As jau devinti metai sergu depresija. Visai nesupratau, kas tai yra per liga, bet as depresijos nepriskiriu prie ligos. Daugeli metu gyvenau prie baimes, prie mirties. Uzaugau, girtuokliu seimoj, patyriau sex smurta, buvau uzpulta. VIskas pradejo lysti aukstyn, kai as istekejau. Man po dvieju savaiciu bendro gyvenimo, jau norejosi begti kazkur toli, buvau nescia, as laukiausi, as siaubingai depresavau. Pagimdziau pasidare dar blogiau, dar dasidejo ir pogimdymine depresija. Pradejau lankytis pas psichoterapeuta. Ne karta bandziau imtis kardinaliu priemoniu, bet mane vis uzklupdavo. Geriau antidepresantus, o dabar man ju neisraso, nes as pati bijau, nes vel galiu ant karto suryti visa pakuote. BUvau ant mirties slenkscio. Dabar as dar labiau visko bijo, bijau ka ne taip pasakyti, o taip daznai buna, manes nesuprantu vyras. Ech, koks tas gyvenimas pilnas visko...
Man pripazino liga: Panikos priepuoliai. Dabar aciu dievui, tos terapijos man padeda.
| QUOTE (liuda @ 2004 06 21, 13:56) |
Bet labai idomu iskur ateina ta depresija. As manau tai labai sunki lyga, bet man atrodo kad sio metu per daug apie tai raso. Ir zmones sek tiek klista. Jei kas nesisiaka,arba labai liudna, tai ka iskart depresija.  Buvo ir man tu liudnu dienu, ka galiu pasakyti, reikia isikalbet,geriausia su psixologu(kaskai nepriimta), o veltui. Man atrodo, galima isvengti daug klaidu gyvenime,pasitarus  |
Ka gali padeti issikalbejimas su psichologu, kai negali uzmigti dvi parasis eiles? Nori miego ziauriai, akys dega kaip smelio pripiltos, o uzmigti negali? Ka gali padeti psichologas, kai nustoji noreti valgyti?
Bloga nuotaika - niekai. Niekas del to pas gydytojus nelekia. Kaip taisykle imi ieskoti pagalbos kai jau pasireiskia kazkokie tai fiziologiniai nenormalumai su kuriais pats nebesugebi susitvarkyti... Kai jau paciam aisku, kad kazkas is principo nenormalaus darosi... As, pavyzdziui, ejau prasyt, kad israsytu migdomuju...
O kai gydytoja pradejo klausineti... Pati apsalau nuo diagnozes. Net minties nebuvo, kad tai gali atsitikti man. Galvojau, jog depresija - islepusiu amerikonu liga, o as juk maniausi esanti tokia kroota, savim pasitikinti, boba su kiausais... 
o ka daryt kai zinaikad tau kazkas jau tikrai negerai bet negali eiti pas psichologus.nu ir vercia visi net i namus kviete mna tik dar blogiau pyktis ima.nors imk ir nusauk visus 
negali pripazinti kad reik pagalbos nes artimieji ne graziai prase kreiptis pagalbos o tempe per prievarta ir tempia ir visaip vadina.ka as kalta kad man blogai?man taip atrodo ir as nieko negaliu pakeisti savo elgsenoj. nu ir dabar tiesiog negaliu eiti pas gydytojus kad man padetu jauciuosi tarsi laikytu mane isprotejusia durna bet juk as ne tokia..o nueidama tik parodyciau kad visaij kvaile esu.nu nzn kas man yra nu nemoku paaiskinti nu bet negaliu as eiti pas psichologus nors tu ka...nebezinau nei ka daryti 
isvis nzn kas yra 
negali pripazinti kad reik pagalbos nes artimieji ne graziai prase kreiptis pagalbos o tempe per prievarta ir tempia ir visaip vadina.ka as kalta kad man blogai?man taip atrodo ir as nieko negaliu pakeisti savo elgsenoj. nu ir dabar tiesiog negaliu eiti pas gydytojus kad man padetu jauciuosi tarsi laikytu mane isprotejusia durna bet juk as ne tokia..o nueidama tik parodyciau kad visaij kvaile esu.nu nzn kas man yra nu nemoku paaiskinti nu bet negaliu as eiti pas psichologus nors tu ka...nebezinau nei ka daryti isvis nzn kas yra
QUOTE(katytia @ 2006 08 30, 16:05)
o ka daryt kai zinaikad tau kazkas jau tikrai negerai bet negali eiti pas psichologus.nu ir vercia visi net i namus kviete mna tik dar blogiau pyktis ima.nors imk ir nusauk visus negali pripazinti kad reik pagalbos nes artimieji ne graziai prase kreiptis pagalbos o tempe per prievarta ir tempia ir visaip vadina.ka as kalta kad man blogai?man taip atrodo ir as nieko negaliu pakeisti savo elgsenoj. nu ir dabar tiesiog negaliu eiti pas gydytojus kad man padetu jauciuosi tarsi laikytu mane isprotejusia durna bet juk as ne tokia..o nueidama tik parodyciau kad visaij kvaile esu.nu nzn kas man yra nu nemoku paaiskinti nu bet negaliu as eiti pas psichologus nors tu ka...nebezinau nei ka daryti isvis nzn kas yra
