Aciu uz nuomone, ir uz kritika!
Norejau paklausti zostautes, ar tikrai reikia palikti 2 menesiuku vaika ir lekti dirbti, kad buti lygiai su vyru? Juk tam ir yra vyras, kad dirbtu ir islaikytu seima, o moteris, kad isgimdytu ir praaugintu vaikucius! Nieko nesakau, jei buciau uzsisedejusi su vaikais. Taip siulyti tikrai buvo patogu, bet tokioj situacijoj aukos nenorejau vaidinti. Siauliau pabuti atskirai ir TAIP - dalintis pinigeliais. Nes kaip minejau, jis pasiule skirtis, o as nenorejau, kad pabuve atskirai, jis prasitaskytu kaip nori, as suskaiciuociau savo kapeikas ir nupirkciau vaikams valgyti, o po to lyg niekur nieko grizti i vezes.
Siulot man neskubeti draskyti seimos, o as tik sedziu ir gaudau naujienas - jau vakar paskelbe kad issikrausto penktadieni. Galvociau, kad nieko nepadariau, ir tikrai per daug reaguoju, bet net susipykus bandau pasvelninti pokalbi, visada. Mes jau 10 metu kartu, o atleidau du isejimus pas kita, vienas baigesi tuo, kad mete 3 menesi besilaukiancia panele ir grizo pas mane.
Galiu viska parasyti del susipykimo. Taigi - viena diena pasijutau labai blogai, paskambinau jam pasiguosti, kad negaliu galvos pakelti, kaip skauda. Taip ir pragulejau visa diena. Grizo jis, nerado ko pavalgyti, atejo i miegamaji ir kazkop uzsireke ant musu didziojo. As ji sudrausminau, o jis tik reze, kad galejau bent cepelinus istraukti is kameros, kad jis turetu ka pavalgyti. Apsipykom. Ir pradejo garsiai tvarkytis virtuveje, kad suprasciau jog daro mano darbus. Po keliu valandu prasidejo didysis musu barnis, kuri pradejau bandydama paaiskinti, kad ir as galiu sirgti, o jam nederetu rekauti ant vaiku jei nera nuotaikos. Kuom baigesi, jau rasiau.
Kaip minejau, aukos nenoriu vaidinti. Ir jei taikysimes, tai tik del to, kad padetu vaikucius praauginti ik kol galesiu grizti i darba. Ir cia man iskilo didele dilema, o ar verta? Jis mane pasiunte, ar tikrai reikia MAN bet kuriuo atveju bandyti dar kazka lipdyti?
QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 12:40)
Aciu uz nuomone, ir uz kritika!
Norejau paklausti zostautes, ar tikrai reikia palikti 2 menesiuku vaika ir lekti dirbti, kad buti lygiai su vyru? Juk tam ir yra vyras, kad dirbtu ir islaikytu seima, o moteris, kad isgimdytu ir praaugintu vaikucius! Nieko nesakau, jei buciau uzsisedejusi su vaikais. Taip siulyti tikrai buvo patogu, bet tokioj situacijoj aukos nenorejau vaidinti. Siauliau pabuti atskirai ir TAIP - dalintis pinigeliais. Nes kaip minejau, jis pasiule skirtis, o as nenorejau, kad pabuve atskirai, jis prasitaskytu kaip nori, as suskaiciuociau savo kapeikas ir nupirkciau vaikams valgyti, o po to lyg niekur nieko grizti i vezes.
Siulot man neskubeti draskyti seimos, o as tik sedziu ir gaudau naujienas - jau vakar paskelbe kad issikrausto penktadieni. Galvociau, kad nieko nepadariau, ir tikrai per daug reaguoju, bet net susipykus bandau pasvelninti pokalbi, visada. Mes jau 10 metu kartu, o atleidau du isejimus pas kita, vienas baigesi tuo, kad mete 3 menesi besilaukiancia panele ir grizo pas mane.
