Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(mireja @ 2007 08 16, 09:16)
sveika, kaip jautiesi siandien, kaip nuotaikeles? O tai , jei ne paslaptis, tau niekas nepadeda vaikelio augint?
Iseik su juo gal tada i lauka dagaugiau pasivaiksciot, vis bus sioks toks prasiblaskymas.

nors turiu ir vyra ir dukra ,bet visi savais reikalais uzsieme,o lauke daznai as bunu ,man jau tai nebepadeda,ieskausi aukles,bandysiu eiti i darba ,puse etato,manau ,kad viskas bus gerai 4u.gif
Atsakyti
Sveikutės mamos
nusprendžiau ir aš jums pasipasakoti, gal išsikalbėjus bus lengviau smile.gif
ištekėjau jauna, studijavau, mažiuko susilaukėm planuotai po 5 vedybos metų, vyras visą laiką dirbo iki vėlumos, kaip sakant vaiką auginau "beveik viena" nors ir abiejų mamos netoli gyvena, bet nedrysau prašyti pagalbos, o mažius prarėkė gal iki 4 mėnesių, kodėl, nieks nežino, gal kad gimė anksčiau, gak pilvuką pūtė, o gal ir vien dėl mano nuotaikų blogų ir jis pats blogai jautėsi.
Dabar jam 1,5 metukų mano mažas laksto kaip vijurkas biggrin.gif dėl to labai džiaugiuosi, bet mano vyras dirba užsienį ir aš vėl viena, mamai negaliu visko išsipasakoti, draugių turiu, bet juk neapkrausiu jų savo kvailom mintim, bet dar prieš tris savaites buvo aotoįvykis, po kurio jaučiu niekaip negaliu atsigauti. Jaučiuosi siaubingai, užėjo kaip sakau "žliumbadieniai", labai prasta nuotaika, aišku nuo to ir nukenčia mano vaikas, bet svarbiausia, kad labai bijau savo minčių, žinau, kad niekada nepakelsiu rankos prieš save ar tuo labiau prieš vaiką, bet, labai bijau savo minčių. Išsiverkiau vieną dieną jau ir geriau, bet gal atsiras kas bent čia su manim pasikalbės smile.gif
Pas šeimos gyd. negaliu eiti, nes kiek pažystu, tikrai nesupras, pas psichologą, taip pat nėra galimybių, nors mažiuką leisiu į darželį, tai galbūt tada.
Tiesa pradedu keisti savo gyvenimą iš pagrindų, buvau grįžus į darbą, bet pradirbus supratau (nors tai jau žinojau seniai) kad ne man jis skirtas, todėl dabar mokinuosi visiškai kitą specialybę ir bandau šnekėti su savimi smile.gif nekaip gaunasi smile.gif
bet tikiuosi, gal čia dar kas nors su manim pasikalbės ir padės bent pokalbiu, juk sako svarbiausia išsikalbėti smile.gif
nepykit kad tiek daug prirašiau smile.gif

Atsakyti
Na, galiu tik savo mėgiama frazę pasakyt, kad sunkumai tam ir sugalvoti, kad parodytų, kokie mes stiprus. Juk atlaikysi. Tik daug kantrybės reikia, laukt visada sunku... Bet ir po lietaus pasirodo vaivorykštė ir saulė.
Gali keisti gyvenimą, ieškoti laimės aplink, bet ją pajusi tik savo viduje.
O pasikalbėti aš visada galiu, jei Tau reikia... smile.gif
Atsakyti
aS irgi jauciuosi viena augindama vaika. pasidariau nerealiai nervuota. Vyras tik su savo kompais darbo dienomis bendrauja. Grizta is darbon ir- prie kompo. Nu mes visi turim po kompa...
Su vaikais nebegaliu bendrauti taip kaip noriu- rekiu, pykstu... Kaimynes- vampyremis patapo...nervina.
Puikiai zinau, kad visada rasi kuo dziaudtis gyvenime- tai groziuosiu debesimis, augalais. Bet tai vyksta dirbtinai. Man norisi iskeliauti. Pavargstu fiziskai nuo vaiku. Ir ziauriai "abidna" kad mano antroji puse negali su vaikais abiem niekur nueiti pusdieniui. tai tik as galiu....