negali pripazinti kad reik pagalbos nes artimieji ne graziai prase kreiptis pagalbos o tempe per prievarta ir tempia ir visaip vadina.ka as kalta kad man blogai?man taip atrodo ir as nieko negaliu pakeisti savo elgsenoj. nu ir dabar tiesiog negaliu eiti pas gydytojus kad man padetu jauciuosi tarsi laikytu mane isprotejusia durna bet juk as ne tokia..o nueidama tik parodyciau kad visaij kvaile esu.nu nzn kas man yra nu nemoku paaiskinti nu bet negaliu as eiti pas psichologus nors tu ka...nebezinau nei ka daryti isvis nzn kas yra TAip, sirdele, jei jau sako kiti, vadinasi kazkas ne taip. Nieko cia gedingo pas psichiatra nueiti, o ypac privaciai...tai nereiskia, kad tu durne, o tik tai, kad tavo smegeninej truputi chemija pasikeite , o kad ja atstytyti reikia arba vaistu arba gal ir psichologines pagalbos uztektu.Sakau tau is patirties, pati susiemiau kol dar neisivaziavo galutinai ta mano ligele (buvo kazkada ir blogiau...issikapsciau, bet, kad jau labai daznai kartotis pradejo).
Tokie laikai, ka padarysi, tempas didelis, reikalavimai is zmoniu didziuliai
norim but geresni, grazesni, pavyzdingesni ir turtingesni uz kitus, uz viska reikia sumoketi...moterys dazniausia sumoka nervais
Mazyliui bus 5 men, labai dziaugiames su vyru savo stebukleliu, bet nesuprantu kas pastaruoju metu man darosi. Visas pasaulis rodos nupiestas vien juodom spalvom, atrodo,kad viskas yra ir bus tik blogai,o dar vyras i uzsieni isvykes dirbti. Gyvename pas mano mama ir jauciu,kad man reikia daugiau privatumo,mane cia viskas erzina. Cia draugiu beveik neturiu,nes visos issivazinejusios i mokslus ar i kitas salis. Vyrui taippat sunku ten,toli, be seimos,o as dar padeti sunkinu su savo niuria nuotaika. Prasau,patarkite ka daryti.
Sveiki, gal kas esat susidūrę su vyrų pogimdyvine depresija? Žinau, kad toks dalykas yra, norėčiau apie jį sužinoti daugiau... ir kažkaip padėti savo vyrui...
nes paskutiniu metu jis ypatingai pasimetęs, neradnda sau vietos, blaškosi, daug dirba, namuose negali išsedėti, neturi vidinės ramybės pojūčio - vis kažkur skuba, važiuoja, o išvažiavęs tuoj puola skambinti ir rašyti, kaip mūsų pasiilgo, tačiau grįžus namo vėl kažkas negerai... Bandom apie tai šnekėti, klausiu, kuo aš galiu padėti, jis tik dar labiau kankinasi, kai mato, kad aš nelaiminga dėl jo, o jis su savim nieko negali padaryti... Tik sako "čia mano problemos, aš susitvarkysiu" - bandom atrasti tų problemų šaknis ar pradžią - priėjom prie išvados, kad tai kažkaip susiję su pasikeitusia šeimos situacija, vaikeliu, nors išskirti su kokiu faktorium tiksliai - negalim. Ir vaikutis mylimas, sveikas, ramus, viskas puiku, darbe problemų nėra, finansinė padėtis gera - atrodo tik gyvenk ir džiaukis, bet...
Užsiminiau vyrui apie psichologą, tai jis iš pradžių lyg prisipažino galvojęs apie tai, bet kai aš pasakiau, kad reiktų abiems nueiti, susinervino, ką čia mes lakstysim pas tuo psichologus, kam čia man reikia, juk man viskas gerai, aš dėl nieko nekalta, tik jis... Ir viskas, pasakė, kad pas jokius psichologus tikrai neis...
gal kas galit rekomenduoti kokios literatūros ar nuorodų apie vyrų depresiją po gimdymo?
nes paskutiniu metu jis ypatingai pasimetęs, neradnda sau vietos, blaškosi, daug dirba, namuose negali išsedėti, neturi vidinės ramybės pojūčio - vis kažkur skuba, važiuoja, o išvažiavęs tuoj puola skambinti ir rašyti, kaip mūsų pasiilgo, tačiau grįžus namo vėl kažkas negerai... Bandom apie tai šnekėti, klausiu, kuo aš galiu padėti, jis tik dar labiau kankinasi, kai mato, kad aš nelaiminga dėl jo, o jis su savim nieko negali padaryti... Tik sako "čia mano problemos, aš susitvarkysiu" - bandom atrasti tų problemų šaknis ar pradžią - priėjom prie išvados, kad tai kažkaip susiję su pasikeitusia šeimos situacija, vaikeliu, nors išskirti su kokiu faktorium tiksliai - negalim. Ir vaikutis mylimas, sveikas, ramus, viskas puiku, darbe problemų nėra, finansinė padėtis gera - atrodo tik gyvenk ir džiaukis, bet...
