Man yra 24metai, vaika pagimdziau budama 22metu. pries tai turiejau 2 persileidimus. Istikiejau gana jauna19metu. Visa sita laika ,gyvendama santuokai ir draugaudama su savo vyru as jauciau kad jis manes nevertas. Kaip tai paaiskint?Pastoviai kildavo mintis ji palikt, bet kazkodel tuo nedariau. As negaliu pasakit apie ji ka nors blogo . Tik tai jis yra labai lietas ir viska gerai apgalvojantis. Labai myli mane vaika nieko mums negaili bet visvien man negerai. Jauciosi kalta. Kaip nebuvo vaiko gyvenimas buvo beveik nuostabus. Vaikas viska pakeite. Mes dirbom kartu pinigu turiejom , kaip tapau nescia vyras iskart pasake kad negalies vienas dirbti. O man nuo pirmu dienu reikejo saugotis. Tai jis pakeite darba, siometu sitas darbas paskutinis sudas, as nesuprantu kam reikejo mesti musu drauge pradeta veikla. Jo mama pastoviai turi man prikabevimu. Ji mane nervina. Visiem pazistantiems mane sako kad man depresija. Bet ji gi ne daktare. Kokie pozimiai tuos depresijos?
na pas tave, tai jau tikrai ne depresija 
Tik neuzsileisk,nespaskui bus dar blogiau. Geriausia kreiptis pagalbos i gydytoja. Turiu drauge, kuriai taip pat depresija ir visokie itikinejimai jai nepadejo, kol ji nesikreipe i gydytoja. Zinau, kad ji gere kazkokius vaistus. Dabar ji jauciasi puikiai ir tikrai dziaugiasi, kad laiku kreipesi i gydytoja. Sekmes.
Kadangi dažnai iškyla klausimas apie depresiją, tai trumpai suvardinsiu jos pagrindinius požymius.
Depresija - nuotaikos sutrikimas, tačiau, ne bet kokia bloga nuotaika yra depresija.
šios ligos metu be blogos nuotaikos, atsiranda ir mąstymo sutrikimų: atsiranda pesimistinės, save nuvertinančios idėjos. Mintys, dažniausiai, sukasi apie save ir savo problemas. Mąstymas sulėtėja.
Sutrinka dėmesio koncentracija, sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti reikalingą dėm koncentraciją, todėl sutrinka darbingumas.
Pablogėja atmintis
sumažėja, gyvenimo džiaugsmas, susiaurėja interesai, atsiranda apatija.
Sutrinka miegas: gali būti padidėjęs mieguistumas visą parą arba varginti naktinė nemiga (sunku užmigti, prabundama apie 3 val. nakties arba ankstyvą rytą ir nebeužmiegama).
Sutrinka apetitas: dėl pablogėjusio apetito per trumpą laiką gana žymiai gali nukristi svoris, tačiau gali būti ir atvirkščiai - priaugama.
Gali sutrikti seksualinė funkcija - sumažėja potraukis.
Sergant dpresija sunkesnė būna pirma dienos pusė, o į pavakarę "išsivaikštoma".
Sergant sunkesne forma , gali atsirasti minčių, konkretesnių planų ir net bandymų žudytis.
Tam, kad būtų diagnozuota depresija minėti sutrikimai turi tęstis ilgesnį laiką .
jei iš aprašymo jūs save priskiriate prie sergančių, nesigydikit "kaimynės rekomanduotais" vaistais, net jeigu juos jai paskyrė psichiatras - vaistai turi būti parinkti individualiai, atsižvelgiant į jūsų asmenybę, sutrikimo sunkumą, gyvenimo būdą ir kt.
Vis dėl to, retai būna, kad depresija "užpultų" iš niekur. Dažniausiai tai išdava kasdieninio gyvenimo stresų ar (retesniais atvejais) stiprių vienkartinių sukrėtimų. Todėl lengvą depresiją išsigydysit su psichologu ir be vaistų. Vidutinio sunkumo ir sunkią - vaistai + psichologas (rekomenduojama).
Depresija - nuotaikos sutrikimas, tačiau, ne bet kokia bloga nuotaika yra depresija.
šios ligos metu be blogos nuotaikos, atsiranda ir mąstymo sutrikimų: atsiranda pesimistinės, save nuvertinančios idėjos. Mintys, dažniausiai, sukasi apie save ir savo problemas. Mąstymas sulėtėja.
Sutrinka dėmesio koncentracija, sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti reikalingą dėm koncentraciją, todėl sutrinka darbingumas.
Pablogėja atmintis
sumažėja, gyvenimo džiaugsmas, susiaurėja interesai, atsiranda apatija.
Sutrinka miegas: gali būti padidėjęs mieguistumas visą parą arba varginti naktinė nemiga (sunku užmigti, prabundama apie 3 val. nakties arba ankstyvą rytą ir nebeužmiegama).