Ech... buvo ir nemiga mane istikusi.... Atrodo- grazus, geras mano gyvenimas--- o negera...
Atsakyti
Ramunele_23, as puikiai suprantu kaip tu jautiesi. Mano mazius irgi buvo labai reksnys, praktiskai iki metu, po 5 kartus keldavausi nakti ir ji nesiodavau rekianti..jam pilvuka labai skaudejo. Dabar jam jau beveik 2 met. Jis is savo rekimu isaugo, o man su pasekmem tenka kovot dabar. Mane irgi kankino ir dabar dar kartais tebekankina visokios ikyrios ir baisios mintys ir baimes ir nemiga. Tiesiog viskas per tuos metus kaupesi ir sprogo..
Dabar jau beveik menuo kaip geriu antidepresantus, lankausi pas psichologa. Bent dabar jauciuosi kur kas geriau, bet aisku nezinau kaip bus rytoj.
Tiesiog bandau is to isbrist, skaitau psichologine literatura, pradejau sportuot, ir bandau su savim dirbt. Na jei ateina kokia baisi mintis, sugalvoju kokia nors teigiama pabaiga...na, tiesiog pakeiciu ja teigiama mintim. Kad ir dirbtinai, vis tiek nuo to ne blogiau. Cia vienas is mastymo pakeitimo metodu. Dar galima tiesiog tas mintis isileisti, joms buti, bet ju nebijoti.. Nes kuo labiau ju bijai ir kovoji, tuo labiau jos tave kamuoja. kaip mano psichologe sako, jei pasakysi sau negalvot apie balta drambli, tai butiani apie ji galvosi. Tiesiog galvoju tu jas priimk, tas mintis, bet sugalvok kokia nors joms gera atomazga....
o jei nesiseka su savimi tvarkytis, kreipkis i psichiatra..tai zmogus, kuris tau gali padet. Tokiu kaip tu, trecdalis lLetuvos...man taip sake mano gydytoja.
Atsakyti
Perskaiciau visa tema ir graudu pasidare. Graudu, nes daug moteru kankina blogos mintis, jausma, o gal ir aplinka.
Graudu ir del saves... Nezinau.. man gal pogimdybine depresija, gal nuo vyro, gal nuo gyvenimo, bet jauciuosi labai labai blogai. Zudytis net negalvoju, bet issilaisvinti is tokio gyvenimo mastau jau ilgus metus. Seimyninis gyvenimas mane zudo.. vyras zudo. Pavargau nuo pastovaus priekabiavimo. Kiekviena diena istisai ka nors netaip darau... ne taip plaunu indus, ne taip plaunu grindis, nelaiku sudedu indus i indaplove, tai sviesos neuzgesinu, tai pastoviai isleidziu pinigus ir t.t Turbut nera dalyko, kad padaryciau gerai. Vyro isvada, kad esu vaiksciojanti islaida, bet zinau, kad taip nera. Jei jis i mano islaidas iskaiciuoja, musu mokescius, maista, vaiku pampersus, rubus, tai jau man atleiskit... O svarbiausia tai, kad gyvename tikrai gerai ir pinigu netruksta(jam truksta). pati ir siek tiek uzdirbu ir dabar sugalvojau sioki toki versla ir emiausi jo igyvendinti, kad nebuciau vaiksciojanti vyro problema ir galbut, kad pagaliau issilaisvinciau ir gyvenciau su savo dukrytem, taip kaip man norisi, o ne taip kaip jam norisi. Beje, jis manes nepalaiko jokiuose planuose, o tik priekaistauja, kad ir vel islaidu prisigalvojau.
Pavargau nuo priekaistu, nuo mano noru ir svajoniu negerbimo. Sirdyje jausmas, kad istrukciau ir niekada nebegrisciau... bet...
Vyras isvaziuoja i uzsieni su darbo reikalais, tada as pasijauciu zmogus. Namuose jokio chaoso, nieks nepriekabiauja,, nuotaika nuostabi, bet islieka mintys: O KAS BUS KAIP VEL GRIZ?
Atsakyti
sveikos, aš sirgti depresiją nelinkėčiau net savo baisiausiam priešui. Šia liga serga mano artimas žmogutis verysad.gif ir jau daug daug metų... prie viso to dar prisidėjo ir alkoholizmas, o žmogus beveik visiškai negerdavo.... gaila, labai gaila dabar į jį žiūrėti ir savrbiausia, kad nieko jam negalima padėti, o todėl, kad jis jau pats nieko nebenori keisti... įsivaizduokit kaip gyventi su žmogumi kuris gali visą dieną pražūrėti į lubas ir nieko nekalbėti???? verysad.gif tai labai sunku žmonėms kurie kartu su juo gyvena...