Galiu viska parasyti del susipykimo. Taigi - viena diena pasijutau labai blogai, paskambinau jam pasiguosti, kad negaliu galvos pakelti, kaip skauda. Taip ir pragulejau visa diena. Grizo jis, nerado ko pavalgyti, atejo i miegamaji ir kazkop uzsireke ant musu didziojo. As ji sudrausminau, o jis tik reze, kad galejau bent cepelinus istraukti is kameros, kad jis turetu ka pavalgyti. Apsipykom. Ir pradejo garsiai tvarkytis virtuveje, kad suprasciau jog daro mano darbus. Po keliu valandu prasidejo didysis musu barnis, kuri pradejau bandydama paaiskinti, kad ir as galiu sirgti, o jam nederetu rekauti ant vaiku jei nera nuotaikos. Kuom baigesi, jau rasiau.
Kaip minejau, aukos nenoriu vaidinti. Ir jei taikysimes, tai tik del to, kad padetu vaikucius praauginti ik kol galesiu grizti i darba. Ir cia man iskilo didele dilema, o ar verta? Jis mane pasiunte, ar tikrai reikia MAN bet kuriuo atveju bandyti dar kazka lipdyti?
Norejau paklausti zostautes, ar tikrai reikia palikti 2 menesiuku vaika ir lekti dirbti, kad buti lygiai su vyru? Juk tam ir yra vyras, kad dirbtu ir islaikytu seima, o moteris, kad isgimdytu ir praaugintu vaikucius! Nieko nesakau, jei buciau uzsisedejusi su vaikais. Taip siulyti tikrai buvo patogu, bet tokioj situacijoj aukos nenorejau vaidinti. Siauliau pabuti atskirai ir TAIP - dalintis pinigeliais. Nes kaip minejau, jis pasiule skirtis, o as nenorejau, kad pabuve atskirai, jis prasitaskytu kaip nori, as suskaiciuociau savo kapeikas ir nupirkciau vaikams valgyti, o po to lyg niekur nieko grizti i vezes.
Siulot man neskubeti draskyti seimos, o as tik sedziu ir gaudau naujienas - jau vakar paskelbe kad issikrausto penktadieni. Galvociau, kad nieko nepadariau, ir tikrai per daug reaguoju, bet net susipykus bandau pasvelninti pokalbi, visada. Mes jau 10 metu kartu, o atleidau du isejimus pas kita, vienas baigesi tuo, kad mete 3 menesi besilaukiancia panele ir grizo pas mane.
Galiu viska parasyti del susipykimo. Taigi - viena diena pasijutau labai blogai, paskambinau jam pasiguosti, kad negaliu galvos pakelti, kaip skauda. Taip ir pragulejau visa diena. Grizo jis, nerado ko pavalgyti, atejo i miegamaji ir kazkop uzsireke ant musu didziojo. As ji sudrausminau, o jis tik reze, kad galejau bent cepelinus istraukti is kameros, kad jis turetu ka pavalgyti. Apsipykom. Ir pradejo garsiai tvarkytis virtuveje, kad suprasciau jog daro mano darbus. Po keliu valandu prasidejo didysis musu barnis, kuri pradejau bandydama paaiskinti, kad ir as galiu sirgti, o jam nederetu rekauti ant vaiku jei nera nuotaikos. Kuom baigesi, jau rasiau.
Kaip minejau, aukos nenoriu vaidinti. Ir jei taikysimes, tai tik del to, kad padetu vaikucius praauginti ik kol galesiu grizti i darba. Ir cia man iskilo didele dilema, o ar verta? Jis mane pasiunte, ar tikrai reikia MAN bet kuriuo atveju bandyti dar kazka lipdyti?
