Depresija

Labas, merginos

atsiprasau, kad isiverziau i jusu tema. Bet kaip suprantu, esate susidure su depresija, tai noreciau isgirsti jusu nuomone

Mano vyrui daktaras diagnozavo depresija ir siulo gerti vaistus Jo mama sirgo stiprios formos depresija... daug su juo snekejom, kad sita liga yra paveldima, sakiau jam, kad man baisu, jog jam taip nenutiktu. Vyro mama mire pries puse metu, mes prardom kudiki, buvom prarade darbus, zodziu buvo juodas periodas ziema... Bet dabar darbus abu jau turim ir esam jais patenkinti. Viskas lyg stoja po truputi i savo vezes. Praejo puse metu po persileidimo, tai kaip ir galetume vel planuoti leliuka... Bet vyras vis karts nuo karto blogai pasijausdavo ir nutare, kad jam reikia apsilankyti pas psichologa (ar psichiatra, nelabai skiriu ). Palaikiau si jo sprendima. Jis liko patenkintas vizitu, tik tiek, kad isgirdom tai, ko abu bijojom tarsi jauciau, kad anksciau ar veliau paveldeta depresija pasireiks ir pas ji, bet isgirsti tai garsiai buvo labai skaudu... Na, jei gydytojas sako, kad reikia gerti vaistus maziausiai 6 men., tai reiskias reikia... BET... Noreciau planuoti nestuma artimiausiu metu ir bijau, kad vaistai paveiks vyro sveikata (lytine irgi) Gal jums kuriai nors teko su tuo susidurti? Po kiek laiko, nutraukus vartoti vaistus, atsistato organizmas?
Ir dar... labai bijau, kad ir musu busimas vaikelis paveldes sia liga

Buciau dekinga uz bet kokia nuomone

,,Tai kazkas, kas padeda tau grizti is chimerisko tavo susikurtos beprotybes pasaulio i normalu gyvenima, kai tave juokina isterliota vaiko marmuze, dziugina sutuoktinio sypsena, pastebi koks grazus saulelydis siandien ir turi planu rytojui ir ateinantiems metams...''


Dieve, as irgi nebepamenu kada juokiausi ziuredama koki kina ar jumoro vakara....jei nusisypsau dukrai, vyrui ar kokiam kitam gyvam zmogui, tai tik per prievarta,is mandagumo, vos vos lupu kampucius pakeldama...
p.s.Mergaites, ar geret kuri nors cipralex? kaip jis jums? Kiek laiko reikia, kad pakiltum is sios ligos? As tai gerciau nors ir visa gyvenima, kad tik sugriztu tos laimingos dienos, kurias kazkada turejau...

man irgi tikriausiai depresija... bet jau daug metu tesiasi... liudna, visiskai nesijuokiu, viskas erzina, visi nervina, sunku susikaupti, niekas neidomu, bet jau man daug metu taip yra... nemoku su zmonemis bendrauti, rasti kalba, arba jie man ka nors atkerta, kad manim nepasitiki, nors as tik norejau papasakoti ivyki... zodziu gal cia mano vaikyste kalta, bet labai jau greitai isizeidziu, del bet ko, kas ne taip paziurejo, ne ta zodi pasake, zodziu man labai sunku, tik kad niekam mano bedos neidomios.... net seimos nariams... jauciuosi gryna nevykele.... nezn kaip man savo gyvenimo klaidas istaisyti?

neklausyk, tos senos bobos visos durnos yra, kaip gyvates psssssssssssssssssssssss.....

man tai visai panasu i depresija...paprasyk siuntimo pas savo seimos daktere pas psichiatra, arba nueik tiesiai, galima mokamai, apie 40 lituku poliklinikoj kainuoja, priims, isklausys, diagnozuos. Tik nieko neslepk,- liudesio, nerimo, ar dar kas ten tave kankina.
Man padejo, diagnozavo depresija, vaistuku israse, ir beje labai panasus atvejiis i tavo, tik man dar labai nuovargis kankina, miego sutrikimai, su niekuom nenoriu bendraut, man nieko nereikia, galiu savo namie per dienu dienas sedet....
Tik neik pas bet ka papuola...jei jau neturi rekomendacijos, tai jau bent pas skyriaus vedeja eik.

as domejausi, tai sake kad nereikia siuntimo tiesiai i psichikos sveikatos centra, reikia eiti regitruostis pas psichiatra, paskui jei ka siuncia pas psichologa jis. o tau vaistai padeda nuo depresijos?
man irgi nuovargis, pradedu daryti ir is karto numetu savo darbus arba sunku prisiruosti ka nors daryti, nuolat miegociau ypac rudeni ir ziema . O tu gal is Kauno?