Tad tikrai jums visoms noriu palinkėti daug daug stiprybėS, neleiskite šiai ligai jūsų užvaldyti, nes jei jūs nesistengsite jos įveikti Jums nebepadės nei psichologai nei artimieji.... tai sakau iš patirties.... Prašau JŪSŲ NEPASIDUOKITE...

Kai mane apima liūdnos mintys aš išsiverkiu, pasileidžiu garsiai muzika, šoku, dainuoju, bet visaip stengiuosi, kad tos blogos ir niūrios mintys neužvaldytų manęs... nes žinau jei joms pasiduosiu pakenksiu ne tik sau bet ir aplink mane supantiems žmonėms....

Tad dar kartą pasikartosiu, bet tikrai noriu, kad jūsų ta DEPRESIJA nesužlugdytu...
Atsikėlusios ryte pažvelkie į veidrodį ir sau nusišypsokite, tai veiksminga... jug mes visos savotiškai gražios, patrauklios ir geidžiamos... STIPRYBĖS VISOMS biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(<Intraverte> @ 2007 08 19, 15:04)
Na, galiu tik savo mėgiama frazę pasakyt, kad sunkumai tam ir sugalvoti, kad parodytų, kokie mes stiprus. Juk atlaikysi. Tik daug kantrybės reikia, laukt visada sunku... Bet ir po lietaus pasirodo vaivorykštė ir saulė.
Gali keisti gyvenimą, ieškoti laimės aplink, bet ją pajusi tik savo viduje.
O pasikalbėti aš visada galiu, jei Tau reikia... smile.gif


o pasikalbėti aš labai norėčiau smile.gif

QUOTE(mireja @ 2007 08 19, 19:11)
Ramunele_23, as puikiai suprantu kaip tu jautiesi. Mano mazius irgi buvo labai reksnys, praktiskai iki metu, po 5 kartus keldavausi nakti ir ji nesiodavau rekianti..jam pilvuka labai skaudejo. Dabar jam jau beveik 2 met. Jis is savo rekimu isaugo, o man su pasekmem tenka kovot dabar. Mane irgi kankino ir dabar dar kartais tebekankina visokios ikyrios ir baisios mintys ir baimes ir nemiga. Tiesiog viskas per tuos metus kaupesi ir sprogo..
Dabar jau beveik menuo kaip geriu antidepresantus, lankausi pas psichologa. Bent dabar jauciuosi kur kas geriau, bet aisku nezinau kaip bus rytoj.
Tiesiog bandau is to isbrist, skaitau psichologine literatura, pradejau sportuot, ir bandau su savim dirbt. Na jei ateina kokia baisi mintis, sugalvoju kokia nors teigiama pabaiga...na, tiesiog pakeiciu ja teigiama mintim. Kad ir dirbtinai, vis tiek nuo to ne blogiau. Cia vienas is mastymo pakeitimo metodu. Dar galima tiesiog tas mintis isileisti, joms buti, bet ju nebijoti.. Nes kuo labiau ju bijai ir kovoji, tuo labiau jos tave kamuoja. kaip mano psichologe sako, jei pasakysi sau negalvot apie balta drambli, tai butiani apie ji galvosi. Tiesiog galvoju tu jas priimk, tas mintis, bet sugalvok kokia nors joms gera atomazga....
o jei nesiseka su savimi tvarkytis, kreipkis i psichiatra..tai zmogus, kuris tau gali padet. Tokiu kaip tu, trecdalis lLetuvos...man taip sake mano gydytoja.