Savo subjektyvia nuomone pasakysiu, bandyti visada verta. Galesite pasakyti sau, kad padarete viska, kad vaikai augtu seimoje ir kad santuoka butu issaugota. Kiek suprantu, siltu jausmu jis vaikams nepuoseleja, jei jis 5dieni issikrausto, tai privalo moketi pinigus vaiku islaikymui, jei ne per puse, tai koki 1000 min vaikams (kiek suprantu jis uzdirba apie 4000?). O gal dar pabandykite pakalbeti, kas cia vyksta, aks jam nepatinka, o kas patinka. Kazkur skaiciau, kad neblogai yra surasyti, kas tau patinka, ka daro tavo vyras ir surasyti, kas nepatinka...ta pati padaro ir vyras ir veliau apsikeicia ir aptaria...bet cia tiems, kurie nori kazka keisti ir issaugoti seima...
QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 13:40)
Ir cia man iskilo didele dilema, o ar verta? Jis mane pasiunte, ar tikrai reikia MAN bet kuriuo atveju bandyti dar kazka lipdyti?
Jei tai butu man nutikusi situacija-nebuciau priemusi tokio vyro, kuris kitai moteriai vaika padaro
Bet yra kaip yra.
Sakykim, jus nusprendziat skirtis visai rimtai. Tai klausimas, is ko gyvensite? Nejaugi galvojate, kad prisiteisite didelius alimentus? Kaip suprantu, jusu vyras turi tris vaikus(dar vienas vaikas nuo kitos moters, kuria paliko), vadinasi, alimentu daug negausite.
Is ko ir kur gyvensite, kol iseisite i darba?
QUOTE(Gazella @ 2011 01 20, 12:49)
Savo subjektyvia nuomone pasakysiu, bandyti visada verta. Galesite pasakyti sau, kad padarete viska, kad vaikai augtu seimoje ir kad santuoka butu issaugota. Kiek suprantu, siltu jausmu jis vaikams nepuoseleja, jei jis 5dieni issikrausto, tai privalo moketi pinigus vaiku islaikymui, jei ne per puse, tai koki 1000 min vaikams (kiek suprantu jis uzdirba apie 4000?). O gal dar pabandykite pakalbeti, kas cia vyksta, aks jam nepatinka, o kas patinka. Kazkur skaiciau, kad neblogai yra surasyti, kas tau patinka, ka daro tavo vyras ir surasyti, kas nepatinka...ta pati padaro ir vyras ir veliau apsikeicia ir aptaria...bet cia tiems, kurie nori kazka keisti ir issaugoti seima...
Oi, 4 kartus daugiau, na nesvarbu, bet kas menesi moketi vaikams pinigus privalo! Jei nemoka, net santuokoje esant, galima kreiptis i teisma del pinigu vaiku islaikymui priteisimo ir uztikrinimo.
Mes gyvenam Airijoje, todel alimentus jis cia turi moketi tik musu vaikuciams.
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Daryti sarasa, ko noretumem kitas is kito, bandem. Pagrindinius dalykus ivygdziau - savaitgaliais esu namie, keliuosi anksciau uz ji, namai labai tvarkingi, vakariene visda paruosta. Po pirmo vaikiuko gimimo isejau dirbti, kai leliui buvo vos 3 menesiukai. Isidarbinau bare, todel kiekviena savaitgali dirbdavau, miegodavau iki pietu savaitgaliais, iseidavau vos jam grizus is darbo, grizdavau 3,4 valanda. Todel pas ji ir atsidaro kita panele, ale, kad manes nebudavo. Tada ir darem sarasa. Bet mano draugiu nuomone, nieko gero toks "tarnavimas". Baigiu tuo isitikinti
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Daryti sarasa, ko noretumem kitas is kito, bandem. Pagrindinius dalykus ivygdziau - savaitgaliais esu namie, keliuosi anksciau uz ji, namai labai tvarkingi, vakariene visda paruosta. Po pirmo vaikiuko gimimo isejau dirbti, kai leliui buvo vos 3 menesiukai. Isidarbinau bare, todel kiekviena savaitgali dirbdavau, miegodavau iki pietu savaitgaliais, iseidavau vos jam grizus is darbo, grizdavau 3,4 valanda. Todel pas ji ir atsidaro kita panele, ale, kad manes nebudavo. Tada ir darem sarasa. Bet mano draugiu nuomone, nieko gero toks "tarnavimas". Baigiu tuo isitikinti
QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 13:02)
Mes gyvenam Airijoje, todel alimentus jis cia turi moketi tik musu vaikuciams.
