O as suprantu atsakingas vedybas ir atsakingas skyrybas. Tuoktis su skirtingomis vertybemis ir manyti, kad susitaikysi? O jei nesusitaikai skirtis, esant vaikams? Ir pasakyti, kad suklydai? Ypac vaikams? Vaikams, kuriems ta klaida ypatingai brangi.
Vertybes turi labai kardinaliai skirtis, kad butu reikalas skirtis ir tai zinau seimas, deja, senesniu zmoniu, nes mes jau to atsakomybes jausmo ir kantrybes nebeturime, kurie puikiai suderino net ir skirtingas vertybes. Kompromisu visur reikia ieskoti, jei tai tokie nesutarimai, reikia bandyti viska, o ne principus ir ambicijas rodyti. Cia juk ne kita moteri susirado, ne pijokas, ne losejas...is tiesu... o del psichologinio smurto, tai juk siaip jis neatsirado? pradzioje viskas gerai, o po to psichologinis smurtas. Kodel taip leidzia su savimi elgtis? Bet siaip, sioje situacijoje, as nemanau, kad cia psichologinis smurtas, gali buti, kad pati sededama namie, galbut is tiesu dar ikritusi pogimdyvinen depresijon, pati naudoja psichologini smurta vyro atzvilgiu ir tas neatlaiko. Juk mes moterys ta irgi puikiai mokam
tik kiek kitaip. O vyrai yra vyrai, jie is kitokio molio drebti.
Kalbu cia kiek ir is asmenines patirties, nes antras vyras visai kitoks nei as, is visai kitokios sdeimos, su visai kitokiomis vertybemis. Ir budavo pradzioje taip kaip ir Larisse rase, taciau kantrybe, kompromisai ir moteriskas gudrumas isrove kai kuriuos dalykus. Nedrista rekt ant manes ir vaiku, jokiu eik na... Aisku, buvo daug minuciu, kai galvojau velniop viska, kam man tokio storzievio reikia, bet esu laiminga dabar. Puikus demesingas ir mylintis vyras, kuriam labai svarbus namai, seima. Ai, sunku tuos santykius kurti ir jei taip kaskart paklusi savo ambicijoms ar principams, tai ir neturesi tos seimos ir tu normaliu santykiu.
Jau minejau, situacija sioje seimoje visai neaiski ir geriau vengti patarimu skirtis, nes tai zingsnis, po kurio kelio atgal nera. O nukencia daugiausia vaikai, ne mes, bet musu vaikai.
O man aisku tik viena. Kad vaikai girdi kaip tevelis mama siuntineja "na"... Tai ka tie vaikai mato? Kaip tevas zemina ju mama... Apie kokias vertybes cia kalbate?
Mano seseri vyras nuolat siuntinedavo taip, vadino shavalka, dziundze ir pan... nebeistvere pazeminimu, isejo, issikyre... vargsta dabar finansiskai, bet uz tad yra laiminga, sypsosi... gerai, tik kad vaiku nesugyveno, tai maziau nuskriaustu liko...