Užsiminiau vyrui apie psichologą, tai jis iš pradžių lyg prisipažino galvojęs apie tai, bet kai aš pasakiau, kad reiktų abiems nueiti, susinervino, ką čia mes lakstysim pas tuo psichologus, kam čia man reikia, juk man viskas gerai, aš dėl nieko nekalta, tik jis... Ir viskas, pasakė, kad pas jokius psichologus tikrai neis...
gal kas galit rekomenduoti kokios literatūros ar nuorodų apie vyrų depresiją po gimdymo?
QUOTE(peterzytė @ 2007 02 18, 12:49)
Sveiki, gal kas esat susidūrę su vyrų pogimdyvine depresija? Žinau, kad toks dalykas yra, norėčiau apie jį sužinoti daugiau... ir kažkaip padėti savo vyrui...
Bandom apie tai šnekėti, klausiu, kuo aš galiu padėti, jis tik dar labiau kankinasi, kai mato, kad aš nelaiminga dėl jo, o jis su savim nieko negali padaryti... Tik sako "čia mano problemos, aš susitvarkysiu" - bandom atrasti tų problemų šaknis ar pradžią - priėjom prie išvados, kad tai kažkaip susiję su pasikeitusia šeimos situacija, vaikeliu, nors išskirti su kokiu faktorium tiksliai - negalim. Ir vaikutis mylimas, sveikas, ramus, viskas puiku, darbe problemų nėra, finansinė padėtis gera - atrodo tik gyvenk ir džiaukis, bet...
Bandom apie tai šnekėti, klausiu, kuo aš galiu padėti, jis tik dar labiau kankinasi, kai mato, kad aš nelaiminga dėl jo, o jis su savim nieko negali padaryti... Tik sako "čia mano problemos, aš susitvarkysiu" - bandom atrasti tų problemų šaknis ar pradžią - priėjom prie išvados, kad tai kažkaip susiję su pasikeitusia šeimos situacija, vaikeliu, nors išskirti su kokiu faktorium tiksliai - negalim. Ir vaikutis mylimas, sveikas, ramus, viskas puiku, darbe problemų nėra, finansinė padėtis gera - atrodo tik gyvenk ir džiaukis, bet...
peterzyte, tavo vyro pasikeitusio elgesio priežastis-jūsų vaikas.Pamenu,kai po mano gimdymo buvo praėję keli mėnesiai,vyras pusę lūpų keletą kartų išsitarė, kad gimus vaikui mažiau dėmesio skiriu jam
Suklusau, juk negali būti, abu vienodai myliu,lepinu...Paskui save nusprendžiau,visą dieną džiaugiuosi dukryte,o grįžus vyrui iš darbo "sukuosi" apie jį, o jam patikiu vaiku pasidžiaugti Kažkaip išlipome iš tos krizės,tiesiog,nebijok pasakyti, kad jis puikus vyras,kartok tai nuolat.
taidaznai pasitaikantis emocinis nestabilumas, po gimdymo praejus apie 3men turi viskas normalizuotis, atsiradimui gali but labai daug priezasciu. laikykites.
medicinos psichologe Aina Adomaityte
medicinos psichologe Aina Adomaityte
šio mėn "mamos žurnale" yra didelis straipsnis apie pogimdym depres, paskaitykit, ten viskas gan neblogai ir išsamiai (na, man patiko ir padėjo atsirinkti... ) surašyta. Ir tos psichoterapeutės telef. yra, jei ką... svarbu vienai pačiai "sienomis nelaipioti", o kalbėtis.
sėkmės ir stiprybės, mamos
sėkmės ir stiprybės, mamos
QUOTE(brytva @ 2007 02 26, 12:58)
nenoriu nusišnekėt, bet gal vyras meilužę turi, ar buvo suklupęs kokį kartelį ir dabar sąžinė graužia. Tokia graži šeima, o jis vat prisidirbo....
bet žinoma linkiu, kad tai būtų tik mano papezėjimas
bet žinoma linkiu, kad tai būtų tik mano papezėjimas
kažkaip susigėdau
visi taip gražiai pataria...o aš liapt tokią nesamonę 
svarbiausia kantrybės ir tolerancijos bei stiprybės