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Daryti sarasa, ko noretumem kitas is kito, bandem. Pagrindinius dalykus ivygdziau - savaitgaliais esu namie, keliuosi anksciau uz ji, namai labai tvarkingi, vakariene visda paruosta. Po pirmo vaikiuko gimimo isejau dirbti, kai leliui buvo vos 3 menesiukai. Isidarbinau bare, todel kiekviena savaitgali dirbdavau, miegodavau iki pietu savaitgaliais, iseidavau vos jam grizus is darbo, grizdavau 3,4 valanda. Todel pas ji ir atsidaro kita panele, ale, kad manes nebudavo. Tada ir darem sarasa. Bet mano draugiu nuomone, nieko gero toks "tarnavimas". Baigiu tuo isitikinti
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Daryti sarasa, ko noretumem kitas is kito, bandem. Pagrindinius dalykus ivygdziau - savaitgaliais esu namie, keliuosi anksciau uz ji, namai labai tvarkingi, vakariene visda paruosta. Po pirmo vaikiuko gimimo isejau dirbti, kai leliui buvo vos 3 menesiukai. Isidarbinau bare, todel kiekviena savaitgali dirbdavau, miegodavau iki pietu savaitgaliais, iseidavau vos jam grizus is darbo, grizdavau 3,4 valanda. Todel pas ji ir atsidaro kita panele, ale, kad manes nebudavo. Tada ir darem sarasa. Bet mano draugiu nuomone, nieko gero toks "tarnavimas". Baigiu tuo isitikinti
Tai cia Jus rasote, kad pati pakeitete, o ka jis pakeite po tokio saraso?
QUOTE(Gazella @ 2011 01 20, 14:05)
Tai cia Jus rasote, kad pati pakeitete, o ka jis pakeite po tokio saraso?
Nezinau! As neatsimenu ko prasiau, atsimenu, ko jis prase
QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 14:02)
Mes gyvenam Airijoje, todel alimentus jis cia turi moketi tik musu vaikuciams.
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Ta panele yra prisiteisusi, kiek zinau, bet jis mokejo tik pirmus metus. Jos isvyko irgi kazkur i uzsieni, tai nieko negirdim is jos daugiau.
Nesvarbu, kad Airijoj, nors ir Afrikoj, bet kai vyksta teismas, gaunamos VISOS pazymos apie seimynine sudeti bei vaikus. Kompai tai juk yra, informacija juose apie alimentu prisiteisima irgi yra. O kad nemoka-irgi negerai. Ateis laikas, kai ta moteris pateiks irodymus, kad nemoketi alimentai, visko gali buti, kad ir nuo jusu nuskaitys, jei busit santuokoj.
O Airijoj dirba legaliai? Ar bus is ko alimentus atskaiciuoti?
Ir ar tuoketes Lietuvoje? Jei Lietuvoj-tai ir teismai tures buti Lietuvoj, nes esat jos pilieciai
QUOTE(Gazella @ 2011 01 20, 13:38)
O as suprantu atsakingas vedybas ir atsakingas skyrybas. Tuoktis su skirtingomis vertybemis ir manyti, kad susitaikysi? O jei nesusitaikai skirtis, esant vaikams? Ir pasakyti, kad suklydai? Ypac vaikams? Vaikams, kuriems ta klaida ypatingai brangi.
