Vieniša mama ir patarimai joms

Sveiki, ilgai masciau bet ntariau pasiklausti liaudes.. gal kas ras atsakyma.. Noriu tiesiog papasakot savo istarija, nes jos pabaiga as nesuprant.. Gyvenau laimingai su savo draugu, ofecialiai susituoke mes nebuvom. Pastojau. Pradziai vyras nerode jokiu emociju, bet kai pamate pilvuka auganti, isgirdo vaikelio sirdies plakima, kai suzinojo, kad gims sunus, labai apsidziauge. Pasakojo visiems draugams, kad pas ji bus sunus, dziaugesi ir lauke. Atejo lemtinga diena. mane pagulde i ligonine. Vyras buvo salia net gimdime, nepasitrauke nuo manes ir vaiko. I palata atnese geliu, pastoviai buvo su manim ir nauju musu seimos nariu.. Atejo laikas vaziuot namo. Ir teveli pamirsom ligonineje. Namo atvaziavo visai kitas zmogus. Prie vaiko neprieidavo, as jam tik trukdziau. As su sunum jam pasidarem nereikalingi. Gimdimas buvo sunkus, todel man po jo buvo labai sunku. Bet is jo puses nesuliaukiau pagalbos, paguodos ir meiles. Ejo dienos, man pasidare geriau...bet supratau, kad musu santykiams atejo galas? Bet kodel? Juk mums gime sunus, reikia gyvent ir dziaugtis. Po poros menesiu suzinojau, kad jis man neistikimas. Nutariau, kad mano vaikas turi gyvent gera gyvinima, o nematyti kai blogai gyvena kartu jo tevai, todel isejau su sunum. No tuo laiko tevelis nesirupina sunum. Neatvaziuoja, neskambina ir neraso. bandziau as, skambinau, prasiau, kad atvaziuotu pas vaika, padetu man ji augint, juk vaikui reikia ir mamos ir tecio. Bet viskas veltui!
Nesuprantu kodel taip yra? Jei jis nenorejo to vaiko, tai kodel tada taip laike? Taip dziaugesi? Kodel taip atsistiko.

mieloji,
pirmiausia - uzjauciu del skausmo, kuri isgyveni.
toliau - sveikinu uz drasa priemus zingsni iseiti. neiseinama juk paprastai, daug svarstoma uz ir pries.
o toliau...del vaiko. laikas parodys, kaip buves rupinsis vaiku, ar ne. vyrams daug laiko praeina, kol patys ima tvarkytis su savo ego, kol ateina suvokimas, ar jiems reikalingas sunus (kuris siaip labai turetu skatint jo savimeile ), ir kaip jis konkreciai ta isreiks.

galeciau klaust, kiek jam metu, kiek laiko praleidot kartu, ar visad konfliktiski buvo santykiai, bet turbut, kiek ziuriu gyvenime, nuo to mazai priklauso jo jausmai vaikui. ziurek, vienas, labai konfliktaves poroje, rupinasi toliau vaiku, o kitas - prisiekinejes meile, deda kojas "i uzsieni". (t.y. pradingsta i bala.)

su tais vyrais... jie gali isvis kol vaikas kudikis nedalyvaut jo gyvenime, veliau - vaikui paaugus, ziurek, isijungia vis daugiau i jo gyvenima. cia tik pasvarstymai stebint gyvenimus is sono.

PATARIMAS konkreciai tau: tik nepulk skambinet jam kas antra diena del lankymo, nelisk jam i akis. parasyk sm ar geriau el.laiska jam, kuriame DETALIAI isdestyk, ko tikiesi is jo - issamiau, ir busi pareiga vaikui atlikus. matysi, kaip jis vykdo pareigas ar ne, vyrams reikia laiko, kol susistyguotu ju jausmai, ir netgi protas, kas be ko. ikyriai nezyzk jam, nes sveikas vyras turi zinot, kad jo sunui irgi reik gyventi. na, po to jei jau visai jus ignoruos - laiko tarpa, kiek ta ignora gali leisti, nusistatyk pati - pradek kalbet teismo kalba, jei neiseina zmoniskai.

Aciu uz palaikyma ir pataryma. Mes gyvenom su vyru 3 metus, jis buvo daug vyresnis uz mane.

