Mokomės fotografuoti

Na pabandysiu ir aš pasipasakot
Vaikystėj su sese ir pussesere kaime vasarodavom. Ir išknisom iš kažkur tokių labai keistų popieriukų kurie padėti ant saulės pajuoduoja. Arba jei padedi kažką ant viršaus tai tik aplink pajuoduja Taip vaikystėj pražaidėm visą mamos turėtą fotopopierių Ji mus mažas fotografuodavo ir pati juostas ryškino, foto spausdino.. Labai mėgdavau žiūrinėt senas nuotraukas
Rimtesnis toks, jei taip galima pavadint, fotografavimas prasidėjo kai man buvo gal 19 ir reikėjo važiuot savaitei į Daniją tai šiaip ne taip išzyziau mamos kad muilinę nupirktų, pafotkint galėčiau Tada fotografavau arklius visur aplink.. Paskui išbandžiau makro funkciją kurią aparačiukas labai gerai "vykdė" Galiausiai reikėjo vėl ieškotis kur stot ir man pasiūlė pabandyt fotografijon, nes tada visiem tos mano foto atrodė labai gražios Na būtų buvę daugiau kokybės tada ir dabar tos foto būt visai nieko. Na viena dar gut yr..
Ir šiaip ne taip įstojau į VSDK fotografijos technologiją. Su muilin e fotkint nebelygis tad išsiprašiau irmo veidrodinuko d70s, kurį šiemet atitrinus visus tuos tris mokslo metus jau išleidau atostogų kaip "backup'inį". Na kad labai daug kažko išmokau negalėčiau pasakyt, nes "matymo" neišmoko.. Tad dėstytojus nustebindavau kartais makriukais savo, arklių temos nebuvo niekad tai nelabai turėjo kada dėstytoijai į juos akių paganyt, o apie portretus tai išvis.. Nes darbus darydavo visi taip tep šlep..bile yra :DTaigi makro ir arkliai pirmi, ir dar dabar. O nuo pernai pradėjau bandyt ir raitelių fotosesijas.. Visai neblogai sekės kai pirmąkart rimčiau fotografuojant žmones Galiausiai atėjo žiema ir pasižadėjau kad va kįtamet fotografuosiu daug makro (nevisai išėjo ) ir daug žmoniųų.. O va šitai visai išėjo ir keletą jum nematytų gal kiek vėliau įdėsiu (dabar ne prie to pc esu). Dar šūsnis laukia kol bus sutvarkytos Pirštai niežti, bet vestuvės pirmiau, o dar fotožopas ožius rodo

O čia prisijungiau, nes retai kur galima rast vietą kur eina maždaug NORMALIAI, su oftopikais ir pan.pasiskaitinėt ar pašnekėt apie foto. Aišku kai tik atėjus sukėliau šurmulio dėl savo juostos suvokimo, nebesinorėjo čia daugiau šnekėt ir pan., bet va kaip ir peppi kažkaip likau ir nors gan pasyviai reiškiuos, bet paskaitinėju ir va kartais brūkšteliu.. na šįkart visai daug.. REKORDAS

nereali diena
ką tik filmą "Revolutionary road" pažiūrėjau. liūdnas. bet man. mano. apie kitokius žmones. nesusitaikymą su vegetavimu. svajoklius. nors kiekvienas jame pamatytų tikriausiai kažką savo ir visai kitaip. mane palietė. gerąja prasme. mėgstu, kai sušikti holivudiniai filmai paliečia manyje kažką gilesnio ir įkvepia tiek gerumo. net ne jie tikriausiai paliečia, o leidžia man pačiai save pakapstyti.. prisiminimai, kaip šiandien čia, yra labai fainas to kapstymo elementas.
reik eit ką nors išbučiuot.

Amise, o kas cia per istorija apie tavo juostines foto?

aj, įdėjau juosta darytą foto ir parašiau kad užsimanau pasiimt juostuką ir eit fotkint į ją pažiūrėjus tai, nebepamenu kas, pradėjo komentuot, kad prie ko čia juosta nes nesimato jos švelnumo ir kitų savybių, ir kad visa tai galima padaryt ir su skaitmeniniu fotiku ir pan.

Oho kokia diena

Mano istorija prasidėjo su pirmojo vaikio gimimu (tai dabar žiemą bus 3 metai), nuo vyro gavau dovaną fotiką (D80). Iki tol bandydavau neva gražias nuotraukas daryt ir ieškot gražios kompozicijos, net apie trečdalių taisyklę buvau girdėjus, bet viskas su muiline, į juostinę muilinę net j/b juostą buvau įsidėjus, ir balandį su jo šešėliu fotkinau šiaip menas visad buvo šalia augant, bet kaip Sayon rašė, taip netikslingai domėjausi, ir Bressono parodą aplankiau taip netikslingai, tiesiog domėjausi daugiau mažiau visais menais, išgridau, kad gera paroda ir ėjau. Iš bendro išsilavinimo viskas.
O apie nerealias veidrodiniu fotiku daromas fotkes išgridau iš draugų ir bais man jo užsinorėjo bet gavus fotiką fotografavau iš karto ne ant auto , tipo bandžiau kažką gražiai daryt ir gi fonas palaukęs, viskas jėgiškai atrodo, bet vyras priregistravo prie omnitel.foto.binaries, ten suvarė mano fotkes, tada galvojau, kad durniai kažkaip atradau šitą skyrelį ir likau, nes va čia supratau, kad ne viskas taip paprasta, daug gavau kritkos, kad fotkės neryškios ir šiaip neįdomūs siužetai, na fotografavau vaikį, (ir aišku iki šiol fotografuoju šeimyniniam albumui ), tada prisijungiau prie Victor meninės fotografijos daryto klubo, daug ten išmokau, dar daugiau išmokau iš kito žmogaus, čia dalyvavusio, iš jos dar iki šiol daug mokausi. Ir juostine fotografija užsikrečiau nuo jos. Įklimpau žodžiu..

Savaitgalį laukia vestuvės.. kind'a scary

gera tema iskapstem:)....

O bet įdomu, vestuvių gal ankstoka, bet krikštynas tarp kokių ne itin tolimų žmonių jaučiu visai mielai imčiaus dar...aišku su tom pat baimėm Nes, "neateis" niekas kitaip, kaip tik per patirtį...

Kaip tamsu

+2009 09 06, 19:33-->

aham - tai pati dabar sedziu ir mastau

mane The Notebook taip paliete. paprastas, ziauriai romantiskas ir sentimentalus, kiek netikroviskai romantiskas netgi filmas, apie absoliucia meile mama net isbrokijo "taip nebuna", o man butent, kad "taip nebuna" ir pamatai tai ir uzveze

jėėė

tikiuosi parodysi

Žiūrint kaip seksis

Mano naujas vestuvių fotografijos etalonas Jose Villa. Žiauriai jis man patinka. dabar tik jį ir tyrinėju

aha - as kokias 3 dienas pas ji prakabojau....





Klausykit - o kaip su tuo mergvakariu baiges? fotkino kas nors?