aš tai ne tai kad domėjausi, bet man gražu buvo tikra, gera, klasikinė fotografija jau seniai. bet žodis domėjausi netinka. nesidomėjau. nors bressono parodoje vilniuje buvau. kažkaip. nesidomėdama. tuo gyvenimo tarpsniu daug kur buvau, kuo nesidomėjau. kiekviena suš... ŠMC instaliacija buvo apžiūrėta kaip mIAns..
po to, kai gimė vaikis, bendravau su peppi vienoje temoje. į svečius važiuodavau. jinai su savo muiline ant iso 1600 varydavo, o man, freak'ei, baisiai gražu tat buvo. ir spalvos tokios krosinės.
kažkaip visada šalia buvo žmonės su fotoaparatais (darbas mano toks), arba žmonės, rodę man savo kaip modelių puikias nuotraukas. traukė mane tai, bet neaktyviai. iki to lemtingo spalio prieš du metus, kai darbiniais reikalais man pasakė - šūdinos tavo fotkės su sanyo muiline, pas mus guli fotikas, pasiimk, išsinagrinėk ir turėsi daryt normalias pašnekovų fotkes pati. nu jooooo... pirmos fotkės, kurias čia dėjau, buvo vaikas prie šaldytuvo, kakton blicas..
)) kai prisimenu..
)) kažkur matyt dar galima surasti mano pirmą čia įdėtą fotkę..
) paskui buvo katino akis su bile kokia kompoza, ale pamenu, kaip visi kokybę gyrė. vai, galvoju, gal įmanoma. nors mane visada nervino nekurių pasinešimas ant fokuso..
)))) ir dar bitė su co. nervindavo su savo "nekabina"
paskui su _ms_ išsiaiškinom, kad turim vieną bendrą draugę, jis mane iš kelio ir išvedė su ta savo juosta..
)) jei atvirai, aš pasijutau fotografuojančiu žmogumi tik tuomet, kai pradėjau fotografuoti į juostą. toks mano kelias. labai greitai tai pajutau. praktiškai iš karto. šaipėsi čia iš manęs truputį, ne kartą pyko, kad tipo skaitmeną niekinu - nesąmonė, neniekinu nieko, tiesiog turiu teisę į savo atradimus. ką aš kalta, kad mano kelias toks dulkėtas ir šiukšlėtas kaip juosta