Vieniša mama ir patarimai joms

nėra jam šansų atimti iš tavęs vaiko jei neįrodys, kad tu esi bloga mama, o tai nėra taip jau lengva.
Kadangi iš aprašymo matosi, kad tu jau seniai ruošiesi su juo nutraukti santykius, tai taip ir daryk. Vaiką jam aišku turėsi duoti, bet nieko nepadarysi, o ir vaikui tik į naudą kai yra daugiau jį mylinčių žmonių (aš pati iš išdraskytos šeimos, bet nors tėvai vienas kitą juodina po šiai dienai, man tai net vaikui buvo kaip vanduo nuo žąsies).
O jis kada nors susitupės, nors intelektas nelabai...
Išlaikyk orumą, o jį kuo toliau nuo savęs stumk. Tiesa- geras pastebėjimas apie alimentus- jis gal ir dings iš tavo gyvenimo pats.

Siuo metu gyvenu "svarstykliu vydury". Pries savaite ivyko jau ne pirmas musu su vyru smarkus gincas. Esam labai skirtingai aukleti. As augau seimoje, kurioje garsiu gincu nebudavo isvis, o vyras augo dar su dviem broliais vien su mama, kuri visai ju neauklejo. Visi musu gincai baigiasi vyro koliojimais ir mano asaromis. PAskutini karta isgirdau ir vel, kad "eikt tu na..", kad blogai su manim, "lesiu tik smegenis", ir tikrai jam geriau iseiti. Kita diena sulaukiau kuklios zinutes - atsiprasau, as be nuotaikos buvau. Bet nusprendziau skirtis ir paprasiau ji iseiti. I tai suregavo vel savo stiliumi - ka as surasiu tokia ... visokia. Bet mes turim du vaikucius, 2,5 metuku ir 2 menesiuku sunelius. Vienai bus sunku, bet manau, kad susitvarkysiu. Juk ne pirma ir ne paskutine lieku viena.
Norejau paklausti jau skirybas atgyvenusiu zmoniu nuomones, kaip elgtis su juo? Ir vaikais? Jauciu, kad pykti ir nevilti daznai islieju ant vyriausio sunelio. Vyras savais budais pradejo kersyti (pvz, atsisake moketi kartu uz bendros masinos draudima, ale, kai iseis, jam jos nereiks; arba uz internete, nes neleidziu filmu siustis, nes pas mus su limitu internetu, niekada nesiusdavom filmu). O gal dar bandyti sulaikyti, kad pradetu praauginti vaikucius? Ir kaip su juo elgtis - mandagiai, saltai, ar taip pat pradeti kovoti del bendru daiktu ir saskaitu?

Na, iš to ką parašėte, nemanau kad pabandžius sulaikyti, viskas nesikartos n+k kartų. Buvau beveik jūsų situacijoje su lengvom variacijom ir apsisprendusi po eilinio "tai ir čiuožk", nepasigailėjau nė minutei...
Kaip elgtis su vyru? šalta ir konkrečiai, bet ginant savo interesus. Nemoki už draudimą? OK. Bet maistą perkiesi atskirai. (čia pavyzdėlis). Pratinkitės su mintimi, kad gyvenat atskirai ir nesiduokit išnaudojama... tik tiek.
Patikėkit, vaikams skandalai labai kenkia. Kai atslūgs pirminė įtampa priėmus sprendimą, ir jūsų pyktis ir irzlumas praeis... O su ramesne mama ir vaikai ramesni Tik nieko nebijokit

Aciu uz palaikyma! Bet va, negaliu griebtis tokiu grasinimu, kad pats uz maista mokekis. Po barnio as jam siuliau tik laikinai pabuti atskirai, pailseti, bet pinigais dalintis, nes jis uzdirba 4 kartus daugiau nei as, o as gaunu tik bedarbio pasalpa, kurios ir uztenka tik maistui. Ir tai sia pasalpa tuoj nutrauks. Manau, kad cia viena is priezasciu, kodel jis nesivargina atsiprasyti, nes galvoja - o kas be jo darysiu?! KAs blogiausia, as zinau kaip viska susitvarkyti be jo, ir jauciu, kad cia mano sprendimas ar iki galo prasyti laukan, ar bandyti dar laukti, kol prieis taikytis.