Vertybes turi labai kardinaliai skirtis, kad butu reikalas skirtis ir tai zinau seimas, deja, senesniu zmoniu, nes mes jau to atsakomybes jausmo ir kantrybes nebeturime, kurie puikiai suderino net ir skirtingas vertybes. Kompromisu visur reikia ieskoti, jei tai tokie nesutarimai, reikia bandyti viska, o ne principus ir ambicijas rodyti. Cia juk ne kita moteri susirado, ne pijokas, ne losejas...is tiesu... o del psichologinio smurto, tai juk siaip jis neatsirado? pradzioje viskas gerai, o po to psichologinis smurtas. Kodel taip leidzia su savimi elgtis? Bet siaip, sioje situacijoje, as nemanau, kad cia psichologinis smurtas, gali buti, kad pati sededama namie, galbut is tiesu dar ikritusi pogimdyvinen depresijon, pati naudoja psichologini smurta vyro atzvilgiu ir tas neatlaiko. Juk mes moterys ta irgi puikiai mokam
tik kiek kitaip. O vyrai yra vyrai, jie is kitokio molio drebti.
Kalbu cia kiek ir is asmenines patirties, nes antras vyras visai kitoks nei as, is visai kitokios sdeimos, su visai kitokiomis vertybemis. Ir budavo pradzioje taip kaip ir Larisse rase, taciau kantrybe, kompromisai ir moteriskas gudrumas isrove kai kuriuos dalykus. Nedrista rekt ant manes ir vaiku, jokiu eik na... Aisku, buvo daug minuciu, kai galvojau velniop viska, kam man tokio storzievio reikia, bet esu laiminga dabar. Puikus demesingas ir mylintis vyras, kuriam labai svarbus namai, seima. Ai, sunku tuos santykius kurti ir jei taip kaskart paklusi savo ambicijoms ar principams, tai ir neturesi tos seimos ir tu normaliu santykiu.
Jau minejau, situacija sioje seimoje visai neaiski ir geriau vengti patarimu skirtis, nes tai zingsnis, po kurio kelio atgal nera. O nukencia daugiausia vaikai, ne mes, bet musu vaikai.
Vertybes turi labai kardinaliai skirtis, kad butu reikalas skirtis ir tai zinau seimas, deja, senesniu zmoniu, nes mes jau to atsakomybes jausmo ir kantrybes nebeturime, kurie puikiai suderino net ir skirtingas vertybes. Kompromisu visur reikia ieskoti, jei tai tokie nesutarimai, reikia bandyti viska, o ne principus ir ambicijas rodyti. Cia juk ne kita moteri susirado, ne pijokas, ne losejas...is tiesu... o del psichologinio smurto, tai juk siaip jis neatsirado? pradzioje viskas gerai, o po to psichologinis smurtas. Kodel taip leidzia su savimi elgtis? Bet siaip, sioje situacijoje, as nemanau, kad cia psichologinis smurtas, gali buti, kad pati sededama namie, galbut is tiesu dar ikritusi pogimdyvinen depresijon, pati naudoja psichologini smurta vyro atzvilgiu ir tas neatlaiko. Juk mes moterys ta irgi puikiai mokam
tik kiek kitaip. O vyrai yra vyrai, jie is kitokio molio drebti.Kalbu cia kiek ir is asmenines patirties, nes antras vyras visai kitoks nei as, is visai kitokios sdeimos, su visai kitokiomis vertybemis. Ir budavo pradzioje taip kaip ir Larisse rase, taciau kantrybe, kompromisai ir moteriskas gudrumas isrove kai kuriuos dalykus. Nedrista rekt ant manes ir vaiku, jokiu eik na... Aisku, buvo daug minuciu, kai galvojau velniop viska, kam man tokio storzievio reikia, bet esu laiminga dabar. Puikus demesingas ir mylintis vyras, kuriam labai svarbus namai, seima. Ai, sunku tuos santykius kurti ir jei taip kaskart paklusi savo ambicijoms ar principams, tai ir neturesi tos seimos ir tu normaliu santykiu.