labai norėčiau padėkoti už palaikymą ir supratimą "Intravertei" ir "mirėjai" didelis AČIŪ 4u.gif
kaip visada čia išsiverki ir jau geriau ir atrodo tikrai jau negrįš jokios blogos mintys, bet kartais vėl kažkas atsitinka ir vėl bloga nuotaika sad.gif
bet kai paskaitau čia forume,kad tikrai būna ir blogiau ir tada atrodo, kad tas gyvenimas yra dar gražus smile.gif

nežinau nei ką ir sakyti, kaip jus palaikyti
MOTERYS LAIKYKIMĖS, JEIGU NEBŪTŲ MŪSŲ, MŪSŲ STIPRYBĖS IR KANTRYBĖS, PASAULIS NEBESISUKTŲ biggrin.gif

nusišnekėjau, bet manau, kad suprasit, laikykimės 4u.gif
Atsakyti
visur rasiau bet taip ir nesuprantu kas vyksta g.gif gyvenu uzsienyje ir jauciu kad pradedu nekesti sios vietos, metai nemaciau seimos ..... kaip buvau nescia dveiju men , mama mire ... verysad.gif gryzau tik i laidotuves ir vel cia, jau trys men kaip esu po giimdymo ir gal koks menuo jauciuosi labai prastai , pavargusi issekusi , ir pikta nors vyrui niekad nesiskundziu , aisku uzsimenu kad noriu namo ir kad pavargau , o jis tik atrezia , vyriasnioji lanko mokykla ir turim cia buti .... bet as viena!!!!!!!!!! norisi rekti gun_bandana.gif nezinau kodel bet jaau net jauciu skausmus kaires raankos nuo ko nesuorantu ? pries puse metu tyriausi viskas buvo gerai,ar galejo kas nors paakisti po gimdymo ? daznai klausiu kai nueinu pas daktare ji sako ; jei pagimdei pati ir dar tokia didele mazyle zinok tikrai tau su sirdim nieko nera; man rodos jau fobija prasidejo bash.gif (nes mama mire nuo infarkto) nezinau gal vel eiti pas gydytojus sakyti kad nemiegu ir pan, esu jauna ir pagalvojus kad turiu tokiu bedu baisu darosi....kada issikapstysiu ir isvis ar issikapstysiu ? gal cia nelemti harmonai? daznai to klausiu .
smagu butu isgirsti jusu nuomones ir palaikymus nes tikrai nebezinau ko ir kur klausti .
aciu uz pasisakymus wub.gif
Atsakyti
sveikos. siūlau prisijungti prie mūsų. žr. mano parašas.

kazkas su tuo parasu negerai smile.gif vis dingsta. prasom stai cia, i kovos su depresija kluba:

http://www.supermama...howtopic=223103
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hobo: 08 rugsėjo 2007 - 22:30
QUOTE(sapokiene @ 2007 09 08, 15:40)
visur rasiau  bet taip ir nesuprantu kas vyksta  g.gif  gyvenu uzsienyje ir jauciu kad pradedu  nekesti sios vietos, metai nemaciau seimos ..... kaip buvau nescia dveiju men , mama mire ... verysad.gif  gryzau tik i laidotuves ir vel cia, jau trys men kaip esu po giimdymo ir gal koks menuo jauciuosi labai prastai , pavargusi issekusi , ir pikta nors vyrui niekad nesiskundziu , aisku uzsimenu kad noriu namo ir kad pavargau , o jis tik atrezia , vyriasnioji lanko mokykla ir turim cia buti .... bet as viena!!!!!!!!!! norisi rekti gun_bandana.gif nezinau kodel bet jaau net jauciu skausmus kaires raankos nuo ko nesuorantu ? pries puse metu tyriausi viskas  buvo gerai,ar galejo kas nors paakisti po gimdymo ? daznai klausiu kai nueinu pas daktare ji sako ; jei pagimdei pati ir dar tokia didele mazyle zinok tikrai tau su sirdim nieko nera; man rodos jau fobija prasidejo  bash.gif (nes mama mire nuo infarkto) nezinau gal vel eiti pas gydytojus sakyti kad nemiegu ir pan, esu jauna ir pagalvojus kad turiu tokiu bedu baisu darosi....kada issikapstysiu ir isvis ar issikapstysiu ? gal cia nelemti harmonai? daznai to klausiu .
                  smagu butu isgirsti jusu nuomones ir palaikymus nes tikrai nebezinau ko ir kur klausti .
                                      aciu  uz pasisakymus wub.gif