Ar galima vartoti alkoholi vartotjant jonazoliu tabletes Laif 600? Instruckiniame lapelyje nieko neraso apie tai.

raminancius ir antidepresantus su alkoholiu nevartokite, nes jei nenorite problemu su galvele tai geriau taip nedarykite, nes galite tik pasikenkti.

Nu, tai ar nuejai pas psichiatra?
As tai buvau
Vartoju antidepresantus dabar ir vargo nematau...ai, lai kas nori sako ka nori...bet uztat jauciuosi kaip zmogus visai kitas gyvenimas...turbut desimt metu taip gerai nesijauciau, kaip dabar...Nesuku galvos kas ten bus ar nebus kazkada....nieks nezino kas kada atsitiks...gal ir numirsiu po 50 metu antidepresantus naudodama...

laba visoms. gal kas gulejote vasaros 5 ribiniu situaciju ar kaip ten vadinasi skyriuje?kokios nuomones

Depresija sirgti niekam nelinkiu. Tai yra tokia liga, kai prie isvardintu simptomu yra stipru dar tai, kad pastoviai liguistai galvoji, kas ka pagalvos, nebegali laisvai jaustis, esi tarsi sukaustytas, kai atsikelimas is lovos yra didziausias zygdarbis, kuri galejai ta diena padaryti. Arba issivirimas arbatos - tai jau labai daug, nes niekas nesidaro, viskas suleteje, nera jokio sviesaus spindulelio, jokiu teigiamu minciu, nors siaip mane zino,kaip optimiste, turincia gera humora. Bet depresijos gilios antpludziu nebesuprantu humoro ir nenori juokauti, nekenti net tu zmoniu, kurie juokiasi, nors pati anksciau juokeisi,kvailiojai iki nukritimo, net sako,"ko tu i aktorini nestojai". Gydziausi ir vaistais, bet ju poveikis trumpalaikis ir istikruju neina suprasti ar tai placebo poveikis ar oro,ar miego ,ar dienos ivykiu ar menulio, ar kokios knygos ir tikrai vaistu. Paskui ir geriant vaistus ta prislegta nuotaika buna, Tada galvoji,kam juos gerti. Tada tau vaistus pakeicia, tada jyg tais vel padeda...Paskui vel...o gyvenimas bega, mokslai darbai turi vykti. Kiek kartu jau atsijungi nuo mokslu.meti. Paskui trumpam pagereja, tas suteikia savaitei jegu,paskui vel nuosmukis su rimtom savizudybes mintim, su pastoviu verkimu. Iseini i zmones ir sustingsti, galvoji, kas ka pagalvos, kokie kiti savimi pasitikintys, o tu kokia ne. Suvoki ,kad fiziskai esi grazi, bet to vidinio zavesio ,kuri turejai, proto, kur kiti galvoji,kad turi, tu visiskai save nusivertini ir to nejauti. Tik numirti norisi, nes tai tesiasi jau virs 6-7 metu. Pas terapeutus lankytasi, daug visokiu isvadu pasidarai. Stengies sakityti knygas. Iseiti i lauka. Lankyti joga, galbut baseina. Bet tas pastovus kaltes, nepasitikejimo, pbeprasmybes jausmas - zudo is vidaus. Tikrai apima dar didesne beprasmybe, kai suvoki,kad daugybe vaistu bandyta, terapijos, pasnekesiai taip pat, bet niekas nepasikeicia bent jau stabilesnei nuotaikai kokiems 3menesiams. Negali nieko planuoti. Draugai sako: va mano gimtadieni uz savaites svesim, o tu negali nieko pasakyti, nes nzn kaip jausies. Negali eiti ipaskaitas, nes bijai zmoniu. O tais momentais kai atsigauni , tai niekada niekas nesuvoktu,kad turi kazkokiu problemu, nes sako ,kad esu laimes vaikas, kad bendrauti su bet kuo ir bet kada galiu,kad pasitikejimas per krastus tryksta. Tarsi dvi susidvejinusios asmenybes. Paskui buna, kai ir blogai besijausdama is visu jegu apgaudineji kursiokus 2valandoms, tada jeigu neapsiverki nuo tos itampos, tik uzdarai kabineto duris, ir verki verki.....kelio nematai per asaras....
Suprantu, kad tu vaistu jau yra per daug, jau pavargsti tiketis,kad sie vaistai tai jau bus issigelbejimas, nes tikrai ju jau lb daug isbandziau. O tai yra chemines medziagos, prie ju organizmas pripranta, kai kurie vaistai tiesiog prislopina emocijas. Bet paskui tuos vaistus zmonems buna sunku mesti. Arba dozes buna padidinamos. O jeigu dar pastoji,arba planuoji susilaukti vaiku? Na panasu i kosmara. Tiesiog reikia TIKETI. Tiketi, kad viskas bus gerai, kad ir kaip banelaii beskambetu...tiketi, kad ateityje susiharmonizuosi,pasveiksi, noreti tobuleti, skaityti, pasportuoti prisiversti pvz joga,pasivazineti dviraciu. Paleisti, priimti save tokia, kad ir labai pasyvia, neenerginga, nelinksma ir nekaltinti, tiketi,kad energija atsiras. Neprisiristi prie saves ,kokios buvai, o tiesiog atleisti sau ir kitiems. Nors tikrai pasiilgsti to jausmo,kai labai tiki savimi, kai toks pilnas jegu esi, taip nesvarbu ,kas ka pagalvos, turi ideja ir atrodo kad ji tikrai issipildytunes tu tuom tiki ir turi jegu itikinti,ikalbeti zmones.
Kai jau apima ta gili depresijos busena, reikia pasistengti paleisti,viska paleisti. Priimti tai kaip gyvenimo pamoka ir tiketi, kad palengves. Imtis jeigu imanoma kazkokios veiklos, megzti galbut, pasistengti maitintis, kad ir kaip sunku butu, kalbetis s zmogumi,kuriuo pasitiki. Nes turi nukristi,tas sunkuas gyvenimo sydas. Turi ateiti vel tas mastymas, kad pasaulis grazus, kad galima dziaugtis mazais dalykais.. Reikia paciam is vidaus, isanalizavus savo rpisirisimus ir asmenybes ribotumus atleisti sau, arba po truputi tobuleti keistis. Gal jeigu kas turi jegu galima persikrausyti kur i kaima. Pailseti nuo visko. Npors buna tikrai sunku tai padaryti, kai kamuoja tas jausmas, kad viska, ka bepadarai ar pasakai yra klaidinga ir kad tik kiti viska zino geriau. Reikia tiketi, kad iveiksime ta nepasitikejimo jausma .Reikia atrasti meile savyje. Kiti pasikliauna Dievu. Man dar sunku tai padaryti, bet stengiuos. Reikia tiketi, kad bus geriau. Nes paskui turi ateiti metas, kai zmones pasidaro mieli, gyvenimas grazus, ir viskas taip lengva ir paprasta.....ir niekur nebematai problemu ir kliuciu, nes viska galima issiaiskinti. O depresija tiesiog uzeda akinius ir tu apanki ir apkursti. Buna tai ,kap tu suvoki, kad ne taip matai ,ar ne taip isgirsti, bet ta balso intonacija ar tas piktas zvilgnis pravirkdo....ir tiesiog nieko negali padaryti. Sekmes ir tikejimo.