Jau minejau, situacija sioje seimoje visai neaiski ir geriau vengti patarimu skirtis, nes tai zingsnis, po kurio kelio atgal nera. O nukencia daugiausia vaikai, ne mes, bet musu vaikai.
O taip, ir aš suprantu
. Bet kuri čia šiame subforume dabar likusi viena su savo vaikais tekėdama planavo skyrybas? Žinotum kur krisi... na, ne apie tai kalba...Blogiausia ir būna tai, kad žmonės su laiku keičiasi, Arba iš pradžių labai gerai maskuojasi
Kaip kūriau pirmą šeimą, mes su VT labai konkrečiai aptarėme tas, mūsų akimis gyvenimo klaidas, kurias matėme šeimose, kuriose užaugome, pasižadėjome jų nekartoti ( ), buvom jauni ir, apskritai, geriausiai už visus žinojom kaip gyventi. O susidūrus su kažkelioliktai (ne su pirmaisiais) sunkumais iš "palovio" išlindo visos pabaisos - pamatėm, kaip stipriai skiriasi mums priimtini tos pačios problemos sprendimo būdai, kad kai kuriam iš mūsų vertybės gali būti deklaruojamos, bet jei tai nepatogu, jos jau nebe vertybės, supratimas, ar galima moterims uždirbti daugiau už vyrą (įtariu, tą ne itin ilgą laiką laika jis tiesiog jautėsi dėl to pažemintas nors neikad nesu ne tai kad prikišusi, net užsiminusi), užtai pradėjo metodiškai murkdyti mane purvan, patyliukais (negi manysi kad tave mylintis žmogus nori tau blogo? ), kol priėjom iki to, ko priėjom. ir savo poelgį palikti vyrą laikau atsakingu Auginu mergaitę ir nė už ką nenorėčiau jai tokio šeimos modelio, kokį ji matė, kai gyvenome su jos tėvu - smurtaujantis (ne fiziškai) tėvas ir vis susitaikymų ir sprendimų ieškanti užguita motina.Kiekvienos mūsų istorija individuali, pasaulėžiūra ir tolerancijos ribos - skirtingos, ir sprendimus, kiek su kuo besitartumėm, priimam savarankiškai, taip kad linkiu, kad iš šitos diskusijos kažkam užgimtų sava teisybė, nes jos vienos ir teisigiausios vistiek nėra
QUOTE(sena pažįstama @ 2011 01 20, 14:08)
Nesvarbu, kad Airijoj, nors ir Afrikoj, bet kai vyksta teismas, gaunamos VISOS pazymos apie seimynine sudeti bei vaikus. Kompai tai juk yra, informacija juose apie alimentu prisiteisima irgi yra. O kad nemoka-irgi negerai. Ateis laikas, kai ta moteris pateiks irodymus, kad nemoketi alimentai, visko gali buti, kad ir nuo jusu nuskaitys, jei busit santuokoj.
O Airijoj dirba legaliai? Ar bus is ko alimentus atskaiciuoti?
Ir ar tuoketes Lietuvoje? Jei Lietuvoj-tai ir teismai tures buti Lietuvoj, nes esat jos pilieciai
O Airijoj dirba legaliai? Ar bus is ko alimentus atskaiciuoti?
Ir ar tuoketes Lietuvoje? Jei Lietuvoj-tai ir teismai tures buti Lietuvoj, nes esat jos pilieciai
Tuokemes Lietuvoje. O del nemokejim, tai as jam ta pati sakau, net siuliau jam bendrauti su ta mergaite, nes tikiu kad viena diena ji pati kreipsis i manaji. Taciau jis tokias temas uzkerta kaip kad - cia ne tavo reikalas, arba - ne tavo reikalas musu santykiai. O baigiasi, kad pasiuncia ir tiek.