sveikutė 4u.gif
nežinau ar bent truputį padėsiu, bet mano nuomonę tai tu geriau nueik pas tuos gydytojus, kad dar kartą padarytų tyrimus, jeigu galvoji, kad tik truputį pasiskundus netirs, tai truputį pameluok blush2.gif , kad tau dar kažkas yra, na sugalvosi ką nors g.gif o kai padarys tyrimus ir jie bus geri (o aš tuo visiškai isitikinus) tai ir tau ramiau bus smile.gif . O man atrodo, kad tie visi skausmai "nuo nervų", esi po gimdymo, sunku beproto, esi išsekus ir jautiesi vieniša, dėl to labai nervuojasi, dėl to ir visos ligos "atsiranda".
Pirmiausia tai turi nebijoti savo vyrui išsipasakoti, gali jam išrėkti biggrin.gif jeigu jis tavęs nesiklauso, bet jeigu už jo ištekėjai, tai dėl to, kad jį myli ir juo pasitiki, tad daugiau pasitikėjimo savimi ir ryžto viską jam išsipasakoti. Na jei tai nepadės, parašyk, vėl ką nors galvosim biggrin.gif
Aš čia viršui rašiau, jeigu sekei šią temą, savo bėdukes, dabar man lengviau, nors vyras mano dar užsienį ir jam dar nieko neišpasakojau, bet jaučiu, kad man jau geriau smile.gif beje, buvau nuėjusi pas savo šeimos gydytoją ir papasakojau, kad po autoįvyko niekaip negaliu atsigauti, paprašiau, kad ji pasiūlytų ką nors, tai išrašė hemeopatinių (na tipo žolelių) vaistų. Nusipirkau. Užteko man jų pauostytį doh.gif iškarto nuotaika gerėja biggrin.gif (čia ta prasme LABAI nekvepia).
O tu laikykis, man dabar geriau, tad dabar aš galiu su kuo nors pasiplepėti, galbūt galėsiu ir paguosti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Jolanta Skrebiene @ 2004 04 09, 16:50)
Kadangi dažnai iškyla klausimas apie depresiją, tai trumpai suvardinsiu jos pagrindinius požymius.
Depresija - nuotaikos sutrikimas, tačiau, ne bet kokia bloga nuotaika yra depresija.
šios ligos metu be blogos nuotaikos, atsiranda ir mąstymo sutrikimų: atsiranda pesimistinės, save nuvertinančios idėjos. Mintys, dažniausiai, sukasi apie save ir savo problemas. Mąstymas sulėtėja.
Sutrinka dėmesio koncentracija, sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti reikalingą dėm koncentraciją, todėl sutrinka darbingumas.
Pablogėja atmintis
sumažėja, gyvenimo džiaugsmas, susiaurėja interesai, atsiranda apatija.
Sutrinka miegas: gali būti padidėjęs mieguistumas visą parą arba varginti naktinė nemiga (sunku užmigti, prabundama apie 3 val. nakties arba ankstyvą rytą ir nebeužmiegama).
Sutrinka apetitas: dėl pablogėjusio apetito per trumpą laiką gana žymiai gali nukristi svoris, tačiau gali būti ir atvirkščiai - priaugama.
Gali sutrikti seksualinė funkcija - sumažėja potraukis.
Sergant dpresija sunkesnė būna pirma dienos pusė, o į pavakarę "išsivaikštoma".
Sergant sunkesne forma , gali atsirasti minčių, konkretesnių planų ir net bandymų žudytis.
Tam, kad būtų diagnozuota depresija minėti sutrikimai turi tęstis ilgesnį laiką .

jei iš aprašymo jūs save priskiriate prie sergančių, nesigydikit "kaimynės rekomanduotais" vaistais, net jeigu juos jai paskyrė psichiatras - vaistai turi būti parinkti individualiai, atsižvelgiant į jūsų asmenybę, sutrikimo sunkumą, gyvenimo būdą ir kt.
Vis dėl to, retai būna, kad depresija "užpultų" iš niekur. Dažniausiai tai išdava kasdieninio gyvenimo stresų ar (retesniais atvejais) stiprių vienkartinių sukrėtimų. Todėl lengvą depresiją išsigydysit su psichologu ir be vaistų. Vidutinio sunkumo ir sunkią - vaistai + psichologas (rekomenduojama).

Viskas labai atitinka, maziausia problema varo i nevilti, jauciuosi bejege, nieko nespeju, greitai susinervinu, sunku save valdyti
Kokius vaistus galite parekomenduoti, maitinu kudiki 4u.gif
Atsakyti