Sveikos
Na pagaliau pakalbejau su draugu, jis jau viska zino
O dabar parasysiu viska nuo pradziu..
Na vakar draugas dirbo tai negalejo atvaziuot, tai as jam neskambinau, o parasiau zinute, kad dariaus testa ir buvo teigiamas ir kad jau buvau pas gydytoja ir ji tai patvirtino. Tai po kiek laiko jis parase tai ko labiausiai ir bijojau
"kiek reikia sumoku, susitvarkai ir viskas baigta.." Tai man buvo sokas, tokia neviltis buvo apemus, galvojau ka as dabar darysiu, kaip gyvensiu viena ir t.t. per asaras nieko nebemaciau.. Veliau jis parase kad atvaziuos nes mums reiks pakalbet apie visa tai.. Iskart pagalvojau ot nieksas dabar atvaziuos duot pinigu, bet ne nezadejau ju imt, buciau metus tuos pinigus jam atgal ir isvarius lauk is savo namu ir is savo gyvenimo.. Veliau kai jis atvaziavo mes ilgai kalbejom apie visa tai, kodel taip nutiko, kad viskas per greit jam ir t.t.. Jis vis dar negalejo patiket ir buvo soke, o as tiesiog visa drebejau is nervu kaip jis sitaip gali, koks jis ziaurus jei gales palikt mane tokioj situacijoj viena.. Kalbejom ilgai daugiau nei dvi valandas, paskui jis isvaziavo, pasakes grysiu veliau, nes jam dar reikejo viska permastyt.. Kai jis isvaziavo as tiesiog neradau sau vietos, galvojau kaip jis dabar pasielgs.. Bet jis gryzo praejus dviem valandom. Duris atidarau, o ten jis stovi su gelemis, septyniom raudonom rozem... tai sako, sveikinu mamyte, turbut toks likimas kad maziukas butent dabar pas mus nori ateit
Atsiprase kad buvo toks ziaurus ir is pradziu taip mane iskaudino.. Na tikrai blogai pasielge nes man buvo labai skaudu, bet siandien jau geriau, dabar jau vel pradedu galvot kad gal pagaliau mano gyvenimas jau eina geryn, gal pagaliau viskas susitvarkys
Ir kad mazylis dar labiau mus suartins