gyvenu iš pareigos,dėl vaikų.nors jei jo nebūtų aš būčiau linksmesnė.dabar pageriu xanax, parūkau ir toliau egzistuoju. 
kartais pagalvoju:kam iš viso aš esu ant tos žemės.gyvenimo kokybės labai mažai.
man atrodo,kad jeigu visi gyventume taip kaip norime,sakytume tai ką jaučiame depresijos mūsų gyvenime būtų mažiau.nesenai seminaro pabaigoje visiems palinkėjau harmonijos su savimi.visi nustebo ir sukluso.aišku to linkėčiau ir sau.bet man daug trūksta.dažniausiai jaučiuosi depresiška būtybe.o į depresiją mane varo vyro ir mano santykiai.gal jis ne vsais 100 procentais kaltas,bet kai meilės nebėra... gyvenu iš pareigos,dėl vaikų.nors jei jo nebūtų aš būčiau linksmesnė.dabar pageriu xanax, parūkau ir toliau egzistuoju. kartais pagalvoju:kam iš viso aš esu ant tos žemės.gyvenimo kokybės labai mažai.
gyvenu iš pareigos,dėl vaikų.nors jei jo nebūtų aš būčiau linksmesnė.dabar pageriu xanax, parūkau ir toliau egzistuoju. kartais pagalvoju:kam iš viso aš esu ant tos žemės.gyvenimo kokybės labai mažai.
Sveikos mamos,
paskaicius jusu zinutes as nusprendziau, kad sergu pogimdyvine depresija.. visada itariau, kad kazkas su manim ne taip , bet dabar tikrai zinau, kad man reikia pagalbos
buvau as pas seimos gydytoja, pasipasakojau, jis pasijuoke... sako gimdei pati, vaikas sveikas- nesieskok ligu! o as jau nesusitvarkau su savim, mane nuolatos kamuoja nerimo priepoliai, verkimas, atmintis suslubavo ir t.t
as nezinau i ka tureciau kreiptis, i kokius specialistus Klaipedoje , gal kuri nors susiduret su sita problema ir zinot koki geresni gydytoja (gal dirbanti privaciai), zodziu laukiu patarimu..
Is anksto dekoju
paskaicius jusu zinutes as nusprendziau, kad sergu pogimdyvine depresija.. visada itariau, kad kazkas su manim ne taip , bet dabar tikrai zinau, kad man reikia pagalbos
buvau as pas seimos gydytoja, pasipasakojau, jis pasijuoke... sako gimdei pati, vaikas sveikas- nesieskok ligu! o as jau nesusitvarkau su savim, mane nuolatos kamuoja nerimo priepoliai, verkimas, atmintis suslubavo ir t.t
as nezinau i ka tureciau kreiptis, i kokius specialistus Klaipedoje , gal kuri nors susiduret su sita problema ir zinot koki geresni gydytoja (gal dirbanti privaciai), zodziu laukiu patarimu..
