Įkraunama...
Įkraunama...

Vieniša mama ir patarimai joms

Aciu visoms mergaitems uz patarimus!
Su vyru nusprendem dar karta pabandyti. Gal iseis, o gal ir ne. Tik nuo siol atsidesiu nors po 10euru per savaite tam atvejui, jei neiseitu. Nes, manau, kad dabar jau padarysim viska bandydami issaugoti seima. Jei neiseis, ko bebandyti jau ir nebebus 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Larissse @ 2011 01 21, 19:03)
Tik nuo siol atsidesiu nors po 10euru per savaite tam atvejui, jei neiseitu.
Pagarbos vertas sprendimas! 4u.gif

QUOTE(Erendira @ 2011 01 20, 12:55)
Nuolatinį siuntinėjimą kuo toliau aš laikau ne šiaip sau nesutarimu. Išauklėta buvau skaitytis su žodžiais ir šeimoje kurioje užaugau ir mano dabartinėje šėimoje žodžiai nėra pigūs. Ir jei reiškia būtent tai, ką reiškia...
Aš temos autorės poste matau daugiau, nei kaprizingos mergos svačiojimus, nes po tokiais dalykais kaip taisyklė slepiasi psichologinis smurtas  verysad.gif  Jis sunkiai apčiuopiamas, jo neįrodysi, nei kam pasiskųsi dėl jo, bet  jo griaunamoji jėga yra baisi. Ir tikrai nesutinku, kad su tuo reikia taisktytis. Ti neišspręsi, nei jei smurtaujantis pajunta jo skonį, kaip ir alkoholio, greičiausiai neatsikratys... ir tai tikrai nera geriau, nei mušti fiziškai...
Tiesiog mano mintys. drinks_cheers.gif

Yra du keliai.
Jei esi stipri ir stengiesi išlaikyti šeimą, - daug kur užmerki akis, užsikemši ausis ir paisai savo interesų (būstas, maistas, vaikų gerovė ir t.t.)...
Jei esi romantiška ir jausminga, jei nesugebi grubiai ir ciniškai atsilyginti tuo pačiu pinigu, bėk neatsigręždama, nes tie siuntinėjimai, įžeidinėjimai niekada nesibaigs. schmoll.gif Psichologinis smurtas yra baisesnis už finansinius/materialinius nepriteklius. unsure.gif

Aš pasirinkau I-mąjį variantą: rūpinuosi vaikais, namų tvarka, dirbu "za siebia i za togo parnia", o diedas, jei nori ėst, pasitenkina tuo pačiu, kas vaikams paduota. Arba pasidaro pats!

Paklausit, kaip gyvenu?
Atsakysiu: "Kaip ant parako statinės!" lotuliukas.gif Bet visuomet esu pasirengus: kaip pašauks, taip atsiliepsiu. tongue.gif
Atsakyti
užuojauta, laba Diena. ir kiek ilgai tempsit tiek?


gyvenat, sakot, dėl savo interesų. manot, vaikai/as parako kvapo neužuodžia ar dar tas kvapas/dūmai kontroliuojami?
Atsakyti
QUOTE(zuzu @ 2011 01 21, 20:43)
užuojauta, laba Diena. ir kiek ilgai tempsit tiek?
Ačiū.
Bet nereikia mane užjausti, pati pasirinkau tokį kelią. Tempsiu tol, kol pasijausiu galinti pati pasirūpinti viskuo. Arba tol, kol feminizmas galutinai užvaldys mano protą ir jausmus. biggrin.gif
Atsakyti
man tokia istorija, tai kaip mazos mergaites pasakojimas g.gif . ji tikrai tikra? viena diena nusprendziu skirtis, kita jau vel kartu... na pasakos. nors neistikimybes ir izeidinejimai tesiasi jau seniai.
Atsakyti
QUOTE(Laba Diena @ 2011 01 22, 12:21)
Ačiū.
Bet nereikia mane užjausti, pati pasirinkau tokį kelią. Tempsiu tol, kol pasijausiu galinti pati pasirūpinti viskuo. Arba tol, kol feminizmas galutinai užvaldys mano protą ir jausmus.  biggrin.gif

įdomiai. o tai nedirbot iki šiol kad negalit pasirūpint savim ir vaiku/ais? laukiat milijono iš būsimo ex?
feminizmas, hm. manau, net normali moteris, ne feministė, netoleruotų parako tvaiko namie.
nemanot kad slepiatės už feminizmo, nes neturit DRĄSOS žengt dabar žingsnio. na , nebent laukiat, ką dar gaima būtų nupešt.
tai jums išsigryninti nuostatas ir spręst.
Atsakyti
Dirbau ir dirbu. Ir gerai uždirbu, bet dar neturiu būsto ir kitų "gerovės atributų".
Dėl feminizmo: feministė pati gali sukaupti pakankamas parako atsargas namuose. hihihi.gif
Čia aš sąvoką "parakas" panaudojau turėdama minty: "kai eilinį kartą užeis siuntinėjimo priepuolis, tos "parako statinės" sprogs - ir aš išeisiu su vaikais nė neatsigręždama." tongue.gif
Atsakyti
QUOTE(mabi @ 2011 01 22, 16:41)
man tokia istorija, tai kaip mazos mergaites pasakojimas g.gif . ji tikrai tikra? viena diena nusprendziu skirtis, kita jau vel kartu... na pasakos. nors neistikimybes ir izeidinejimai tesiasi jau seniai.


