QUOTE(Ziuzia @ 2006 11 14, 09:24)
Ideja tikrai labai grazhi, bet Renax teisi: vaikai keichiasi kiekviena diena. Ir dazhnai - visai neprognozuojamai. Beje, visu ash ju tikrai nepazhistu Net medicinos personalas negaletu pasakyti, kad pazhista visus. Vieni "A puses" vaikai, kiti - "B puses vaikai", kiti tik trumpam i dienos stacionara atvazhiave... Vienu metu ten buva nuo 20 iki 40 vaikuchiu... Bet situacija kinta gana greitai. Praitus kartus vaikuchius skaichiuodavom ish vakaro (padedavo personalas, pasakydavo kiek ir kokio amzhiaus vaikams dovaneliu reiketu), bet jau kita diena atvazhiavus su dovanelem, situacija jau budavo pakitusi... Todel visada turedavom pasiruoshusios po keleta skirtingu dovaneliu virshaus, kad neatsidurtume kvailoj situacijoj. Shiuo metu galiu buti tikra tik del vieno mazhylio: jam daug dzhiaugsmo teikia ivairus kamuoliukai Ir dar: mazhiukai visada linke prisisvajoti:) Tai tu mazhu zhmoguchiu dideli norai bus mums ne pagal kishene O didesnieji labai dazhnai atsako, kad jie nenori nieko, arba, kad jiems nesvarbu... Jie jau supranta savo bukle ir labai ishgyvena del to. Vis prisimenu, kai vienos mielos paaugles mergaites paklausiau, kokia svajone ji turi, tai pazhiurejo i mane liudnai ir pasake: "pasveikti... daugiau man nieko nereikia". Geriau lai dovanele buva tiesiog mielu nuoshirdzhiu siurprizu... Nei mobiliu telefonu, nei kompiuteriu, nei svajoniu "Lego", nei elektriniu mashinychiu, nei molbertu mes neipirksim. Gal ju dideles svajones pavyks ishpildyti "Rugutei" ir jos pagalbininkams... O mes pabandykim jiem padovanoti savo demesi ir tegul nedidele, bet shilta dovanele Tiesiog po zhiupsni ateinanchiu Kaledu kvapo
Kamuoliukus as parupinsiu bus nuo mamytes Divenos , fisherio manau patiks