Sutrinka apetitas: dėl pablogėjusio apetito per trumpą laiką gana žymiai gali nukristi svoris, tačiau gali būti ir atvirkščiai - priaugama.
Gali sutrikti seksualinė funkcija - sumažėja potraukis.
Sergant dpresija sunkesnė būna pirma dienos pusė, o į pavakarę "išsivaikštoma".
Sergant sunkesne forma , gali atsirasti minčių, konkretesnių planų ir net bandymų žudytis.
Tam, kad būtų diagnozuota depresija minėti sutrikimai turi tęstis ilgesnį laiką .
jei iš aprašymo jūs save priskiriate prie sergančių, nesigydikit "kaimynės rekomanduotais" vaistais, net jeigu juos jai paskyrė psichiatras - vaistai turi būti parinkti individualiai, atsižvelgiant į jūsų asmenybę, sutrikimo sunkumą, gyvenimo būdą ir kt.
Vis dėl to, retai būna, kad depresija "užpultų" iš niekur. Dažniausiai tai išdava kasdieninio gyvenimo stresų ar (retesniais atvejais) stiprių vienkartinių sukrėtimų. Todėl lengvą depresiją išsigydysit su psichologu ir be vaistų. Vidutinio sunkumo ir sunkią - vaistai + psichologas (rekomenduojama).
Aciu uz atsakima. Nesuprasi tu cia pati nieko. Ir miegas neblogas o jai dar vaikas leistu 
. Ir svoris vietoj stovi niekaip nemazieja.Atmyntis nezinau, taip kur ka dedu atsimenu. Gal ta bloga nuotaika nuo tos rutinos.Mazai kur iseini, mazai bendravimo, tik iparduotuve ir atgal. Idomu kaip buvo anksciau, gal zmones turejo daugiau darbu ir maziau galvodavo apie visokias nesamones. 
Papildyta @ [mergetime]1081535521[/mergetime]
DEBESUOTA o kas pas tave irgi nuotaikos jokios?
. Ir svoris vietoj stovi niekaip nemazieja.Atmyntis nezinau, taip kur ka dedu atsimenu. Gal ta bloga nuotaika nuo tos rutinos.Mazai kur iseini, mazai bendravimo, tik iparduotuve ir atgal. Idomu kaip buvo anksciau, gal zmones turejo daugiau darbu ir maziau galvodavo apie visokias nesamones. Papildyta @ [mergetime]1081535521[/mergetime]
DEBESUOTA o kas pas tave irgi nuotaikos jokios?
Liuda,
manau, kad jums dar ne depresija. tačiau nepasitenkinimas santuoka yra sunkiau "išgydomas" nei konkreti liga - nėra tablečių. Susidariau įspūdį, kad ištekėjot pusiau nesamoningai (bent jau santuokos pradžioj žmonėms nekyla minčių, kad jų išrinktasis "žemesnės kategorijos" - kokio velnio su tokiu susidėt? 
). Vaiko gimimas niekada nesprendžia šeimos problemų, o tik jas pagilina. Gal dėl to ir jaučiatės apvilta, kai vyras, užuot prisiėmęs atsakomybę už bendrą verslą, pabėgo ant lengvesnės duonos. Atrodo, jūs veikli, kūrybinga ir atkakli moteris. Pagalvokit, kaip norėtumėt gyventi, ką veikti ir tt nepriklausomai ,su kokiu vyru gyvensite. Vaikelis jau ugtelėjo ir labai neprieštaraus, jei mama pradės džiaugtis gyvenimu Na, o dėl anytos..., kažkodėl jai labai noris padaryti iš jūsų ligonę - gal tada tikrai "tiktumėt" jos sūnui į porą. jei vyras nesugebėjo apginti verslo, tai tegu nors apgina jus nuo savo mamos, nes saugoti savo žmoną ir vaiką - pirmoji vyro pareiga. Nepasikuklinkit to paprašyti.
manau, kad jums dar ne depresija. tačiau nepasitenkinimas santuoka yra sunkiau "išgydomas" nei konkreti liga - nėra tablečių.
Susidariau įspūdį, kad ištekėjot pusiau nesamoningai (bent jau santuokos pradžioj žmonėms nekyla minčių, kad jų išrinktasis "žemesnės kategorijos" - kokio velnio su tokiu susidėt? ). Vaiko gimimas niekada nesprendžia šeimos problemų, o tik jas pagilina. Gal dėl to ir jaučiatės apvilta, kai vyras, užuot prisiėmęs atsakomybę už bendrą verslą, pabėgo ant lengvesnės duonos. Atrodo, jūs veikli, kūrybinga ir atkakli moteris. Pagalvokit, kaip norėtumėt gyventi, ką veikti ir tt nepriklausomai ,su kokiu vyru gyvensite. Vaikelis jau ugtelėjo ir labai neprieštaraus, jei mama pradės džiaugtis gyvenimu Na, o dėl anytos..., kažkodėl jai labai noris padaryti iš jūsų ligonę - gal tada tikrai "tiktumėt" jos sūnui į porą. jei vyras nesugebėjo apginti verslo, tai tegu nors apgina jus nuo savo mamos, nes saugoti savo žmoną ir vaiką - pirmoji vyro pareiga. Nepasikuklinkit to paprašyti.
