ja nustate pries metus, bet tik karta paragavau antidepresntu daugiau nebenoriu ir bijau, nes nuo ju labai blogai buvo...Buvau ir pas homeopate jinai sake, kad man depresijos nera, tiesiog labai ilgai savyje laikau nuoskaudas kuriu mano gyvenime netruko...cia tikra tiesa, dazniausiai gyvenu praeitim...viskas buvo gerai pries pusmeti (isskyrus tai, kad gyvenu su raminamaisias, ir homeopatiniais vaistais) dabar viskas jauciu..naikinu save po truputi, alkoholis, vaistai...turiu nuostabu sunu, jis tik mane skatina gyventi toliau, sianakt patyriau baisu prakaitavima, nugaros skausmus, nebezinau, ka daryt pas specialistus kreiptis neturiu galimybes, nes esu ne Lietuvoj, o cia buvau, tai dar stipresniu raminanciu prirase, ismeciau juos i siusliadeze.Kada isgeriu alkoholio vaistu nereikia, nes be vaistu iseit niekur negaliu, beto man dar nustate socialine fobija....As juk vaika uzauginti turiu, o sitaip man atsitiko, nezinau uz ka...augau su pateviu, kuris niekada manes nemylejo, vartojo psichologini smurta (tai ir yra pripazinta )Zodziu is salies paziurejus gyvenime viska turiu gera darba, mane visi myli, gerbia..Tik as saves pamilti niekaip negaliu...Ir niekas to nesupranta, tik rekia, kad prisigalvoju
QUOTE(simuliaa @ 2011 11 24, 11:05)
sveikos, na as zinau, kad man depresija, ja nustate pries metus, bet tik karta paragavau antidepresntu daugiau nebenoriu ir bijau, nes nuo ju labai blogai buvo...Buvau ir pas homeopate jinai sake, kad man depresijos nera, tiesiog labai ilgai savyje laikau nuoskaudas kuriu mano gyvenime netruko...cia tikra tiesa, dazniausiai gyvenu praeitim...viskas buvo gerai pries pusmeti (isskyrus tai, kad gyvenu su raminamaisias, ir homeopatiniais vaistais) dabar viskas jauciu..naikinu save po truputi, alkoholis, vaistai...turiu nuostabu sunu, jis tik mane skatina gyventi toliau, sianakt patyriau baisu prakaitavima, nugaros skausmus, nebezinau, ka daryt pas specialistus kreiptis neturiu galimybes, nes esu ne Lietuvoj, o cia buvau, tai dar stipresniu raminanciu prirase, ismeciau juos i siusliadeze.Kada isgeriu alkoholio vaistu nereikia, nes be vaistu iseit niekur negaliu, beto man dar nustate socialine fobija....As juk vaika uzauginti turiu, o sitaip man atsitiko, nezinau uz ka...augau su pateviu, kuris niekada manes nemylejo, vartojo psichologini smurta (tai ir yra pripazinta )Zodziu is salies paziurejus gyvenime viska turiu gera darba, mane visi myli, gerbia..Tik as saves pamilti niekaip negaliu...Ir niekas to nesupranta, tik rekia, kad prisigalvoju
Na, ir be reikalo antidepresantu nevartojat.
Nes liga tik progresuoja. Raminamuosius galima vartoti iki 3 men., bet jau ir po dvieju savaiciu pripratimas atsiranda. Laikui begant, reikia vis didesnes dozes, o po kiek laiko sunku bus nutraukt. Psichiatre sake, kad nutraukiant kai kuriems zmones buna liaudiskai tariant "lomkes".
Kad nuspresti, ar tinka antidepresantai, reikia pagerti maziausiai dvi savaites. Man nuo vienu uzeidavo euforijos bangeles. Taip kelias dienas. Kol organizmas priprato. Draugems pykino, galva sukes. Jei ir po tiek laiko netinka, reikia eiti pas gydytoja kitu prasyt.
As irgi, kai sirgau depresija, nagrinedavausi, kodel susirgau, ka as praeity patyriau, nuskriausta jausdavausi. Bet galiu pasakyti-pradejus gydytis, visas mastymas pasikeicia. Ne taip ima pyktis, neisizeidi del kiekvienos smulkmenos, neatrodo, kad tave kazkas bando sumenkint ar nuskriaust. Nebeklausi saves KODEL ir KODEL?
Nesiulyciau toliau eiti pas homoepata. Kazkodel Anglijoj gydytojai raminanciu visiems priraso. Drauges paklause, ar jai nekyla noras zudytis ir prirase raminanciu. Kai jau reiketu antidepresantu.