Is anksto dekoju
QUOTE(mamadeima @ 2007 03 11, 21:08)
paskaicius jusu zinutes as nusprendziau, kad sergu pogimdyvine depresija.. buvau as pas seimos gydytoja, pasipasakojau, jis pasijuoke... sako gimdei pati, vaikas sveikas- nesieskok ligu! o as jau nesusitvarkau su savim, mane nuolatos kamuoja nerimo priepoliai, verkimas, atmintis suslubavo ir t.t
mamadeima, iš tiesų, neįsikalbėk sau ligos anksčiau nei reikia
Juk tu visai neseniai pagimdei vaiką, prieš tai jį nešiojai ilgus mėnesius, jautei galbūt net įtampą, baimę, kad viskas būtų gerai...Po gimdymo vėl, maitinimai, mažiau poilsio tau pačiai, rūpestis, kad vaikui būtų viska gerai, pridėk hormonų pusiausvyrą...Organizmai pilnai po gimdymo atsistato per dvejus metus, o tu po dviejų mėnesių sakai,kad kažkas negerai. Ir nebus kol kas taip,kaip jauna buvai, negimdžiusi, pagerk kokios raminančios melisų arbatos, pasistenk pailsėti, daugiau būk gryname ore...Nerimas - natūralus dalykas taip pat, tu neseniai tapai mama, motinystė mums atveria naujus labirintus, nebijok jų.P.S. jei nori parašyk AŽ, pakalbėsim
nu zinai buvai teisi... mane ziauriai kamavo blogos mintys, kad as sergu kokia nors nepagydoma liga ir ja uzkreciau vaika.. zodziu buvau ziauriai labai ziauriai uzsidepresinus. nu ir kazkaip visai netyciai prie kokia gera savaite man viska kaip ranka nueme!!! jau atrodo pasaulis nusvito!! turbut hormonai parejo i savo vietas:)
man depresija kelia mano vyras 
as tai zinau,bet nieko negaliu padaryti,o dar pagimdziau jam kudiki vis tikedama ,kad bus viskas gerai,blyn juk zmones nesikeicia ,nedave man proto ,net su metais jo neigyjau 
noreciau issikalbeti,bet laiko nera eiti pas gydytojus
as tai zinau,bet nieko negaliu padaryti,o dar pagimdziau jam kudiki vis tikedama ,kad bus viskas gerai,blyn juk zmones nesikeicia ,nedave man proto ,net su metais jo neigyjau noreciau issikalbeti,bet laiko nera eiti pas gydytojus
QUOTE(belosneska @ 2007 08 04, 23:07)
Matyt Tau pačiai yra kitų sbarbesnių dalykų už save pačią
Arba reiktų už rankos kaip mažą vaiką nuvest, pasirūpint
QUOTE(<Intraverte> @ 2007 08 07, 20:50)
Matyt Tau pačiai yra kitų sbarbesnių dalykų už save pačią
Arba reiktų už rankos kaip mažą vaiką nuvest, pasirūpint
Arba reiktų už rankos kaip mažą vaiką nuvest, pasirūpint
reiktu zmogaus kuris galetu pabuti su vaiku,nes niekur neiseinu isskyrus parduotuve,parduotuve,parduotuve na maisto prekiu
blyn butu gerai ,kad valgyti nereiketu 
kada gi bus pagalba nors virtuali psichologo reikia skubiai bo nusisausiu 
Palauk, pasistenk nusiramint...zinau, kad sunku ir zinau, kad atrodo neimanoma...su vaikeliu niekas negali pabut?
Jei yra galimybe bent trumpam kam nors ji palikt, ei pabegiot...pamatytsi kaip pakels nuotaika..., paskaityk kokia knyga pozityvistine.
Isivaizduoju, kaip rutina uzmusa bet koki nora ka nors daryt...bet turi supras kad tik pati sau gali padet. Isgerk kokiu valerijonu, jei nemaitini, rimtesniu vaistuku...Ir butinai pakeisk aplinka.
Jei yra galimybe bent trumpam kam nors ji palikt, ei pabegiot...pamatytsi kaip pakels nuotaika..., paskaityk kokia knyga pozityvistine.
Isivaizduoju, kaip rutina uzmusa bet koki nora ka nors daryt...bet turi supras kad tik pati sau gali padet. Isgerk kokiu valerijonu, jei nemaitini, rimtesniu vaistuku...Ir butinai pakeisk aplinka.
isgeriau raminanciu,lyg ir geriau,o vaiko nera kam palikti nors val.neraaaaa
sveika, kaip jautiesi siandien, kaip nuotaikeles? O tai , jei ne paslaptis, tau niekas nepadeda vaikelio augint?
Iseik su juo gal tada i lauka dagaugiau pasivaiksciot, vis bus sioks toks prasiblaskymas.
Iseik su juo gal tada i lauka dagaugiau pasivaiksciot, vis bus sioks toks prasiblaskymas.