Laba diena.Paskaičius istoriją jūsu suprantu kaip jūs jaučiatės.Mano situacija truputi panaši.Tik kad draugas mane pačią po gimdymo paliko.Taip pat su manim kalėdavo per barnius ir siūsdavo ir išvadindavo visokiais vardais.
Suprantu kaip jaučiatės.Aš manau,kad jei jis taip su jumis elgiasi ir dar tuo labiau gauna daugiau algos-tai jis mano,kad jus gali valdyti ir šokdinti.Bet aš manau,kad jum reik būti stipriai ir parodyti savo.Nemanau,kad pražūsit.Ir tik nespręskit situacijos kai esate pikta ir suirzusi-tada nesimąsto blaiviai.Laikykitės ir nepasiduokit

[quote=Larissse,2011 01 19, 15:19]
Siuo metu gyvenu "svarstykliu vydury". Pries savaite ivyko jau ne pirmas musu su vyru smarkus gincas. Esam labai skirtingai aukleti. As augau seimoje, kurioje garsiu gincu nebudavo isvis, o vyras augo dar su dviem broliais vien su mama, kuri visai ju neauklejo. Visi musu gincai baigiasi vyro koliojimais ir mano asaromis. PAskutini karta isgirdau ir vel, kad "eikt tu na..", kad blogai su manim, "lesiu tik smegenis", ir tikrai jam geriau iseiti. Kita diena sulaukiau kuklios zinutes - atsiprasau, as be nuotaikos buvau. Bet nusprendziau skirtis ir paprasiau ji iseiti. I tai suregavo vel savo stiliumi - ka as surasiu tokia ... visokia. Bet mes turim du vaikucius, 2,5 metuku ir 2 menesiuku sunelius. Vienai bus sunku, bet manau, kad susitvarkysiu. Juk ne pirma ir ne paskutine lieku viena.
Norejau paklausti jau skirybas atgyvenusiu zmoniu nuomones, kaip elgtis su juo? Ir vaikais? Jauciu, kad pykti ir nevilti daznai islieju ant vyriausio sunelio. Vyras savais budais pradejo kersyti (pvz, atsisake moketi kartu uz bendros masinos draudima, ale, kai iseis, jam jos nereiks; arba uz internete, nes neleidziu filmu siustis, nes pas mus su limitu internetu, niekada nesiusdavom filmu). O gal dar bandyti sulaikyti, kad pradetu praauginti vaikucius? Ir kaip su juo elgtis - mandagiai, saltai, ar taip pat pradeti kovoti del bendru daiktu ir saskaitu?


O as pasakysiu taip. Issiskirti lengva, issaugoti seima - sunku. Du mazi vaikai! Man is to aprasymo visai neaisku del ko gincijates, kodel taip sureaguoja, gal Jus per daug priekabi, reikia sugebeti visas situacijas blaiviai ivertinti. Juk gali buti, kad uzsisedejote namie su tais vaikuciais ir neaisku kaip Jus ir bendraujate su tuo vyru. Lengva cia visoms patarti - skirkis, bet ar del to verta skirtis? Man cia visai neaisku kaip ir kas pas jus vyksta. Nera lengva issiskyrus, sakau is asmenines patirties. Kiek pas vaikus klausimu, vaiku reakcija ir panasiai, kaip sunku naujus santykius kurti. Kantrybes, objektyvumo ne tik vyro, bet ir savo atzvilgiu siulyciau. Zodziu, nematau dar del ko cia skirtis arba ne viska cia parasete kaip is tiesu yra. Jei jau jis atsipraso, vadinasi supranta, taigi siulyciau atvesus abiems graziai pasikalbeti, o i kai kuriuos dalykus tiesiog nereaguoti arba maziau reaguoti, nes gyvenimas vienas ir kreipiant demesi i smulkmenas, tiesiog pamirstame, kad reikia gyventi...

Kaip patogu
Ir jis uždirba ne 4 kartus daugiau, o apskritai uždirba, priešingai nuo jūsų.
Šiaip tai paskaitykit įdėmiai ką Gazella rašo, nes kol kas paskaičius jūsų postą susidaro nebaisiai gražus besiaikštyjančios mergaitės vaizdas. Labai jau greita jūs skirtis...

