Įkraunama...
Įkraunama...

Vieniša mama ir patarimai joms

QUOTE(Anchelika @ 2010 05 29, 14:16)
Sveikos  mirksiukas.gif
Na pagaliau pakalbejau su draugu, jis jau viska zino  smile.gif  O dabar parasysiu viska nuo pradziu..


taigi, ne taip viskas blogai, kaip tikejaisi.
Sveikinu. Linkiu, kad daugiau niekada jokiu abejoniu 4u.gif
Atsakyti
Sveikinu wub.gif
Atsakyti
sveikinu
labai grazi istorijos pabaiga wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
4u.gif sveikinimai nuo mano seimos 4u.gif
stebejom su MB istorija ir laukem naujienu kartu smile.gif
Atsakyti
pasidalinkit ka nusprendet,kaip jusu draugas reagvo 4u.gif blush2.gif
Atsakyti
Dekui mergytes uz palaikyma, tikrai man padejot savo patarimais ir tokiu siltu palaikymu 4u.gif
Atsakyti
Gauni dekreta,gausi alimentus, issiversi,pamatysi. Vaiko neatims, reik irodyt, kad esi bloga mama,taip vaiku neatimineja. Padaryk DNR, paduok alimentam, mesk snukin ta DNR ir susirask saves verta zmogu, gana,pabandei antra karta,nepavyko, nebekartok klaidu, nes taip parodai jo pranasuma pries save. Dar jo vaika,mat popink lepink,kai jis elgiasi su tavim kaip su nieko verta.
Bek ir buk laiminga. O viena jug neliksi visam gyvenimui, rasi vyra,kuris pades ir su kuriuo busit kartu, kuris myles ir gerbs.
Mes visi turim teise i asmenine laime ir neleisk to sugriauti kazkokiam sudziui
4u.gif
Atsakyti
Galiu pasakyti, kad tikrai jokių "gal" nebūna. niekas neima ir neatsipeikėja, kad blogai elgėsi, būna tik blogiau.
Tokia šizofrenija kaip myliu-nekenčiu, šventoji-paleistuvė, vaikas ne mano-atimsiu vaiką man pažįstama. Ir dar alkoholis. Tikrai niekas neiskeis.
Išėjau iš namų su tokiomis pat, kaip minėjai pajamomis, tik dukrytė didesnė buvo, ir išsisukau, susitvarkiau, ir tu sugebėsi 4u.gif
Svarbiausia dabar esi tu ir mažiukas, patikėk, kai mama rami, vaikiukui nieko geriau negali būti mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Anchelika @ 2010 05 24, 19:46)
Sveikos  4u.gif
Na norejau paklaust jusu patarimo kaip elgtis, nes siuo metu esu labai pasimetus ir nezinau ka daryti..  verysad.gif
Esu nescia, siandien buvau pas gydytoja ir ji patvirtino, kad mano nestumui jau beveik 4 savaites. Turiu drauga, su kuriuo isbuvom tik apie 5 menesius kartu ir va kaip gavosi, mes to tikrai neplanavom..  schmoll.gif  ir dabar nezinau ka daryt, draugas dar nezino ir nezinau kaip jam pasakyt, bijau jo reakcijos, nes paskutinias dvi savaites mes nelabai kaip besutareme, jis norejo likt tik draugais.. taip kad nezinau kaip dabar jam tai pranest.. Nors abu esam jau tikrai nebe vaikai, draugui 30 metu, man 27. Bet abume esam nesenai issiskyre su savo buvusiom antrosiom pusem.. Tai abu elgemes kaip paaugliai, labai neatsakingai ir neapgalvotai, ir va viso to pasekmes. Labiausiai bijau kad jis nenores to vaikelio, bet kaip as viena istversiu, o apie isvalyma tai bijau ir pagalvot, nes man isvis maza tikimybe buvo kad pastosiu.. Laukiu jusu patarimu  4u.gif Nes pati jau nebenusprendziu ka daryt.. blogai jei vaikelis tecio netures  verysad.gif