Manau ir vel sergu depresija. Sirgau ja, kai buvau 16 metu, dabar man 23. Gavau geresni darba, paaukstinima darbe, turiu drauga. Bet esu labai nelaiminga. Nors buna sviesiu dienu, kai atrodo norisi skrist, bet vienas siurkstesnis zodis nubloskia i dugna ir atrodo skesti skesti. Labai sunkus ryta, prabundi su blogom mintim. Draugas manes nebesupranta, o as jo. Nebenonriu jo salia, kaltinu tyliai del visko, bet paleisti negaliu. Patyriau didziuli stresa darbe, nes reikejo ismokti ir pateisinti daug vilciu. Zmones sako, tureciau buti laiminga, bet nesu. Bandau nuraminti save pirkdama drabuzius, daiktus, bet po to puolu i nevilti del pinigu stokos. Bandziau versti save eiti kiekviena diena pasivaikscioti, rupintis savim, bet kad ir ka daryciau, vistiek - per stora, atsiranda grazesniu. Gyvenu uzsieni, o tai dar labiau liudina, nes visi toli.Mama parupino xanax, jie truputi mane nuramina, bet nepiknaudziauju jais, nes nenoriu visai isproteti. Kankinu save nuolatinem mintim apie svori, kartoju kad esu per stora, nors sveriu tik 65 kg budama 177 cm, atrodo vis negana. Zodziu, mano gyvenime netvarka. Bandau ant saves labai supykti ir neleisti ristis toliau, bet neiseina. 
sveikos. o as nezinau kas man.mane visi erzina. namie vyras nuolat neitinka, vaikas nuolat velniu gauna.as noriu buti viena, noriu ramybes o cia jie duksta laksto mane tiesiog siutina.atrodo kaip smagu butu kad jie manes nieko neklaustu ir nematytu, bet deja....nuolat mintyse tik blogos mintys, itampa kad kazkas atsitiks nutiks ir taip toliau. i parda eit nenoriu vaiko vest i darza nenoriu, i svecius nenoriu nieko as nenoriu tik namie but viena. bandau save suimti i rankas . bet deja diena lyg kylu kita krentu zemyn.
apie depresija ir kaip su ja tvarkytis neseniai pati ziurejau seminara http://www.egu.lt/mo...resija-125.html, ten apie lengvesnes jos formas, bet man padejo
man konstatuota depresija, geroi trittico ir xanax, gersiu tol kol pasijausiu geriau, ka galiu pasakyt, si liga issiurbia visas jegas, ryte keltis sunku, kunas isitempes,sukasi viskas,dusina,sirdis dauzosi,eini i rodos cia griusi,darbe buti neina, viskas sukasi ir tiesiog rakina, atrodo isprotesi...paskui buna ir geru akimirku, bet kai jau viskas nebepakeliama tai noretusi kad tas infarktas pagaliau istiktu!Nes toks gyvenimas sunkus...taigi merginos, reikia kazkaip kelti nosi i virsu ir ismokt su tuo gyvent... 
QUOTE(Dzyva @ 2012 08 29, 13:37)
Manau ir vel sergu depresija. Sirgau ja, kai buvau 16 metu, dabar man 23. Gavau geresni darba, paaukstinima darbe, turiu drauga. Bet esu labai nelaiminga. Nors buna sviesiu dienu, kai atrodo norisi skrist, bet vienas siurkstesnis zodis nubloskia i dugna ir atrodo skesti skesti. Labai sunkus ryta, prabundi su blogom mintim. Draugas manes nebesupranta, o as jo. Nebenonriu jo salia, kaltinu tyliai del visko, bet paleisti negaliu. Patyriau didziuli stresa darbe, nes reikejo ismokti ir pateisinti daug vilciu. Zmones sako, tureciau buti laiminga, bet nesu. Bandau nuraminti save pirkdama drabuzius, daiktus, bet po to puolu i nevilti del pinigu stokos. Bandziau versti save eiti kiekviena diena pasivaikscioti, rupintis savim, bet kad ir ka daryciau, vistiek - per stora, atsiranda grazesniu. Gyvenu uzsieni, o tai dar labiau liudina, nes visi toli.Mama parupino xanax, jie truputi mane nuramina, bet nepiknaudziauju jais, nes nenoriu visai isproteti. Kankinu save nuolatinem mintim apie svori, kartoju kad esu per stora, nors sveriu tik 65 kg budama 177 cm, atrodo vis negana. Zodziu, mano gyvenime netvarka. Bandau ant saves labai supykti ir neleisti ristis toliau, bet neiseina.
Na, gal tavo gyvenime nieko naujo nebevyksta? Nuobodu? Pastebi svori, vaikinas erzinti pradejo. Mane be viso sito dar ir dulkes erzinti pradejo, net kiekviena dulke matau. Gal del to, kad nieko naujo nevyksta tavo gyvenime? Musu protas nemegsta tustumos ir ji uzpildo, visokiom dulkem, saldainiais ir vaikino ydom ir dar velniai zino kokiom blogybem. O nepastebejai, kad pastarosiomis dienomis atsitiko tai, kad sukele asociacijas su depresija kai sirgai 16m? Gal tu ja dabar net nesergi o tiesiog atmintis atgamino ta jausma nes smegenyse asocijacijos kazka uzgirbe is praeities? As sirgau depresija, man darosi panasiai kaip tau, bet visgi nemanau, kad tai depresija. Va manau, kad man vienas dalykas sukele vel ta jausma. Be to zinau kita roblema, nebesidziaugiu gyvenimu nes savimi pradejau nebepasitiketi ziauriai, sumazejo serotonimo gamyba, o dar ir saules. Dabar valgau saldainius ir sekmingai auginu svori kas vel man kelia prisiminimus apie deprseija. Tiesiog dabar zymiai lengviau nei tada, bet nelabai guodzia kai nieko nesinori ir neturi motyvacijos ir blogiausia, kad zinai kaip blogai gali buti jei taip ir toliau. Uzdaras ratas susidaro. Anakart man padejo bendravimas, nauji zmones ir zinoma saule
, grynas oras.