Labai teisingai parasyta Atkreipiau demesi, kad autores vaikiukui dar tik du menesiai, varge tu mano, dar ir pogimdyvine depresija prasidejusi, kai bet kuris zodis iki isterijos priveda.
Suprantu moteris, kurios skiriasi, nes buvo paliktos, vyrai gere, musesi, buvo losejai, bet nesuprantu skyrybu del...nesutarimu
Ju visose seimose buna ir bus. Bet tai ir yra menas moketi rasti kompromisa

O aš suprantu skyrybas dėl nesutarimų. Suprantu ir kai vertybės skiriasi... Nuolatinį siuntinėjimą kuo toliau aš laikau ne šiaip sau nesutarimu. Išauklėta buvau skaitytis su žodžiais ir šeimoje kurioje užaugau ir mano dabartinėje šėimoje žodžiai nėra pigūs. Ir jei reiškia būtent tai, ką reiškia...
Aš temos autorės poste matau daugiau, nei kaprizingos mergos svačiojimus, nes po tokiais dalykais kaip taisyklė slepiasi psichologinis smurtas Jis sunkiai apčiuopiamas, jo neįrodysi, nei kam pasiskųsi dėl jo, bet jo griaunamoji jėga yra baisi. Ir tikrai nesutinku, kad su tuo reikia taisktytis. Ti neišspręsi, nei jei smurtaujantis pajunta jo skonį, kaip ir alkoholio, greičiausiai neatsikratys... ir tai tikrai nera geriau, nei mušti fiziškai...
Gal aš čia labai dramatiškai parašiau, bet kalbu iš patirties ir esu tikra, kad, nepaisant būtinybės nedaryti skubotų poelgių ir stengtis išsaugoti šeimą, kai kurių dalykų toleruoti negalima...

O as suprantu atsakingas vedybas ir atsakingas skyrybas. Tuoktis su skirtingomis vertybemis ir manyti, kad susitaikysi? O jei nesusitaikai skirtis, esant vaikams? Ir pasakyti, kad suklydai? Ypac vaikams? Vaikams, kuriems ta klaida ypatingai brangi.
Vertybes turi labai kardinaliai skirtis, kad butu reikalas skirtis ir tai zinau seimas, deja, senesniu zmoniu, nes mes jau to atsakomybes jausmo ir kantrybes nebeturime, kurie puikiai suderino net ir skirtingas vertybes. Kompromisu visur reikia ieskoti, jei tai tokie nesutarimai, reikia bandyti viska, o ne principus ir ambicijas rodyti. Cia juk ne kita moteri susirado, ne pijokas, ne losejas...is tiesu... o del psichologinio smurto, tai juk siaip jis neatsirado? pradzioje viskas gerai, o po to psichologinis smurtas. Kodel taip leidzia su savimi elgtis? Bet siaip, sioje situacijoje, as nemanau, kad cia psichologinis smurtas, gali buti, kad pati sededama namie, galbut is tiesu dar ikritusi pogimdyvinen depresijon, pati naudoja psichologini smurta vyro atzvilgiu ir tas neatlaiko. Juk mes moterys ta irgi puikiai mokam tik kiek kitaip. O vyrai yra vyrai, jie is kitokio molio drebti.
Kalbu cia kiek ir is asmenines patirties, nes antras vyras visai kitoks nei as, is visai kitokios sdeimos, su visai kitokiomis vertybemis. Ir budavo pradzioje taip kaip ir Larisse rase, taciau kantrybe, kompromisai ir moteriskas gudrumas isrove kai kuriuos dalykus. Nedrista rekt ant manes ir vaiku, jokiu eik na... Aisku, buvo daug minuciu, kai galvojau velniop viska, kam man tokio storzievio reikia, bet esu laiminga dabar. Puikus demesingas ir mylintis vyras, kuriam labai svarbus namai, seima. Ai, sunku tuos santykius kurti ir jei taip kaskart paklusi savo ambicijoms ar principams, tai ir neturesi tos seimos ir tu normaliu santykiu.
Jau minejau, situacija sioje seimoje visai neaiski ir geriau vengti patarimu skirtis, nes tai zingsnis, po kurio kelio atgal nera. O nukencia daugiausia vaikai, ne mes, bet musu vaikai.

Pazistu pora seimu, kurios isskiskyre del, kaip issireiskete, pastoviu nesutarimu ir siuntinejimu. Visos puses sukure antrus seimyninius gyvenimus ir...nuostabiai gyvena. Kaip manote, ar tie zmones pasikeite? Ju zodynas staiga pagerejo? Ju auklejimas pagerejo?
Ne. Kai pakalbu su abiejom pusem, atsako, kad buvo jauni ir nemokejo ieskoti kompromisu.
Vadinasi, ir naujose seimose jie gyvena su barniais, bet si syki nebebega i teisma po riebesnio zodzio, tiesiog arba sugeba atsisaudyti, arba ima kalbeti abiem priimtinu tonu, arba kitomis priemonemis veda derybas.