Vieniša mama ir patarimai joms

na toks ir miestas Kedainiai bet vis ne kaimas perspektyvu daugiau

na as jau parasiau prie vienisu mamu,ir laaabai reikia jusu pagalbos,nes as esu per daug silpna,ir jeigu viena karta bandziau save zaloti pries 9metus bijau,kad vel taip gali buti.tik deja cia matau paramos irgi nerasiu,nors tikejausi.Nepykit daugiau nerasysiu.

cia labai daug troliu pasitaiko,todel kartais labai sunku patiketi kazkieno istorija,pasitiketu kitu zmogumi

kartais reikia tiesiog suprasti ir susitaikyti kad trolis ir lieka troliu, ir gyvenimas taps sviesesnis, o paramos visada yra tik kartais pasitaiko zmoniu kurie nesupranta svetimo skausmo, nenuleiskit ranku, jie neverti jusu skausmo, nei vienos asarytes o ypac pralieto kraujo... privalot but stipri ir tiket kad jus galit, kartokit tai kas ryta, diena vakare, bet kada kai tik uzeina noras nuleist rankas, nepajusit kaip jos vel ims inirtingai kibtis i gyvenima, pati esu taip pat vienisa daug kentejau bet MES GALIM VISKA
jei noresit issikalbet visada prasom i az

Ir man taip buvo. Buvau tobula dukra, o dabar stengiuosi buti tobula mama. Mano mergytei jau 7 menesiai ir tikrai niekas pirstais nebado, kad dukra auginu viena. Netgi jauciu aplinkiniu pagarba ir pasididziavima. Viskas bus gerai.

man taip pat daug kas is pazystamu sako jetau kaip tu tai istverei as negaleciau taip, didziuojuosi tavim oi kaip tokie zodziai sirdele paglosto ir norisi pasiekt dar daugiau nei turiu dabar to visom ir linkiu

Suprantu, Jus viskuo nusivylus, greiciausiai net gyvenimu... Paguoda visada rasite, mes juk palaikom vienos kitas, jei labai negera, drasiai galite rasyti man i az.

Sveikutes merginos ir moterys...Noriu papasakoti apie puikia galimybe gauti aukle nemokamai!!! Paziurekite adresu www.geradirbti.lt Jei esate bedarbe net ir kursus galima lankyti, o vaikai bus priziurimi. Jei dirbate ar po motinystes atostogu norite grizti i darba, tokiu atveju irgi galite gauti aukle. Is pradziu nedrasu, bet veliau ne viena mama ne tik kad nepasigailejo, bet ir buvo labai patenkinta.

sveikos, nu va ir as likau viena su savo stebukleliu...
tiek planavom tiek laukem, o kai sulaukem, musu tetukui jau nebereikejo, istikruju labai sunku, ypac kai matai kaip jis dziaugiasi gyvenimu su nauja savo drauge, arba kai jis pasiemes svetima vaika su juo zaidzia, tada tai tikrai sirdis plysta is skausmo, kaip zmogus nemyli savo vaiko.... niekada nepagalvotai kad gyvenimas gali apsiversti aukstym kojom per viena diena.... ;((( kartais taip sunku buna....

na va nei viena nuo to nesam apsaugotos,,,
viskas bus gerai tik nepulk i depresija

nu va prisedus perskaiciau visa foruma, ir nesulaikiau asaru, is kiekvienos istorijos galeciau po trupinely pasiimti sau... istikruju labai liudna kad yra ir bus vienisu mamyciu, ir paciai teks auginti savo mazaji vienai... nzn kaip jums, bent man labai truksa to zmogaus prie kurio galejau ir galeciau prisiglausti, pasidziaugti kiekviena nauja savaite kai mano vaikiukas vis labiau vistosi ir auga, rinkti su mylimu zmogumi varduka... niekas vistiek neatstos to mylimo zmogaus su kuriuo gyvenai, planavai.... ne tevai nei seses nei draugai, jie tik gali tai padeti, paguosti,,, bet sirdyje vistiek kazko truks... bent jau pacioje pradzioje... nzn as nepergyvenu del nieko, kaip man reikes susipirkti, kaip reikes rupintis vaikeliu, kaip as iskentesiu gmdyma, as to nebijau , iskyrus kad esu viena ir kad mazaji tevas pasiunte toli kartu su manim, o atrodo viskas buvo taip grazu o dabar net nebezinau kur viskas pasibaige.... kaip zmogus gali skaudinti mus, kai dar atrodo pries kelias dienas lauke ir dziaugesi, o paskui net nepaklausia kaip mums sekasi,... ir tie zodziai, kad gal ne mano, kad jam ne laikas, kad norejau tai ir dziaukis, niekada neissitrins is pasamones... tas pirmu menesiu kenkimas jo mum, kad persileistumem ir jo naujos drauges snekos... kaip moteris pati budama mama gali sneketi tokias slykstybes busimai mamai....lyg pati nebutu patyrusi panasaus... kartais atrodo viskas gerai, bet kartais rekti norisi verkti, ir keikti gyvenima, kad kam cia dievas duoda tuos isbandymus, juk atrodo niekam niekada blogo nedariau ir niekam jo nelinkejau, tisiog norejau dziaugtis gyvenim, ir turetu grazia seima, kur tevelis paglosto pilvuka ir laukia mazo stebuklelio, leisti laisvalaiky trise, dziaugtis ir buti mylimiems, bet dabar nebezinau ar isvis tokiu graziu dalyku buna.... man nieko niekada netruko, turiu mylincius tevus, kurie mano mazylio labai laukia, mylincias seses kurios mane palaiko, draugus, bendradarbisu kurie manim labai rupinasi, atrodo nieko ir nerekia, bet kodel man vis atrodo kad reikia jo... nors jis ir to nevertas, nei manes nei mano vaikelio... gal neapykanta taip sneka, bet as nemanau, kad jis vertas isvis vaiskcioti sia zeme. ir viskuo dziaugtis,kol kiti del jo verkia... kartais atrodo nelinketau as jam nieko blogo tik gero, bet tai sunku, tam reikia laiko... nes paciai pwe daug del visko skaudu ir apmaudu, kad dar linketau ir jam kazko gero...

Rasuolyte,Dievas mums duoda tiek, kiek galime istverti, tikrai ne daugiau...zinok, vistiek anksciau ar veliau kancios pasibaigs ir dziaugsies ramybe...to linkiu tau
P.S pries 2 metus irgi verkiau , kaltinau save,bet laikas gydo.Patikek, jei zmogus skaudina, tuomet jis nevertas taves...
P.S pries pora metu galvojau , kad gyvenimo pabaiga ir atrode, kad esu silpniausia,dabar esu pasitikinti savim moteris,zinanti ko nori is gyvenimo ir laiminga mama...nes visi sunkumai mus grudina
Tau ir visoms mamytems