Bijau, kad susidarys vaizdas, jog labai bandau parodyti, kad mane skriaudzia. Visada bandau paaiskinti kaip jauciuosi, visada atsikertu, kai bando izeisti, bet beda, kad jau kai pritruksta zodziu, baigiasi jo pasisakymais, koks jis kvailys, jog yra su manim, kokia as jam nereikalinga, ir aplamai galiu eiti na.. Kita diena gaunu grazia zinute, arba gelyciu, pazadu kad daugiau taip nebesikarsciuos. Ir taip metai is metu
QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 14:18)
Kai paaiskinote, kad vyras buvo isrujojes pas kita, pelnete mano simpatija
Labai jau as pateisinu tu moteru skyrybas, kurios tiesiog pavargsta klijuoti seimos sukes
QUOTE(Erendira @ 2011 01 20, 13:16)
O taip, ir aš suprantu . Bet kuri čia šiame subforume dabar likusi viena su savo vaikais tekėdama planavo skyrybas? Žinotum kur krisi... na, ne apie tai kalba...
Blogiausia ir būna tai, kad žmonės su laiku keičiasi, Arba iš pradžių labai gerai maskuojasi Kaip kūriau pirmą šeimą, mes su VT labai konkrečiai aptarėme tas, mūsų akimis gyvenimo klaidas, kurias matėme šeimose, kuriose užaugome, pasižadėjome jų nekartoti ( ), buvom jauni ir, apskritai, geriausiai už visus žinojom kaip gyventi. O susidūrus su kažkelioliktai (ne su pirmaisiais) sunkumais iš "palovio" išlindo visos pabaisos - pamatėm, kaip stipriai skiriasi mums priimtini tos pačios problemos sprendimo būdai, kad kai kuriam iš mūsų vertybės gali būti deklaruojamos, bet jei tai nepatogu, jos jau nebe vertybės, supratimas, ar galima moterims uždirbti daugiau už vyrą (įtariu, tą ne itin ilgą laiką laika jis tiesiog jautėsi dėl to pažemintas nors neikad nesu ne tai kad prikišusi, net užsiminusi), užtai pradėjo metodiškai murkdyti mane purvan, patyliukais (negi manysi kad tave mylintis žmogus nori tau blogo? ), kol priėjom iki to, ko priėjom. ir savo poelgį palikti vyrą laikau atsakingu Auginu mergaitę ir nė už ką nenorėčiau jai tokio šeimos modelio, kokį ji matė, kai gyvenome su jos tėvu - smurtaujantis (ne fiziškai) tėvas ir vis susitaikymų ir sprendimų ieškanti užguita motina.
Kiekvienos mūsų istorija individuali, pasaulėžiūra ir tolerancijos ribos - skirtingos, ir sprendimus, kiek su kuo besitartumėm, priimam savarankiškai, taip kad linkiu, kad iš šitos diskusijos kažkam užgimtų sava teisybė, nes jos vienos ir teisigiausios vistiek nėra
. Bet kuri čia šiame subforume dabar likusi viena su savo vaikais tekėdama planavo skyrybas? Žinotum kur krisi... na, ne apie tai kalba...Blogiausia ir būna tai, kad žmonės su laiku keičiasi, Arba iš pradžių labai gerai maskuojasi
Kaip kūriau pirmą šeimą, mes su VT labai konkrečiai aptarėme tas, mūsų akimis gyvenimo klaidas, kurias matėme šeimose, kuriose užaugome, pasižadėjome jų nekartoti ( ), buvom jauni ir, apskritai, geriausiai už visus žinojom kaip gyventi. O susidūrus su kažkelioliktai (ne su pirmaisiais) sunkumais iš "palovio" išlindo visos pabaisos - pamatėm, kaip stipriai skiriasi mums priimtini tos pačios problemos sprendimo būdai, kad kai kuriam iš mūsų vertybės gali būti deklaruojamos, bet jei tai nepatogu, jos jau nebe vertybės, supratimas, ar galima