Viena diena ne nusprendziau skirtis, o nusprendziau - gal reiktu.. Ir cia parasiau ne pasipasakoti ar skustis, o paklausti patarimo. Jei nebuciau pasiruosusi isgirsti ivairiapusiskos nuomones, tai butu uzteke ir pirmos pasitaikiusios! Sunku situacija vertinti, kai esi jos viduryje, ypac kaip elgtis toliau, todel klausiau patarimo is salies. Pasakos? Gal. Maza mergaite? Taip - man 27, kyla abejoniu del pasirinkto kelio ir zmogaus. Man atrodytu kvailas sprendimas, "viena diena nusprendziau skirtis" ir kita tai ir padariau
Atsakyti
QUOTE(Larissse @ 2011 01 25, 13:54)

kaip dabar jum sekasi?
Atsakyti
QUOTE(*Versacci* @ 2011 01 25, 19:46)
kaip dabar jum sekasi?


Na, po barnio praejo dar mazai laiko. Kaip ir nesipykstam, bet jauciasi trintis. Bet trinti jau jautem koki pusmeti. man atrodo, kad jis man nepadeda isvis jei neprasau, o prasyti visko ir visada atsibosta, o jam manau atsibodo priekaistai, kad nepadedi. Noreciau, kad buti "iki kol mirtis mus isskirs", bet kartais taip suspaudzia sirdi ta mintis, kad visi vargai ant mano peciu. Kaip minejau, bunant visko vidury, labai sunku bematyti realia situacija 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(zuzu @ 2011 01 22, 18:26)
įdomiai. o tai nedirbot iki šiol kad negalit pasirūpint savim ir vaiku/ais? laukiat milijono iš būsimo ex?
feminizmas, hm. manau, net normali moteris, ne feministė, netoleruotų parako tvaiko namie.
nemanot kad slepiatės už feminizmo, nes neturit DRĄSOS žengt dabar žingsnio. na , nebent laukiat, ką dar gaima būtų nupešt.
tai jums išsigryninti nuostatas ir spręst.


Parako tvaikas jei jau atsirado tai ir bus visa laika. Vienoks ar kitoks. Skyrybos toks ziaurus procesas, kad neteisinga ji butu pavadinti "zingsnio zengimu". Mano tevai issiskyre, as pati issiskyrusi bet manau kad butu man naudingiau buve jei tevai butu gyvene kartu nesvarbu kokie ju santykiai ( apie fizini smurta nekalbu) Nes buciau macius BENT KOKIUS vyro ir moters santykius. Vaikams visada didele trauma tevu skyrybos. Tai cia is vaiko puses ziurint. O pati ne kiek nesigailiu kad issiskyrus bet tas parako kvapas kartais taip sustipreja, nes tevas lanko vaikus ir bendrauja... Ir jei tik pamato mane grazia ar linksma man geruoju tai nesibaigia randa kaip atkersyt. Todel stengiuos jam rodytis susivelus ir baisi, tada jis ramesnis buna. Ir tokios nesmones praejus 5 m po skyrybu doh.gif Todel kai klausia manes patarimo besiskiriancios drauges - tyliu, nuosirdziai nezinau ka patart. Turi pati atrast sprendima tinkamiausia tau paciai. Ir jei moteris nutaria issaugoti seima, nedrisciau to pavadinti drasos stoka. Galbut kaip tik - didziule drasa ir stiprybe. Tokios as neturejau ir niekada neturesiu. Vyras yra tam kad padetu nugalet sunkumus, o ne kad ju pridarytu... Bet cia mano asmeninis poziuris smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Jolita Lialia @ 2011 01 30, 17:46)
Vyras yra tam kad padetu nugalet sunkumus, o ne kad ju pridarytu... Bet cia mano asmeninis poziuris smile.gif
Pasirašau po šiais žodžiais... Pati šiuo metu bandau kapstytis tarp sprendimo kentėti su vyru arba skirtis su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm... Labai norėčiau būti kartu... Man atrodo, kad stengiuosi, prisitaikau, pastaruoju metu net nieko nesakau, kai jis mane siuntinėja, visaip vadina ir rėkia ant manęs - tiesiog nutyliu... Bet jaučiuosi pati degraduojanti kaip asmenybė... Ypač vaikų akyse - nežinau, ką jie galvoja, kai tėtis užgaulioja mamą, o mama tyli. Bet jeigu bandydavau atsikirsti, tai būdavo tik blogiau, tai pasirinkau pasyvią tylą... Et... Žinau, kad iš šono viskas atrodo gana paprasta, bet labai gerai suprantu tiek temos autorės, tiek Laba diena situaciją...
Atsakyti