Man irgi depresija
Diagnoze nustaciau pati
Mielos forumietės,
jei pagal mano aprašytus depresijos požymius (ar kitaip sužinotus) pačios sau įtariate depresiją, tai nepatingėkit ir nueikit pas specialistus.
Tai svarbu dėl kelių priežasčių:
- depresijos gali ir nebūti (panašiai pasireiškia ilgalaikis nuovargis, reakcija į stresinius įvykius, kai kurie hormoniniai sutrikimai ir pan.). Tiksliai diagnozei reikia išsamaus pokalbio (kartais ir psichologinių testų) su gydytoju.
- jei depresija vis dėlto yra - tai kuo anksčiau ją "sugriebsit", tuo lengviau iš jos išeisit ir neturėsit su tuo susijusių pasekmių (pablogėję santykiai su vyru ir vaikais, kritęs darbingumas ar net prarastas darbas )
- turėsit progą išsiaiškinti dalykus, kurie seniai jums trukdo ir pagerinti gyvenimo kokybę ateity.
jei labai baisiai skamba žodžiai "psichiatras" ir "psichologas", tai pirmiausiai kreipkitės į savo šeimos gydytoją (bendros praktikos gydytojo kvalifikacija), jie taip pat turi teisę gydyti lengvesnes depresijos formas ir skirti kompensuojamus vaistus.
sėkmės!
jei pagal mano aprašytus depresijos požymius (ar kitaip sužinotus) pačios sau įtariate depresiją, tai nepatingėkit ir nueikit pas specialistus.
Tai svarbu dėl kelių priežasčių:
- depresijos gali ir nebūti
(panašiai pasireiškia ilgalaikis nuovargis, reakcija į stresinius įvykius, kai kurie hormoniniai sutrikimai ir pan.). Tiksliai diagnozei reikia išsamaus pokalbio (kartais ir psichologinių testų) su gydytoju.- jei depresija vis dėlto yra - tai kuo anksčiau ją "sugriebsit", tuo lengviau iš jos išeisit ir neturėsit su tuo susijusių pasekmių (pablogėję santykiai su vyru ir vaikais, kritęs darbingumas ar net prarastas darbas )
- turėsit progą išsiaiškinti dalykus, kurie seniai jums trukdo ir pagerinti gyvenimo kokybę ateity.
jei labai baisiai skamba žodžiai "psichiatras" ir "psichologas", tai pirmiausiai kreipkitės į savo šeimos gydytoją (bendros praktikos gydytojo kvalifikacija), jie taip pat turi teisę gydyti lengvesnes depresijos formas ir skirti kompensuojamus vaistus.
sėkmės!
Man jau savaite, kaip gelia visa nugara, vakarais net verkiu. O is vidaus eina nepakeliamas saltis. Temperaturos nera, bet nuotaika tokia, kad besedint prie kompo asaros byra is blogumo. Atrodo, kad del visko, kas kam beatsitiktu, esu kalta as, stengiuosi visiems itikti, bet iseina atvirksciai. Dabar net vidurius maudzia. O vyras vis namie, matydamas mane tokia susitraukusia, grepteli: tau depresija, gydykis.
Manyciau, kad skausmai gal ir nervinio pobudzio. Bet kodel tas saltis kamuoja ir taip liudna, kad net akiu i zmones negaliu pakelti?
Manyciau, kad skausmai gal ir nervinio pobudzio. Bet kodel tas saltis kamuoja ir taip liudna, kad net akiu i zmones negaliu pakelti?
Nerile, iš tiesų būna, kad depresijos metu jaučiamas fizinis diskomfortas. Jei pati "nujaučiat" kad tai susiję su psichine būsena, nebedelskit, o kreipkitės į psichiatrą. Jei nesat garantuota, kad tai ne somatinė liga, tai pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją.
Panašu, kad turit aibę neišspręstų klausimų šeimoje ir asmeniniam gyvenime, todėl kai tik pagerės fizinė savijauta, kreipkitės į psichologą. Kiek gi galima kentėti
Panašu, kad turit aibę neišspręstų klausimų šeimoje ir asmeniniam gyvenime, todėl kai tik pagerės fizinė savijauta, kreipkitės į psichologą. Kiek gi galima kentėti
