QUOTE(ttutte @ 2013 09 21, 18:06)
Gydytoja pasakė, kad jei nebegersiu vaistų - nusižudysiu... Išsigandau, verkiau, kad turėsiu vartoti AD visą likusį gyvenimą (man 31)... bet vasaros pradžioje pati nutraukiau jų vartojimą, savijauta nepasikeitė, gyvenu, kiek tai įmanoma, normalų gyvenimą. Manau, kad ateityje jų man prireiks, bet jeigu tik galiu dabar gyvenu kolkas be jų.
Taigi, nebijokite psichiatro, parašys vaistukų, pagersite kurį laiką ir Jūsų gyvenimo kokybė tikrai pagerės, sėkmės
Sunku patikėti, kad gydytojas taip ir pasakė. Taip, depresija sergantys žmonės yra didesnėje rizikos grupėje nusižudyti, bet tai dar nereiškia, kad nustojus gerti vaistus tikrai tikrai šoksite pro langą.
Labai liūdna girdėti, jog šiais laikais tokia lengva ranka siūloma gerti vaistus. Taip, kai žmogui ištiesų blogai, vaistai padeda susitvarkyti su savimi, pradėti kažką veikti, nuslopinti suicidines mintis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, jie negydo, tik slopina simptomus.
Šiuolaikinė sveikatos filosofija pabrėžia, jog būtinas biopsichosocialinis požiūris. T.y. žmogui reikalinga visapusiška pagalba - medicinė, socialinė, psichologinė. Šnekant žmonių kalba, vaistai/psichiatras padeda pradžioje; tada giliau dirbama su psichologu arba psichoterapeutu ir viso šito proceso metu būtina aplinkinių parama.
Sutikit, vaistai, numeta atsakomybę nuo jūsų pačių. Lyg mąstytumėte "aš pats nieko negaliu padaryti dėl savo savijautos. Kalta aplinka, vyras, šeima, gydytojas, visuomenė, o padėti gali tik vaistai, pats nieko pakeisti negaliu. " žinau, kad čia aštriai ir hiperbolizuotai parašiau, bet tikrai labai gaila matyti, jog daugėja nuo medikamentų priklausomų žmonių. Vaikšto kaip daržovės ir niekada neišlipa iš tos apatiškos, savęs gailėjimo būsenos.
Mano nuoširdus patarimas, jei taip blogai, kad negalite atsikelti iš lovos - kreipkitės pas psichiatrą ir jei jau nėra kitos iš eities, gerkite vaistus. Tačiau kai bent kiek palengvės, imkite dirbti su savimi (su artimųjų ir specialistų pagalba). Prisiimkite atsakomybę už tai kaip jaučiatės.