Vyrai (ne visi aciu D) kaip vaikai. Vaikas gi irgi laukia jaunesniojo broliuko ar sesutes, mamos pilvuka glosto, zaislus ruosia, gimdymo namuose lanko, dziaugiasi kai grizta mama su kudikiu. O po keliu dienu supranta, kad su tuo broliu nei zaist, nei ka. "nekelk triuksmo vaikas miega", "mama dabar negali, maudo broliuka" ir prasideda vyresneliui isterijos, kova uz mamos demesi, daro i kelnes, mikcioja,tt tik kad prarasta demesi atgaut. Jusu "vyras" pasielge taip pat, nu, tik ne i kelnes dare, o i kita ... (nesikeiksiu). Nors ir vyresnis buvo, bet nebrandus. Laikykis

Mano panasi situacija buvo pries 6 metus, dabar sunui7, patikek niekas nepasikeis, niekas , man gal pasiseke, kad sutikau kita zmogu Biologiniam tevui sunus buvo reikalingas iki tol, kol gime, zinau kaip tau dabar sunku, bet praeis laikas, vaikas paaugs, bent jau mano atveju viskas keitesi i gera, labai nuosirdziai to linkiu ir tau

nu va ir pasirodo vaikas abieju,vyrai neturi jokios atsakomybes,nusibodo,nebepatinka ,nelinksma tai ir palieka,o moterys taip nesielgia kad ir labai pavarksta vistiek rupinasi,taip jau yra jie patys nezino ko nori

aciu jums uz gerus zodzius, net geriau pasidare!!!!!!!!!!!!!

Bandziau ir vakar su juo kalbeti, bet beprasmiska. Jam vaikas nerupi. Net neklausia apie ji. Tai dabar visai nesuprantu, gyvenau su juo 3 metus ir gaunasi taip. kad visai ji nepazinojau. Kaip zaibas is gedro dangaus. Gyveni, myli, o jis tau tokia sunybe... na ne man, o vaikui . Ir pabandyk po to vaikui paaiskint kodel jo tevelis pamirso ji... siaubas... Nekada nesuprasiu, kaip galima nemyleti savo vaika?

na nemyli db, nezinia kaip bus veliau...zinok, tai dar nieko nepasako. pasiskaityk kitas temas, kur poros gyvena ir moterys dalinasi, kaip vyras pradejo bendraut su vaiku, kai sis eme kazka kalbet, lakstyt daugiau, tai zvejot passima, tai vini rodo, kaip sukalt. vyrai yra tokia.l kiti net ant ranku bijo paimt. zodziu, meile jiems labai fiziska, gi pati zinai. labai logiska turi but. su tuo objektu meiles jie tada gali pakalbet, paaiskint kazka, nusivest, parodyt.
dabar nieko neprispeliosi.

pvz, viena buvusi zvaigzdute is tv, mano pazistama, ma praistare: net man neidomu su 2-3 m. vaikais. na, negaliu apsimest ir tiek.l papiesiu su jais, kzk pakalbu, ir viskas. negaliu issedet 2val su jais. o nepasakytum., ir teologija baigusi. ir apie SAVO vaikus snekejo. ir svarbu, neveidmainiavo, todel ir gerbiau toki jos pasisakyma.
tai tuo labiau apie vyrus.
cia pagal dauguma.

tikriausiai na gal mane zmones ir pasmerks, bet man tevas turi but nuo pirmu dienu. Tevas ne tas kuris padare, o tas kuris uzaugina. na cia mano poziuris

tai smaguma: paaiskinsi kaip noresi o vat kai tetis pasirodo kaip jaunas menulis ir vel dingsta vaikui sirdute isdraskes- daug liudniau.

O del "nepazinojau tris metus pragyvenus". As 10 pragyvenau ir labiausiai grauziausi kad akla buvau, kad nemaciau koks zmogus salia. Man palengvejo kai permasciau musu gyvenima ir radau ta taska, kada "prisirinko pakankamai ikalciu" o as uzsimerkiau Keli tokie taskai buvo, pirmas is ju po... 2,5 metu santokinio gyvenimo.

oi, uzjauciu, ilgai kentejote. Ne pas mane ivyko viskas kur kas greiciau. Jo, sutinku, kad daug blogiau kai tevelis ateina ir vel ilgam dingsta, as taip tikrai neleisiu daryt. Negalima tyciotis is vaiko jausmu.
Maniskis nedirbo, kai gyvenom kartu, Gyveno is mano saskaitos, o kai isejau jam teko paciam suktis, jis del to ir pyksta ant manes...