moterims uždirbti daugiau už vyrą (įtariu, tą ne itin ilgą laiką laika jis tiesiog jautėsi dėl to pažemintas nors neikad nesu ne tai kad prikišusi, net užsiminusi), užtai pradėjo metodiškai murkdyti mane purvan, patyliukais (negi manysi kad tave mylintis žmogus nori tau blogo? ), kol priėjom iki to, ko priėjom. ir savo poelgį palikti vyrą laikau atsakingu Auginu mergaitę ir nė už ką nenorėčiau jai tokio šeimos modelio, kokį ji matė, kai gyvenome su jos tėvu - smurtaujantis (ne fiziškai) tėvas ir vis susitaikymų ir sprendimų ieškanti užguita motina.Kiekvienos mūsų istorija individuali, pasaulėžiūra ir tolerancijos ribos - skirtingos, ir sprendimus, kiek su kuo besitartumėm, priimam savarankiškai, taip kad linkiu, kad iš šitos diskusijos kažkam užgimtų sava teisybė, nes jos vienos ir teisigiausios vistiek nėra
Taip, pritariu
Tiesiog silpnas vyras pasitaike, manau, kad stiprus vyras, kuriam netruksta vyriskumo, nezemintu moters del jos algos dydzio...Pas mane tokios situacijos nebuvo, vyras nesmurtavo, gal turejo kitu bedu, bet...nors dabar esu laiminga su kitu vyru, kartais pagalvoju, kad gal neturejau tiek kantrybes, kad issaugociau seima...ir taip net nemastyciau, jei netureciau dukros, kuriai, aisku, kad geriau augti su savo teciu ir mama, o ne su mama ir svetumu vyru, nors ir geru...QUOTE(Larissse @ 2011 01 20, 13:18)
Tuokemes Lietuvoje. O del nemokejim, tai as jam ta pati sakau, net siuliau jam bendrauti su ta mergaite, nes tikiu kad viena diena ji pati kreipsis i manaji. Taciau jis tokias temas uzkerta kaip kad - cia ne tavo reikalas, arba - ne tavo reikalas musu santykiai. O baigiasi, kad pasiuncia ir tiek.
Bijau, kad susidarys vaizdas, jog labai bandau parodyti, kad mane skriaudzia. Visada bandau paaiskinti kaip jauciuosi, visada atsikertu, kai bando izeisti, bet beda, kad jau kai pritruksta zodziu, baigiasi jo pasisakymais, koks jis kvailys, jog yra su manim, kokia as jam nereikalinga, ir aplamai galiu eiti na.. Kita diena gaunu grazia zinute, arba gelyciu, pazadu kad daugiau taip nebesikarsciuos. Ir taip metai is metu
Bijau, kad susidarys vaizdas, jog labai bandau parodyti, kad mane skriaudzia. Visada bandau paaiskinti kaip jauciuosi, visada atsikertu, kai bando izeisti, bet beda, kad jau kai pritruksta zodziu, baigiasi jo pasisakymais, koks jis kvailys, jog yra su manim, kokia as jam nereikalinga, ir aplamai galiu eiti na.. Kita diena gaunu grazia zinute, arba gelyciu, pazadu kad daugiau taip nebesikarsciuos. Ir taip metai is metu
Jusu kantrybe gelezine. Is tiesu, priimti atgal pasilaksciusi vyra ir dar galvoti, kad gal pati buvau kalta, nes tokiam darbe dirbau..auksine Jus moteris
Atvirai sakau, nors as uz seimos issaugojima, bet, kiek suprantu, jis nuolat pazemina Jus ir kita diena atsipraso, bet isvadu nepasidaro ir elgesio nepakeicia...Na, negaleciau as taip, vaikams tarnauk, vyrui - tarnauk...kas cia per gyvenimas? O kur Jus pati? Na, del tarnystes vaikam gal perlenkiau, bet kai paaugs beveik taip ir atrodys 
Jei tikrai jau jauciat, kad skestat ir nebeturite uz ko uzsikabinti, na, tuomet priimkite sprendima...