Sprendimą, deja, teks priimti pačiai. Ne paauglė esi, o jau subrendusi moteris, tad ir teks mąstyt kaip subrendusiai. Kai buvau nėščia, man sesuo pasakė - bet kokiu atveju, ką bepriimsi, tavo gyvenimas pasikeis. O kuris sprendimas geriausias, mes nė vienas nežinom. Baimei reik žiūrėt tiesiai į akis. Pasakyk jam, bet prieš tai jau būk apsisprendusi ką darysi. Bet kokiu atveju, sėkmės tau.
Atsakyti
Jūsų vyras kartais neserga šizofrenija? Labai panašu. Tai ligos paūmėjimas, tai remisija.
Atsakyti
QUOTE(Anchelika @ 2010 05 29, 15:16)
Sveikos  mirksiukas.gif
Na pagaliau pakalbejau su draugu, jis jau viska zino  smile.gif  O dabar parasysiu viska nuo pradziu..
Na vakar draugas dirbo tai negalejo atvaziuot, tai as jam neskambinau, o parasiau zinute, kad dariaus testa ir buvo teigiamas ir kad jau buvau pas gydytoja ir ji tai patvirtino. Tai po kiek laiko jis parase tai ko labiausiai ir bijojau  unsure.gif  "kiek reikia sumoku, susitvarkai ir viskas baigta.." Tai man buvo sokas, tokia neviltis buvo apemus, galvojau ka as dabar darysiu, kaip gyvensiu viena ir t.t. per asaras nieko nebemaciau.. Veliau jis parase kad atvaziuos nes mums reiks pakalbet apie visa tai.. Iskart pagalvojau ot nieksas dabar atvaziuos duot pinigu, bet ne nezadejau ju imt, buciau metus tuos pinigus jam atgal ir isvarius lauk is savo namu ir is savo gyvenimo.. Veliau kai jis atvaziavo mes ilgai kalbejom apie visa tai, kodel taip nutiko, kad viskas per greit jam ir t.t.. Jis vis dar negalejo patiket ir buvo soke, o as tiesiog visa drebejau is nervu kaip jis sitaip gali, koks jis ziaurus jei gales palikt mane tokioj situacijoj viena.. Kalbejom ilgai daugiau nei dvi valandas, paskui jis isvaziavo, pasakes grysiu veliau, nes jam dar reikejo viska permastyt.. Kai jis isvaziavo as tiesiog neradau sau vietos, galvojau kaip jis dabar pasielgs.. Bet jis gryzo praejus dviem valandom. Duris atidarau, o ten jis stovi su gelemis, septyniom raudonom rozem... tai sako, sveikinu mamyte, turbut toks likimas kad maziukas butent dabar pas mus nori ateit  ax.gif  wub.gif Atsiprase kad buvo toks ziaurus ir is pradziu taip mane iskaudino.. Na tikrai blogai pasielge nes man buvo labai skaudu, bet siandien jau geriau, dabar jau vel pradedu galvot kad gal pagaliau mano gyvenimas jau eina geryn, gal pagaliau viskas susitvarkys  thumbup.gif Ir kad mazylis dar labiau mus suartins  wub.gif

thumbup.gif thumbup.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif dziugu labai wub.gif
Atsakyti
situacija tokia, nestumui 30savaiciu, laukiuosi dvyniu, vyras, staiga sugalvojes, kad manes nebemyli paliko mane viena is nevilties nezinau ka daryti, kaip gyventi, lipu sienom namuose, mama nuolat kartoja kad nurimciau, bet lengva pasakyti... siuo metu gyvenu viena triju kambariu bute, buto islaikymas kainuoja daug, kadangi dirbau nepilnus metus dekretpinigiu gaunu mazai, sumokejus mokescius vos lieka kapeika pavalgyti,pas tevus grizti negaliu jie abu bedarbiai, patys neturi kuom padeti, o dar mociute slaugo, todel nei kampo prisiglausti nei ka.. butas kuriame gyvenu - tevu, bandem duot skelbima, kad parduodam, bet niekas neperka, nuomininkai irgi nenori su pypliais gyventi, - neina nuomotis, zodziu tas butas kabo, bet kolkas bent turiu kad ir labai brangu bet kampa prisiglausti, neisivaizduoju ka darysiu ziema kai mokesciai uz sildyma prasides.. neturiu nieko, nei kraitelio nei lovu, vezimelio pientraukio, sauskelniu....NIEKO, tik padovanota kudikio vonele ir keleta drabuzeliu. Esu visiskoj panikoj, kiek zinojausi pasalppos jokios negausiu, kaip supratau negausiu ir alimentu nes iki kol vaikam nesueis metai musu neisskirs, ka daryti kur kreiptis, pas ka prasyt pagalbos. Bukit geros, padekit, patarkit kaip gyventi toliau, nuo ko pradeti gyventi toliau...
Atsakyti