Labai atsiprasau,kad verziuosi i jusu temuke,taciau,reikia bent issisneketi. Visu pirma itariiu,kad depresuoju.Ne,nepagalvokit,kad emiau viena diena ir sugalvojau,kai buvo blogai. Siaip visada bguvau optimiste iki kaulu saknu,net ir kai budavo man ar kitiems bligai,rsdavau buda kitus ir save paguosti,rasti iseiti ar siaip pralinksminti. Paskutiniai kel metai vis blogyn... Aisku,buvo kazkokiu pagerejimu,bet nemanau,kad jie zymus... Nes po ju mintys tik pesimistiskesnes...
Trumpai apie save. Esu emigrante.Dvieju vaikuciu mama. Mazutei vos 4men. Vyras dirba fizini darba,ta grizta,vos kojas vilkdamas... Grizti i LT kol kas negalim,vien del to,kad turim busto paskola. nors ir cia jauciam pinigu stygiu... TAs tik paastrina situacija... Neturiu kur kreiptis pagalbos,ns cia gydymas mokamas mums,o jam neturiu lesu... I lt net atostogom neturiu lsu grizti... Zodziu,pati suvokiu,kad tai ''gero'' gyvenimo pasekmes... Paskutiniu metu verkiu ''is lempos''... Vyras manes nesupranta. Ir nemanykit,kad cia tiesiog,kaip eilin e varau,kad nei vienas vyras nesupranta,tieisog ne karta ir ne du bandziau su juo kalbetis,rasti kazkokia iseiti,o jis tik aprekdavo mane ir pasakydavo,kad oziuojuos. Nesoziuoju... niekada nesiskundziau kitiem,jei zinjau,kad tai laikinia,kad tik smulkmenu,taciau db baisu,kad net mano vaikai manes nedziugina...